Kartais po visų sudėtingų siužetų, nesibaigiančios dramos ir dirbtinų intrigų taip norisi kažko paprasto ir neįpareigojančio! Kai supratau, kad būtent tokio kūrinio man šiuo metu reikia, čiupau Kathryn Hughes "Paslaptį".
Istorija labai paprasta, bet tuo pačiu subtiliai žavinga. Jauna mergina Betė ir jos vyras augina mažametį Džeiką, kuriam dėl suprastėjančios sveikatos reikalinga inkstų transplantacija. Judviejų inkstai šiai operacijai netinkami, tad Betė imasi aiškintis, kaip išsikeverzovęs yra jos giminės medis ir kodėl mama niekada nepasakojo apie mergaitės tėtį. Ši paieška nuveda į praetį, kurioje, pasirodo, tarp kelių šeimų yra susipynę didžiuliai paslapčių voratinkliai...
Ši meilės, šeimos dramų ir draugystės istorija man pasirodė labai šviesi ir paprasta, tokią, kurią būtų malonu skaityti atostogų metu prie baseino. Namuose, leidžiant dienas karantine istorijoje man visgi pritrūko svorio - norėjosi, kad tas gražus siužetas būtų įdomiau, profesionaliau parašytas, nors visgi vienoje vietoje autorė sugebėjo mane nustebinti. Anotacijoje taip pat rašoma, kad Kathryn Hughes yra lyginama su Jojo Moyes, tad šios autorės gerbėjai taip pat turėtų suklusti, nors man Jojo Moyes rašymo profesionalumas yra kur kas aukštesnio lygio.
Reziumuojant, istoriją labai lengvai perskaičiau per Velykinį savaitgalį, rekomenduočiau visiems gražaus, paprasto romano ieškantiems žmonėms, nes skaitytojams kaip aš, kurie mėgsta didžiulį literatūrinį svorį turinčius romanus, ši istorija gali būti ne iki galo įtikinama.