25 - oji serijos „Lietuvių literatūros lobynas”. XX amžius knyga. Antanas Vienuolis, tikr. Žukauskas (1882 – 1957), per daugiau kaip penkis dešimtmečius aktyvaus kūrybinio gyvenimo įgijo klasiko statusą.
Jo prozoje susilieja tautiškas istorijos procesų vaizdavimas ir žmogaus sielos analizė, kupina tuomet novatoriško psichologizmo. Legendos Užkeiktieji vienuoliai, apysakos „Paskenduolė”, klasikinių apsakymų ir atsiminimų autorius aukštino dorovę, buvo talentingas kaimo, gamtos vaizduotojas, iškalbus peizažo meistras. Po daugelio metų tai pirmoji A. Vienuolio prozos rinktinė, kurioje kūriniai spausdinami be sovietinių iškraipymų, – beveik visi imami iš prieškarinių leidimų.
Knygą sudarė ir įvadą parašė Juozas Stonys. Paaiškinimai – Juozo Stonio, Virginijos Savickienės.
Galbūt kai kurios apysakos yra įdomios, tačiau perskaičiau jas, nes paprastai turėjau. Pats Vienuolio rašymo stilius mano manymu yra gana monotoniškas, tačiau apysaka “Grįžo” - vienas jo įdomiausių kūrinių. Turbūt labiau man patiko “Paskenduolė”, bet problematika šių abiejų kūrinių yra toliau aktuali, todėl be abejo verta juos perskaityti.