Vyras ir moteris, dvi sužeistos sielos. Netikėtas jųdviejų susitikimas sujaukia mintis, pažadina širdis ir sudrumsčia gyvenimą. Jiedu tampa priklausomi vienas nuo kito ir nuo nežemiškos aistros, bloškiančios į meilės liepsnas.
Ar neatšals jausmai sužinojus tiesą? Tamsios paslaptys privers kovoti, o gal, atvirkščiai, išskirs amžiams?
Ar įmanoma pabėgti nuo to, kas lemta? O išgydyti kito sielą mirtinai nesužeidžiant savosios?
„Niekada nemaniau, kad imsiu bijoti savo pačios minčių. Juo labiau kad pasijusiu apsėsta. Bet esu... Jo. Vyro, kuris vieninteliu akies mirksniu sudrebina mano vidų. Staiga atsiradęs noras Jį pažinti gąsdina. Kaltinau tas velniškai pavojingas akis, lyg šešėlį persekiojančias mane. Per vėlu. Jis akiplėšiškai įsibrovė į vaizduotę ir be skrupulų ją užkariavo. Atkaklumas, pavydėtinas ryžtas siekiant tikslo, gebėjimas prikaustyti dėmesį, menas žaisti kito jausmais be proto žavi ir traukia artyn. Abejonės stumia atgal, bet jausmų, kad ir kokių nuodėmingų, taip paprastai neužgniauši..."
Knyga labai paviršutiniška. Įvykiai labai nuspėjami ir pasikartojantys skyrius po skyriaus. Redaktoriai galėjo sutrumpinti dialogus ir apmąstymus gerais dviem šimtais puslapių, kadangi jie visi apie tą patį ir netgi pakartoti tais pačiais žodžiais. Intriga bandoma sukelti netikėtai, tačiau gana nevėkšliškai. Žmonių susitaikymai su esama situacija verčia apgalvoti, ar tie žmonės ne bejausmiai arba gal serga maniakine depresija? Taip pat knygoje labai daug skylių lygioje vietoje - "šiandien nepietausiu, nes Plikis užvertė darbu". Po poros pastraipų "praėjo kelios valandos, nusprendžiu nepietauti". (citatos netikslios) Ke? Rodos, autorė pati neskaitė to ką parašė, nes panašių pasikartojimų begalė. O santykiai su drauge? Tai jos neišskiriamos, tai lyg svetimos, tai vos ne lesbietės. Kartais taip pasitiki viena kita, kartais pradeda šnekėt visiškai priešingai. Likau nusivylusi ir istorijos eiga, ir atsikartojančiais pasakojimais, įvykiais, nuolatiniais priminimais, neapsisprendimais ir panašiais dalykais.
Pradžia visai nieko ir daug žadanti, mergina tvirta, pasitikinti ir siekanti savo, moka atsikirsti gundytojui, moka valdyti padėtį ir t.t. Aistros daug, istorija daug žadanti ir paslaptis išlaiko susidomėjimą tęsti.... iki vidurio. Dėja paskiau kuo toliau tuo labiau autorė blaškosi ir siužetas pradeda kartotis, pagrindinė heroja praranda visiškai savo žavesį ir pasitikėjimą, tampa eilinė nusivylusios šeimininkės prototipo personažas. Erotinės scenos nuspėjamos ir nuobodžios. Finalas nevertas dėmesio ir noro tęsti antrą knygą nebeliko. Dar tos prievartavimo scenos, lyg paskutinis pasispardymas prieš visiška finalinį fiasko.
Iš tiesų po Mėlyno rūko knygų lūkesčiai buvo labai dideli, nes autorės stilius jame labai patiko. Pradėjus skaityti knyga buvo labai įdomi, trečdalį perskaičius pasidarė nuobodu, o paskutieji 200 puslapių vėl sudomino. Knygoje pasigedau daugiau vietovės vaizdavimo, kad būtų galima įsijausti į tą aplinką, kaip kas atrodo, norėjosi daugiau aprašymų. Kai kurios scenos labai netikėtos ir nedetaliai aprašytos, tiesiog numestas faktas ir tiek, norėjosi daugiau intrigos, šiaip neblogai, tačiau trūko išbaigtumo ir daugiau detalių.
Ši knyga tikriausiai buvo ilgiausia, kurią esu skaičiusi. Įdomi tačiau skaitėsi sraigės greičiu. Sofiją tai baisiai norėsi papurtyti, nes jau tokias nesąmones darė. Jau tą stebuklą kelnėse taip sureikšmina tarsi jis toks vienintelis žemėje. Skaitant tikrai gaila buvo pasidarę dėl jos praeities ir dar tų nelaimingų atsitikimų.
Labai trūko pasakojimų iš jo alternatyvos. Nes susidarė įspūdis, kad jis Sofiją iš tiesų apgaudinėja ir jo jausmai nėra tikri. Nustebino, kad pabaiga nebuvo iš tų kur ilgai ir laimingai pasibaigia, todėl smalsu sužinoti, kas slypi 2-oje šios knygos dalyje.
Laukiu labai labai antros dalies!! Stogą nurovė knyga :) nors pirmoji pusė tokia britkoka..daug kas primena 50 atspalvių, tik čia be sadizmo ir daugiau meilės :) pabaiga labai sunervavo!