Labai faina knygų serija. Geras būdas "žaliems" meno mylėtojams kiek daugiau sužinoti apie tapytojus ir tuo pačiu apžiūrėti jų kūrinius. Knygoje daug iliustracijų. Skaitant apie vieną ar kitą kūrybos etapą, apie sukurtą kūrinį, nereikia internete papildomai ieškoti, kaip tas paveikslas, eskizas ar skulptūra atrodo.
Blogoji žinia - Leo per gyvenimą sukūrė ne tiek daug tapybos darbų, kiek galvojau. Pastarųjų dviejų dešimtmečių ažiotažas Da Vinčio personai yra didžiulis. Prie to smarkiai prisidėjo Dan Brown. Va ir galvojau, kad sukūręs jis yra labai daug. Ne, tai netiesa. Paveikslų mažai. Ir dar vienas įdomus faktas - Leo buvo labai neatsakingas. Daugybę darbų pradėjo, kūrė ilgai, o galiausiai taip ir neužbaigė.
Knygoje daug eskizų. Kūnai, gyvūnai, architektūros darbai, daugybė išradimų. Idėjų buvo daugybė. Deja, įgyvendinti jų Leonardui nepavyko. Bent jau didžiosios daugumos.
Na ir paskutinis įdomesnis dalykas. Prieš 4 metus teko lankytis Milane. Kur visiškai neišskirtiniame nedideliame namuke iki šiol ant sienos įamžintas garsusis menininko darbas Paskutinė vakarienė. Ekskursija buvo italų kalba, nė velnio nesupratau, bet žvilgtelėti į šį šedevrą buvo labai smalsu. Patalpa laikoma prietemoje, pats darbas smarkiai nukentėjęs nuo laiko ir nesėkmingų restauracijų. Labai prastai išsilaikė ne tik šis, bet dauguma Leonardo darbų. Viena iš priežasčių ta, kad menininkas bandė atrasti savo būdą, kad darbai būtų ilgaamžiškesni. Bet darydamas paruošiamuosius darbus ir naudodamas priemones vis nugrybaudavo. Todėl darbai "gesdavo" kur kas greičiau, nei konkurentų darbai. Pavyzdžiui, Paskutinė vakarienė savo prekinę išvaizdą pradėjo praradinėti praėjus vos keliolikai metų po sukūrimo. O juk dabar šiam darbui daugiau kaip 5 šimtai metų.