Serafina wiegt 64 Kilo. Sie fühlt sich dick und unglücklich. Wie gerne wäre sie so schön schlank wie ihre Freundin Ernestine oder ihre Schwester Maria. Immer übermächtiger wird dieser Wunsch in ihr, und eines Tages hört sie auf zu essen. Serafina hungert und hungert. Bis fast nichts mehr von ihr übrig ist.Serafinas Schicksal ist kein Einzelfall. Jedes Jahr erkranken in Deutschland tausende von Mädchen an Magersucht - und es werden immer mehr. Wie erschreckend leicht man in einen solchen Teufelskreis aus Diäten und gestörter Körperwahrnehmung hineingerät und wie unglaublich schwer es ist, wieder herauszukommen, das erzählt Jana Frey in diesem bewegenden Roman.
baigus knygą apsiverkiau. ir tai ne dėl to, jog knyga itin puikiai parašyta ar turi liūdną pabaigą, o todėl, jog knyga parodo bjaurią tiesą, neskatina, neromantizuoja valgymo sutrikimų ir skatina gijimą.
‘nebijok kreiptis’ du žodžiai, palaužę mane ir tikiu, kad galintys padėti ir kitiems skaitytojams.
kalbant apie turinį ir jo pateikimą: - neįprastai prasidedantys skyriai: bibliotekoje pravertus knygą, kampu pasveras tekstas mane suinteresavo; - laiko chronologija: momentais manydavau, jog laikas nepakitęs, o aptariami įvykiai iš tiesų vyksta jau kitą dieną ar savaitę, bet čia galbūt tik mano išsiblaškymo reikalas; - pasiryžus iš tikrųjų perskaityt susiskaitė labai greitai, per vakarą įveikiau daugiau nei 160 puslapių.
Po tę powieść na pewno powinni sięgnąć wszyscy ci, którzy myślą, że głodówka to najlepszy sposób na schudnięcie. Główna bohaterka postanawia wreszcie być szczupła, jednak podchodzi do tego od złej strony. Zamiast zdrowego odżywiania i uprawiania sportu, wybiera głodówkę. Zaczyna szybko chudnąć, jednak odbija się to na jej zdrowiu. Kiedy wreszcie rodzina zaczyna się tym interesować, również oni podchodzą do tego od złej strony. Zamiast wytłumaczyć dziewczynce, że takim postępowaniem zniszczy swoje życie, oni po prostu nakazują jej jeść więcej, bez względu na to czy jest to zdrowe czy nie. Właśnie to najbardziej mnie irytowało. Na pewno jest to wspaniała książka, jednak osobom, które dopiero zaczynają interesować się zdrowym odżywianiem, spodoba się ona bardziej.
Rodos, neatsirastų žmogaus, kuris nebuvo susirūpinęs savo svoriu. Autorė JANA FREY mėgina diskutuoti ir kelti opų anoreksijos klausimą kūriny ORAS PUSRYČIAMS.
Vaikystėje tėveliai ir seneliai pyksta, kai mes nepasivaišiname ar nevalgome jų pagaminto maisto. „Na, tik dar truputį. Na, pamėgink“. Paaulgystėje instinktyviai save lyginame su kitais. „Kodėl taip, bet ne kitaip. Ką darau ne taip“. Ir, rodos, visi supranta, kad tai išaugama, nes „ne toks tu storas/plonas. Tu tik gerai pamaitintas/išlaikytas. Praeis“.
Atsisakoma maisto. Valgomos liekniejimo piliulės. Vartojami vidurius laisvinantys. Vanduo – dar viena priemonė apgauti savo skrandį, kad turi ką apdoroti. Kai pradžioje nustatytas pabaigos tikslas sverti 55 kilogramus nebėra galutinis. „O kas nutiks, jei numesiu dar šiek tiek? Po to galėsiu valgyti ką noriu“.
Autorė, pasirinkusi anoreksijos tematiką, sėkmingai supažindino ir priminė apie skaudulius. Nupaveiksluotas vienas iš galimų kelių link anoreksijos. Tiksliai, žingsnis po žingsnio, nupasakota būsena, kuri aplanko „užsikrėtusįjį“. Anoreksija – atvirkščias procesas, judėjimas link gimimo. Lanūga – ligos atveju pasireiškiantis plaukuotumas. Klausite, kaip negalima nemokėti valgyti? Paprastai. Klausite, kaip galima nemylėti maisto? Laisvai. Dieta dietai nelygi. Tačiau kokia plona riba tarp dietos ir anoreksijos. Visai kitas psichologinio susirgimo lygmuo.
Rekomenduoju visiems, kas judina (ir ką jaudina) svorio temą. Leidinys skirtas paaugliams, bet, matyt, gal yra „gidas“ ir suaugusiems. Ir nemeluokite, kad nėra problemų neturinčių – žinau kiek daug yra šluojančių dietos tematikos leidinių lentynas. Parašyta jaunuolės akimis, atskleidžiama aplinkos įtaka ir jos svarba. Va, va toks kūrinys tai tikras moralėlis.
Prisipažinsiu, esu 100 kg (matyt, daugiau) Puikis. Aš turiu viršsvorio problemų, dažnai save lyginu su kitais, dažnai atsisakau maisto, dažnai „paguodžiu“ save maistu, dažnai apgaudinėju savo organizmą vandeniu, esu galvojęs apie piliules, dietas, vėmimus. Ir vis dar ieškau būdo pamilti save.
Mal wieder n Binge read, joah war ganz gut. Ich mochte das die Geschichte (Logisch bei einer Wahren Geschichte) sehr Realistisch schien. Ich möchte jetzt nicht sagen die Handlung war nachvollziehbar, aber man konnte mit dem ganzen Vorgeplänkel schon verstehen wie es zu dem ende kam.
Drei von Fünf Sternen, war okay nichts weltbewegendes mit n bissl Schul buch flare (wahrscheinlich weil ich Höhenflug Abwärts von Jana Frey im Ethik Unterricht lesen musste) im allgemeinen Solide
nice book, explains the topic really well, might be triggering for some people , tw: numbers weight kalories food intake. i actually loved it even though it was written quite simply, which made it easy to focus on the plot and makes it accessible for childs or teenagers. for people, who are just interested in the topic, great book! good explanations and beautiful story that made me cry. it might be triggering for some people who think about loosing weight or have a history sith eds
4,5* Paaugliams skirta knyga apie anoreksiją. Šiaip tikrai neblogai parašyta, daug svarbių dalykų iš to, kas būdinga ligai, įkomponuota į personažą. Bet vis tik labai svarbus dalykas buvo nuvertintas, paliktas mažom raidytėm tarp eilučių-ne noras būt kūdam yra šios sunkios, mirtinos ligos priežastis. Viskas sudėtingiau ir kompleksiškiau.
Ich habe keine persönliche Erfahrung mit Essstörungen oder Magersucht, aber es betraf in der Vergangenheit Menschen in meinem Umfeld, daher hat mich das Thema des Romans generell interessiert und ich fand es gerade für Jugendliche gut aufbereitet und ich habe es an einem Abend gelesen.
Ich fand das Buch wirklich super gut. Es beschreibt sehr gut wie eine Person mit Essstörung tickt. Das nicht wahr haben, verleugnen und nicht einsehen dass man krank ist, ist sehr gut beschrieben. Als Leser merkt man zwar ihr geht es schlecht, aber dadurch dass sie es nicht wahr haben möchte, merkt man es auch nicht. Erst als sie im Krankenhaus ist, kommt diese Erkenntnis von krass warte warum hab ich es nicht schon früher ernst genommen. Definitiv ein gut erzähltes Buch und empfehlenswert für Menschen die nahestehende Personen haben die ähnliches durchmachen. Ich denke es hilft um besser zu verstehen wie eine kranke Person denkt.
Ein typisches Jugendbuch. Gut und leicht zu lesen, aber nicht wirklich super spannend, und einigermassen vorhersehbar. Sicher nicht das beste zum Thema, und ich glaub auch nicht von einer Betroffenen geschrieben.
Ich hab das Buch gemocht, allerdings bleibt es bei der doch sehr ernsten Thematik sehr weit an der Oberfläche. Für mich war es ein interessantes Buch, dass aber leider nicht groß in meinem Kopf hängen bleiben wird.