XIX a. viduryje Rusijos valdžia, įtvirtindama savo politiką Lietuvoje, aktyviai naudojosi cenzūra, kurios pagalba siekė iš Lietuvos visuomenės gyvenimo pašalinti neparankias idėjas, mintis, nuomones, nepriimtinas pažiūras. Rusijos cenzūrinės politikos Lietuvoje visuma yra šios knygos objektas. Knygoje nušviečiama cenzūros institucijų sistema ir jų veiklos principai, apibūdinami visoje imperijoje galioję bendrieji cenzūriniai reikalavimai, taip pat, iliustruojant gausiais pavyzdžiais, konkrečiai aptariamas lenkiškų ir lietuviškų knygų tikrinimas.
"Tegu mūsų mužikai rašto nemoka... Nemokėdami rašyti, jie gyvena darbščiai ir naudingai; jų vaizduotės nekursto žurnalų ir visokios literatūros skaitymas, kuris skatina pačias bjauriausias aistras. Jie nuolat skaito didingą gamtos knygą, kurioje Dievas nubrėžė tokius nuostabius dalykus, - ir jiems to gana! Dėl to jie tykūs, geri, romūs ir paklusnūs.."(Leontij Dubelt, Jo Imperatoriškosios Didybės Kanceliarijos III skyrius)