Baigęs Literatūros institutą Maskvoje jis suprato: nors Sovietų Sąjungoje neva raginama rašyti tiesą, bet iš tikrųjų draudžiama. Todėl nusprendė rinktis eilinio jūrininko darbą ekspediciniame Klaipėdos žvejų laivyne. Laive pakako ir iššūkių, ir konfliktų: su gamta, jūra, draugais, pačiu savimi. Gyvenimas jūroje virte virė – nieko nereikėjo išgalvoti, tik aprašyti. Kai traleris, kuriame Algimantas jau dirbo bocmanu, buvo pasiųstas į Kubą, iš laive žvejybos besimokančių kubiečių jis pramoko ispaniškai. Netrukus Kuboje ėmė dirbti vertėju, vėliau – korespondentu spaudos agentūroje „Novosti" Kanadoje, dar vėliau vadovavo šios agentūros biurams Portugalijoje, Ispanijoje.
Grįžęs į Lietuvą A. Čekuolis tapo „Gimtojo krašto" redaktoriumi. Prasidėjo Sąjūdis, Nepriklausomybės metai. Gyvenimas buvo toks turiningas, kad tereikėjo jį stebėti ir išgryninti. Šios aplinkybės padėjo atsirasti naujam žanrui literatūroje – faktų prozai.
Informacinių technologijų amžius reikalauja glaustumo ir konkretumo. Faktų prozai nereikia išvadų – jas pasidaro pats skaitytojas. Būtent taip rašo ir pasakoja neprilygstamas pasaulio įvykių ir mokslo naujovių stebėtojas Algimantas Čekuolis.
Tai atsakymas į klausimą, kodėl jo knygos taip skaitomos Lietuvoje.
Algimantas Jurgis Čekuolis – Lietuvos žurnalistas, rašytojas, keliautojas.
Gimė kaimo mokytojų šeimoje. 1948 m. baigė Vilniaus suaugusiųjų gimnaziją. 1953 m. baigė Maskvos Maksimo Gorkio literatūros institutą. 1953–1964 m. dirbo žvejybos laivuose jūreiviu, tapo vidutiniojo tralerio bocmanu. Per tą laiką rašė apsakymus ir knygas (iš kurių 8 išleistos). Nuo 1959 m. SSKP narys. 1966 m. baigė vakarinę John Reed kalbų mokyklą Havanoje (Kuba). 1964–1967 m. vertėjas SSRS žuvies pramonės ministerijos atstovybėje Havanoje. 1968 m. pakviestas dirbti spaudos agentūroje „Novosti“ Maskvoje, 1969–1973 m. agentūros korespondentas Kanadoje, lankė prancūzų kalbos kursus. 1975–1979 m. vadovavo SSRS spaudos agentūros „Novosti“ (APN) biurui Lisabonoje (Portugalija). 1981–1986 m. APN biuro vedėjas Madride. 1986 m. rugsėjo 1 d. – 1992 m. savaitraščio „Gimtasis kraštas“ vyr. redaktorius. 1988 m. išrinktas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu. Vėliau buvo renkamas Sąjūdžio seimo ir jo vadovybės nariu. 1989 m. išrinktas SSRS liaudies deputatų suvažiavimo deputatu, juo buvo iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. 1989–1995 m. valstybinės Ispanijos spaudos agentūros EFE korespondentas Baltijos šalims. 1992 m. Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakultete pradėjo dirbti dėstytoju, dėstė derybų ir bendravimo meną. 1995–2016 m. Lietuvos televizijoje vedė laidą „Popietė su Algimantu Čekuoliu“.
Man patinka šio autoriaus knygos. Smagu, kad galima paimti iš lentynos ir perskaityti ne visą, o kokį vieną kitą skyrių. Jas įdomu skaityti - daug minčių iš įvairių gyvenimo sričių, negirdėtos mintys, nauji požiūrio taškai į gerai žinomus dalykus. Jaučiasi didžiulė autoriaus patirtis, platus akiratis, nuolatinis viso gyvenimo smalsumas, domėjimasis viskuo. Toli gražu ne visada sutinku su autoriaus mintimis, bet skaityti vis tiek įdomu. Tai kaip pokalbis su įdomiu žmogum, kurio nuomonė man įdomi, bet nebūtinai tokia pati, kaip mano. Ir skaitant šio autoriaus knygas visiškai nėra jausmo, kad aš negaliu turėti kitos nuomonės. O šią savybę turi tikrai ne visi savo patirtis ir žinias pristatantys knygų rašytojai ;) Šios knygos temų ratas labai platus - ir Lietuvos jūrininkystės-žuvininkystės istorija, ir šiuo metu pasaulyje vykstantys kariniai konfliktai, religijos, Kinija, obuolių tėvynė, kodėl moterys puošiasi, antbiotikai, senatvė, šokiai, žydų bedjruomenė Niujorke ... Temų daug, bet kiekvienoje iš jų radau įdomų požiūrio tašką arba niekad negirdėtų dalykų.
Pora citatų apie šokius:
* Šokėjų smegenys dirba našiau ir net lengviau pakelia jas sužalojus. Tie, kas mokosi šokio žingsnelių, pasirodo geriau, kai tiriami jų gebėjimai koordinuoti judesius. Jie išmoksta susikaupti, jų dėmesį sunkiau išblaškyti.
* Kembridžo universitetas nustatė, kad šokant smegenyse randasi naujų nervų ląstelių. Pitsburgo universitete nustatyta, kad žmonėms, kurie kelis mėnesius aktyviai mokėsi šokti, padidėjo hipokampas, smegenų žievės dalis, atsakinga už ilgalaikę atmintį. Tiek jauniems, tiek seniems. Ir visų tiriamųjų atmintis iš tiesų pagerėjo. Be to, kai šokama su malonumu, stipriai pagerėja nuotaika.
Gavau dovanų tai nelabai gilinausi, bet keista rinkodara. Apie jūreivius, jų meilės istorijos, Lietuvos žvejybinį ir prekybinį laivyną sovietinės okupacijos metais ir dabar labai įdomu, taikliai ir įsigilinus surašyta. Tačiau tai tesudaro 1/4 dalį knygos. O likę puslapiai - tipiškos Čekuolio spaudos/mokslo populiarinimo žurnalų santrumpos su paviršutiniškais pasvarstymais ir nuspėjamomis įžvalgomis apie politiką, sociologiją, sveikatą ir kt. Daug kas pasenę ir neatspėta. Istoricizmo skurdas, kas apie valstybes ir tautas. Wikipedia ir google, kas apie kitas temas.
"Nebūkite liūdesio vyrai ir moterys. Tikras krikščionis niekada neliūdi! Kartais tie melancholiški krikščionys, užuot džiaugęsi gyvenimu, vaikšto acte marinuotų pipirų veidais." P. Pranciškus