Trečioji Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Rolando Rastausko esė rinktinė "Trečias tomas" užbaigia trilogiją, pradėtą knygomis "Kitas pasaulis" (2005) ir "Privati teritorija" (2009).
Skaitant pirmąjį tekstą, buvo minčių knygos skaitymą kuriam laikui atidėti. Dabar supratau, kad čia buvo toks egzaminas: perskaitai - išlaikai. Ir nors esė "ne mano" žanras, turiu pripažinti, kad knyga labai patiko. Sekantys tekstai skaitėsi vis lengviau ir smagiau, atradau visokiausių įdomumų, tame tarpe pavardžių ir nuorodų, kurias verta patikrinti, pvz. John Cage's 4'33 https://www.youtube.com/watch?v=JTEFK... Dar radau galybę puikiausių metaforų, tokių netikėtų ir taiklių, kad vis šypsojausi ir ketinau visas čia surašyti, bet būčiau ilgai užtrukusi, nes jų tikrai daug. Jei vienu sakiniu reiktų pasakyti apie ką šita knyga, tai sakyčiau, kad apie keliones ir visa kitą, į tą "visa kitą" telpa labai daug. Tikriausiai, visas gyvenimas (klajokliškai bukovskiškas).
Lyg smagus Gatvės muzikos dienos džiaziukas: variacijos girdėtomis ir negirdėtomis temomis, nostalgijos, linksmumo ir paradoksų pynės, žavios improvizacijos ir teisingai sugroti standartai. Gražiu oru niekur neskubant tiesiog kaifas valandėlę pasiūbuoti į taktą, ir miesto šurmulys ne tik kad netrukdo, bet dar prideda skonio. Tačiau kai iš dėkingumo muzikantui čia pat nusiperki jo CD, paaiškėja, kad jis neveikia be gatvės konteksto, kad tai tėra prieskonis ramiems sekmadienio pusryčiams, greta blynų čirškėjimo, ką tik išvirusios kavos aromato ir saulės zuikučių šokių ant staltiesės. O kai norisi valandėlei iš visokių triukšmų ištrūkti laisvėn, ne RoRa, aiman, bus vedlys ir palydovas.
Knyga (esė rinkinys) pretenduoja tapti METŲ KNYGA 2016. Tikiuosi, jog ją išrinks, nes būsiu vienu šūviu nušovusi du zuikius (susipažinusi kažkiek su RoRa ir perskaičiusi nugalėtoją). Tuo pačiu tikiuosi, kad ši knyga netaps METŲ KNYGA, nes tai reikštų, jog vis tik (ačiūdie) buvo kita nominantė, vertesnė šio titulo.