1530 m. pavasarį Vilniuje siaučia „juodoji mirtis“ – maras. Vieni gyventojai bėga, kiti bando pasipelnyti iš nelaimės. Užupio smuklės kekšę Magdalę likimas nuveda į teisėjo Vaitiekaus Skirtauto rūmus, tačiau ji nė neįtaria, kokios intrigos rezgamos šių puošnių namų užkaboriuose... Maskvoje gyvenantis bėglys kunigaikštis Mykolas Glinskis rezga sąmokslą, nukreiptą prieš LDK sostinę Vilnių. Mieste ima dėtis negeri dalykai, o valkatos ir keliaujantys pamokslininkai nenutyla šaukti apie pasaulio pabaigą. Ar pavyks Vilniaus vaivadai ir LDK kancleriui Albertui Goštautui išnarplioti sąmokslo gijas ir kaip jam pasitarnaus buvusi smuklės kekšė Magdalė? Romano siužetas kupinas intrigų ir netikėtų vingių. Viduramžių Vilniaus gyventojai pagalbon pasitelkia maldas ir burtus, nuojautas ir stebuklingus vaistus. Greta sąmokslų ir pinklių, čia rasite pasakojimų apie miestiečių buitį, kasdienybę ir šventes, amatus ir papročius. Vilniaus istorija prabils eilinių XVI amžiaus miestiečių lūpomis.
Gina Viliūnė – lietuvių rašytoja, prozininkė, istorinių romanų autorė. Jau daug metų domisi gimtojo Vilniaus ir Lietuvos istorija, veda ekskursijas, rašo straipsnius, yra knygos „Vilniaus šventovės“ (bendraautorius Raimondas Urbakavičius, 2012), istorinių romanų „Karūna be karaliaus“ (2012), „Vilniaus madona“ (2014), „Magdalė, smuklės merga“ (2016), „Imperatoriaus meilužės“ autorė.
2000 m. baigė Vilniaus pedagoginį universitetą, etikos ir psichologijos specialybę. 2002 m. baigė gidų kursus.
Nuo 2012 m. rašo straipsnius žurnalams „Iliustruotoji istorija“, „Legendos“.
O man vat visai patiko ta Magdalė, ta smuklės merga.
Taip, nei siužetas, nei pasaulio kūrimas briliantais ir išmone neblizga. Taip, ir patys personažai gan nuspėjami, baltais siūlais persiūti ir visa "drama" bei atomazga jau vos pirmą trečdalį perskaičius kiaurai persišviečia. Taip, iš tikro tai čia ne istorinė knyga, o tiesiog paprastas romaniukas 16 amžiaus aplinkoje. Ir ką?
O tą, kad nepaisant viso šito, knyga skaitėsi greitai, galima sakyti, kad užkabino. Į siužetą pernelyg nesiplėsiu, aktyvios kritikos nesiūlysiu. O ir tikslas ne tas. Paėmiau šitą knygą tam, kad pačilinčiau versdamas puslapius, pravalyčiau galvą nuo tikrai labai gero, bet taip pat ne mažiau sudėtingo skaitinio The Way of Kings, kurią tik ką pabaigiau, pasimėgaučiau kažkuo visiškai nepretenzingu bei neįmantriu. Ir "Smuklės merga" būtent tą man ir davė, pun intended. :))
Žinau, kad po kelių metų neprisiminsiu nieko iš šitos knygos, su sąlyga, kad apskritai ją prisiminsiu (nes nu žinau, kad kažką iš Ginos Viliūnės dar esu skaitęs, tik vat ką, tai jau rimtesnis klausimas), bet tam kartui ir tam momentui buvo good, toks tvirtas septintukas dešimtbalėje. Drąsiai galėčiau lyginti su visiškai kitokio žanro ir tematikos knyga - Tapino Prezidentas. Man jos abi - visiškai identiškos knygos savo esme, ritmu ir emocija. Ir tai visai nieko blogo. Solidžios 3*.
Tai išties įtraukus istorinis romanas, kuriame pagyventi buvo labai malonu. Kiek istorinės asmenybės ir įvykiai tikslūs ir teisingi - nežinau. Galbūt istorikas skaitydamas raukytųsi. Man buvo įdomu, aš mėgavausi. Sabaliauskaitės romanams neprilygsta, bet turbūt kėlė panašių jausmų. Rekomenduoju atsipalaidavimui, kai norisi kažko lengvai sekamo, nesudėtingo.
Pradžioje nebuvo itin įdomu. Tiesiog kasdienis viduramžių gyvenimas, Magdalė atsiduria tai vienur, tai kitur, vieni žmonės patikimi, nuo kitų nudegama. Viena smulkmena man priminė Michael Koryta "Kiparisų namus": abiejose knygose veikėjai nujaučia ateinančią mirtį. Bet į pabaigą pasidarė jau visai įdomu, visi epizodiški įvykiai ėmė jungtis į visumą, toks beveik detektyvas išnarpliotas buvo.
----- 2022-ųjų skaitymo iššūkis Pagrindinis iššūkis 16. Knyga, kurioje veikėja(s) gauna antrą šansą Manau galima laikyti, kad Magdalė šioje knygoje gauna ne vieną antrą šansą. Viršeliai/pavadinimai 7. Pavadinime arba viršelyje yra skyrybos ženklas Pavadinime yra kablelis.
Dar vienas Ginos Viliūnės istorinis romanas, palikęs gailestį, kad jau baigėsi. Vilniaus istorijos tarpsnis su detektyvo prieskoniu, aprašantis paprastų ir kilmingų vilniečių gyvenimą, intrigas, paslaptis, nuodėmes, vargus ir džiaugsmus. Pradėta per 1530 m. maro epidemiją, istorija sukasi per gaisrus, santykius su Maskva, pinigų padirbinėjimus, kol susilieja į vieną pabaigą.
Tiesiog nuostabi! Užliūliavo, užsūpavo ir nukėlė į 1530ųjų metų Vilnių. Kaip nuostabiai autorė išdirbo, surišo ir išrišo visų herojų gyvenimus ir kaip akstino smalsumą ir žadino intrigą. Tai jau trečioji mani skaityta šios autorės knyga, ir jos istorinių romanų rašymo įgūdžiai tiesiog stulbina. Turbūt, kad mėgstamiausios 🇱🇹 rašytojos paieškos yra baigtos ♡
Dar viena puikiai susiklausiusi audio knyga. Puikus Daivos Tamošiūnaitės-Budrės įgarsinimas. Knyga įdomi, nepasaldinta, puikiai perteikianti XVI a. Vilniaus kasdienybę ir neramumus.
Knyga sukėlė daug gerų emocijų ir juoko. Meilės istorija su detektyvo prieskoniu. Mėgavausi knyga ir šiek tiek nuliūdau, nes tai buvo paskutinė neklausyta šios autorės knyga.
Lengvas įdomus istorinis romanas - to, ko ir tikiuosi imdama Ginos Viliūnės knygą. Gal labiau 3,5 žvaigždutės, bet suapvalinsiu iki 4. Kiek naivoka atrodė pagrindinė veikėja Magdalė, per daug paprastos meilės linijos, bet tiek to. Vilnius 1530-aisiais. Maras, gaisras. "Paprastų žmonių" gyvenimai - tarnai, virėjos, kekšės (taip ir vadinamos), "babūnė" ragana, smuklininkai, vagys, elgetos, vaistininkas, špitolėje dirbančios vienuolės, pirkliai, žydai palūkininkai, teisėjas su šeimyna ir t.t. Ir, žinoma, didikai - vaivada Goštautas, nesutariantis su Radvilomis, po sąmokslo į Maskvą pabėgęs kunigaikštis Glinskis. Intrigos, naujas sąmokslas. Įdomu buvo visos kasdienybės detalės, ypač patiekalų aprašymai, vaistų ir užpilų gamyba. Būtų gerai, jei knygos pabaigoje būtų trumpas paaiškinimas, kas knygoje tikra, kokie istoriniai įvykiai ir asmenys tikrai buvo, iš ko autorė sėmėsi įkvėpimo. Rekomenduoju norintiems lengvo skaitinio, panardinančio į XVI a. vidurio Vilniaus kasdienybę.
Gana lengvo, bet tuo pačiu intriguojančio siužeto knyga. Yra joje ir veiksmo, ir detektyvo, ir meilės elementų. Knygoje aprašomas Vilniaus gyvenimas ir jo gyventojai atrodo tikroviški, be pagražinimų ir saldybių, tačiau visa istorija šiek tiek primena meksikietišką serialą su mega laiminga pabaiga.
Knyga verta dėmesio. Dažniausiai tokias knygas skaitome apie Angliją ar Prancūziją ar galbūt Italiją, tenais vyrauja intrigos, meilės istorijos, kuriama istorija ir t.t. Bet visa tai vyko ir mūsų šalyje. Ir pasirodo daug nuotykių gali būti ne tik Londone, bet ir Vilniuje. Labai smagu, kad lietuvių autoriai populiarina mūsų istoriją, kad imasi rašyti nuotykinius romanus ir tai daro labai neblogai.
Tai pirmoji mano i rankas paimta sios autores knyga. Buvau gana skeptiskai nusiteikus, bet...nenuvyle :) Kalba labai smagi ir turtinga, daug veiksmo ir intrigos. Taip pat nustebino knygos tonas, pozityvus ir optimistiskas, nors aprasomos ir tokios rimtos temos, kaip maras, gaisras ar prievartavimas.
Graži knyga, turtinga istorija, tik man pritrūko apimties, tiek daug įvykių ir veiksmo aprašymų atrodo lyg prabėgte parašyti, o taip norėjosi platesnių ir ilgesnių aprašymų, detalių apibūdinimo. Kartu, kadangi knyga yra istorinis romanas apie XVI a Vilnių, tai man norėjosi to Vilniaus daugiau, išsamiau, jis lyg ir apibūdinamas, bet ryškus vaizdo nesukuria, blankiai fonuoja veiksme. Pati istorija ir jos vingiai gražiai apgalvoti, ne banaliai sujungti, bet again - lyg prabėgčia pateikti, kas trugdo įsijausti, pajausti skaitymo malonumą, kurti lyg pasąmonės filmą (ką aš labai mėgstu daryti).
Gražu ir įdomu, bet per daug paviršiumi. Tai va dėl to 3/5.
Mano jau pamėgta lietuvių autorė rašanti apie Senajį Vilnių. Ne išimtis ir romanas ,,Magdalė, smuklės merga". Šis kūrinys vėl nukelia į senovės laikus, jie taip perteikiami, kad net galime pasijust jog gyvename tuo amžiumi. 1530 metai siaučia maras ir neaplenkia nei vienos šeimos. Magdalei buvo lemta augti be mamos, be mylinčių rankų. Jauna mergina ne tik išvaizdi, bet ir labai galvota, žino kas yra ištikimybė, gėris ir blogis. Paprastos smuklės merginos gyvenimas labai persipynė su įvykiais vykusiais LDK. Apie LDK kanclerį Albertą Goštautą teko skaityti kitame šios autorės kūrinyje. Tad buvo gera vėl apie jį perskaityti. Šio didiko vertybės, ištikimybė ir lojalumas išskirtinis ir vertas paminėjimo. Tad kaip įmanoma, kad dviejų tokių skirtingų luomų asmenų gyvenimai persipina? Gal tai paprastas istorinis romanas, bet jį skaityt vargo tikrai nebus. Autorei puikiai sekasi perteikti senovės atmosferą, kasdienybę, paprastų vilniečių buitį bei vargus. Puikiai tiks mėgstantiems romanus, knygas apie senovę, ar tiesiog kai norėsis lengvo, šilto ir jaukaus skaitinio.
Taip, skaityti buvo lengva, kalba vaizdinga, įtaigi, o pradžia labai intriguojanti. Tačiau perskaičius knygą liko nusivylimas. Tikėjausi stiprios moters, turinčios ir ypatingų galių, portreto. Bet siužete Magdalė buvo labai statiška, neveikli, priklausoma nuo kitų žmonių ir aplinkybių, tokia Pelenė. Gaila...
Knygą turiu jau seniai, vos tik ji pasirodė, tačiau vis delsiau ją skaityti, nes nesužavėjo nei aprašymas, nei atsiliepimai. Turiu pripažinti, suklydau. Tikrai dėmesio vertas, įdomus kūrinys. Gal kiek nuspėjama ir kartais banaloka, tačiau neabejotinai įtraukianti istorija, įdomūs, ryškūs personažai.
Skaitant kilo du pagrindiniai klausimai: 1. Kokiai auditorijai šita knyga skirta? Paaugliams ar suaugusiems ar dar kam nors? 2. Kà autorė norėjo knyga pasakyti? Nes kažkà gi turi norėt pasakyti, prieš pradėdamas rašyti?
Nei į vienà neradau atsakymo. Primityvus rašinėlis.