Pradėjau šią rinktinę skaityti pagautas kažkokios keistos nostalgijos. Mokykloje Aistį labai mėgau, gal net ir dėl to, kad mokytoja gana dažnai liepdavo jo eiles interpretuoti. Bet perskaičius apėmė dvejopas jausmas. Aš kažkaip nepagavau, koks jis iš tikrųjų per jo taip vadinamus asmeninės patirties eilėraščius. Su patriotinės temos kūryba viskas tvarkoje, ji kokia ir buvo mano atminty, tokia ir liko, o štai pasakų temos pas jį yra nuostabios. Net kažkiek gaila, kad taip ir negimė dar viena "Eglė žalčių karalienė" ar "Grybų karas".