Galia ir tradicija: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių istorijos

by Rimvydas Petrauskas

Knygoje pasakojama, kaip atsiranda ir išnyksta, kaip prisimenamos ir užmirštamos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės diduomenės giminės. Kiekvienas skyrius - tai ir atskiros giminės istorija, ir su ja susijusio Lietuvos istorijos aspekto aptarimas. Didikai dominavo Lietuvoje iki naujųjų laikų: ėjo aukščiausias pareigas, atstovavo valdovui vietos visuomenėje ir užsienyje, steigė bažnyčias ir miestelius, užsakinėjo meno kūrinius, kai kada ir patys kurdavo. Jie išsiskyrė visose istorinio laiko dimensijose: apie šlovingą praeitį bylojo aukšta kilmė, dabartyje saistė luomo vertos garbingos elgsenos, gyvensenos principai, į ateitį krypo ilgalaikio bažnytinio ir pasaulietinio atminimo, pripažinimo lūkesčiai. Didiko realybė pirmiausia buvo giminės realybė - individualus gyvenimas tarp tėvų palikimo ir palikuonių paveldo. Giminių istorijoje vis svarbesnis darėsi pasakojimas apie giminės praeitį - genealogija, surašyta kronikose, pavaizduota paveiksluose, schemose ar jungtiniuose herbuose.

Istoriniame pasakojime apie kiekvieną giminę iš skirtingų perspektyvų atsikartoja tie patys tapsmo - iškilimo - atminimo chronologiniai tarpsniai. Pagrindinės temos - politinė ir visuomeninė galia ir ją įprasminanti atmintis. Kilmingos giminės savivoka reikšdavosi visų pirma per tradiciją - kilmę ir priklausymą "namams", suprantamiems tiek kaip tėvonijų visuma, tiek kaip žmonių - gyvų ir mirusių giminaičių - bendrija.


„Rimvydas Petrauskas parašė knygą, neturinčią precedento šiuolaikinėje Lietuvos istoriografijoje. Joje Lietuvos didikų chorui leidžiama pratrūkti visais įmanomais balsais, susipinančiais į reto grožio simfoniją. Tardamas, kad tai labai įdomi knyga, praskleidžiu tik mažą dalį tiesos, o kas liko - kviečiu sau atrasti geranoriškai smalsų Skaitytoją.“

Darius Baronas


Rimvydas Petrauskas - istorikas medievistas, Vilniaus universiteto profesorius. Tyrinėja XIII-XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės ir politinę istoriją.

Genres: History

318 pages, Hardcover

First published January 1, 2016

Reviews

[Gintarė Lialienė · Rating 4 out of 5]

Išsamus, intriguojantis pasakojimas apie LDK reikšmingas didikų gimines. Daug faktinės informacijos, įdomi giminių likimų apžvalga. Nuo faktų gausos kai kada net galva sukosi, galų gale jie ėmė painiotis, nes tarpusavyje pynėsi ir didikų šeimų keliai.

[Vaiva · Rating 3 out of 5]

Galbūt vienintelis veikalas, kuriame suprantamai žmogiška kalba aprašytos iškiliausios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminės. “Žmogiška kalba” reiškia, kad neprivalai būti studijavęs ar baigęs istorijos mokslus, neturi būti LDK laikotarpio aktualijų tyrinėtojas ir neprivalai mintinai žinoti, kas, kur, kada ir kaip valdžią ir įtaką dalinosi. Tiesa, įpusėjus knygą, jau pradedi painioti vienus-iškius su kitais -iškiais ir šiek tiek pavargsti nuo faktų ir jų tarpusavio sąsajų gausis, bet, apskritai vertinant, iš šios knygos turėtų mokytis tiek mokyklose (tikrai būtų suprantama gimnazistams), tiek ją reikėtų perskaityti (galbūt ne visą) visiems tiesiog besidomintiems mūsų šalies istorija.

[Milita Jokšienė · Rating 5 out of 5]

Tikrai daug sužinojau apie galingiausias LDK šeimas ir jų istorijas. Kai kurios istorijos net labai nustebino. Visada smagu įsigilinti į istorijos puslapius. Šioje knygoje nėra išvardinti tik sausi faktai, įvykiai aprašomi vaizdingai.

[Stebėtojas · Rating 5 out of 5]

Puiki knyga, apžvelgianti mokyklose nedėstomas temas apie LDK dominavusias gimines.

[Lolita iš Kauno · Rating 5 out of 5]

Knygą perskaičiau pasiėmusi iš bibliotekos, o vėliau vis dėlto įsigijau ir pati. Augau ir istoriją mokiausi, kai keitėsi valstybės santvarka, kai senieji vadovėliai nebetiko, o naujų dar nebuvo, pasirodė tik Šapokos istorija, mokytojas dažnai per pamokas diktuodavo iš savo užrašų. Tad ši knyga yra puikus šaltinis geriau pažinti LDK didikų gimines.

[Ronaldas Galinis · Rating 3 out of 5]

Keliolika nuo XIII iki XVIII a. gyvenusių giminių, sutalpintų trijuose šimtuose puslapių, kai norima išryškinti ir svarbiausių asmenybių portretus, ir supažindinti su laikmečio kontekstu, matyt, neišvengiamai knygą paverčia vadovėliška. Viskas koncentruotai ir informatyviai, kai nė vienas sakinys neatrodo pro šalį, bet prie knygos sugrįžčiau nebent norėdamas susitikrinti kokį nors faktą, o ne ieškodamas didelio skaitymo malonumo. Suprantama, nuotykinis romanas tai ir neturėjo būti.

Be kita ko, knyga leidžia suprasti, kiek neišgliaudytų perlų Lietuvos istorijoje yra, pavyzdžiui, kino kūrėjams - kiek daug kiekvienoje giminėje būta dramų, asmeninių tragedijų ir triumfų, kaip šlovę keitė nuopolis, o kilmingas vardas likdavo tik metraščiams.