Laisvojo rašymo elementai

by Sandra Bernotaitė

„Laisvojo rašymo elementai“ – saviugdai skirta knyga apie kūrybos elementus ir dėsnius, literatūrinį meistriškumą, įkvėpimo trikdžius ir šaltinius. Autorė Sandra Bernotaitė remiasi tiek savo patirtimi, tiek gausia užsienio literatūra. Žinios apie kūrybiškumą pravers visiems tiems, kuriuos vienija aistra rašyti.

„Rašymo elementus kartais pakanka tik atrasti, išmokti juos pastebėti, kad būtum dėmesingesnis skaitydamas ir laisvesnis rašydamas. Kai jau matai elementus, kiekviena, nesvarbu, prastai ar gerai parašyta, grožinės ar negrožinės literatūros knyga gali tapti mokytoja. Rėmai ir taisyklės apibrėžia erdvę, kurioje galime būti laisvi, o laisvė – kūrybos pagrindas.“ – Sandra Bernotaitė

Artimiau su autore ir knygos atsiradimo istorija galima susipažinti S. Bernotaitės tinklaraštyje www.grafomanija.com

Genres: Writing, Nonfiction

164 pages, Paperback

First published January 1, 2016

About the author

Gimiau Šiauliuose 1975 m., turiu aktorės Magistro diplomą, rašau ir šoku. Dvylika metų gyvenau Vilniuje, dešimt metų — Melburne, Australijoje. Šiuo metu gyvenu Kaune. Esu išleidusi novelių rinkinį „Gaisras“, du romanus –„Katė, kurios reikėjo“ ir „Dionizo barzda“ — ir studiją „Laisvojo rašymo elementai“, kurią galite įsigyti Vilniuje knygyje „Eureka!“ (dar liko 4 vnt.) ir iš manęs. Abu romanus taip pat dovanoju/keičiu/parduodu (dar turiu šiek tiek).

Reviews

[Milda · Rating 2 out of 5]

Prisipažinsiu, nebaigiau skaityti šitos plonos knygelės. Bet man tiesiog buvo neįdomu. Trečdalyje knygos bandoma visaip kaip atgrasyti nuo rašymo: jei gali nerašyk. Na, jei nerašyti negali, tada rašyk daug ir viską, bet tai gali būti pavojinga. Ties čia ir sustojau, patiko daug garsių rašytojų citatų tekste, ir daug entuziazmo. Tačiau tiesiog pasidarė nebeįdomu. Šiuokart suveikė kiek atvirkščiai nei posakis apie rašymą: jei gali neskaityti, neskaityk. Na, o kitiems skaitytojams linkiu įkvėpimo iš šios knygos :)

[Danielius Goriunovas · Rating 5 out of 5]

Paėmęs šią knygą į rankas pirmiausiai pažvelgiau į raides. Jų buvo daug, o pastaipų ir tarpų tarp jų (ar bent sąrašų su rutuliukais ar skaičiukais šone) beveik nė vieno. Jei išvis buvo bent vienas...

...Žodžiu, galvojau, kad skaityti bus kančia.

Skaityti buvo orgazmas.

Na, ne tiesiogine prasme, be abejo. Bet mano smegenys tikrai pasistojo ir kaišiojo galvelę pro kepurės kraštą.

Ši knyga:

a) Soti! Vos ne kas antroje pastraipoje - po naują, išskirtinę idėją, citatą iš užsienio ir LIETUVOS (!!!!!) rašytojų gyvenimų ir pamokymų. Ką gali mus pamokyti Kazys Binkis? O ką galėtų pasakyti šiuolaikiniams rašytojams Antanas Škėma? Autorė rado citatų net iš rašytojų, kurių įprastai niekas neaptaria.

b) Įtraukianti! Padeda Miglės Anušauskaitės komiksai ir Sandros Bernotaitės sugebėjimas išlaikyti mūsų dėmesį. Pradėję nuo pirmosios rašymo dalies - klausimų apie originalumą - pereiname iki pat galo - ką daryti, kad pirmi eskizai taptų paskutiniais?

c) Ar minėjau, kad knyga soti kaip Šv. Kalėdų pietūs pas močiutę? Taip, tu pavalgai, o tada autorė ateina ir sako "na, sūneli, ką čia, pavalgyk dar!" ir krauna dar porciją technikų rašymui, dar šiek tiek pavyzdžių mišrainės, dar šlaunelę riebių, vertingų pavyzdžių, kad tavo rašymo gyvenimas - nėra išskirtinis, taigi nebijok, rašytojau, viskas išmokstama.

Žaviuosi šia knyga. Rimtai. Va šią - tai rekomenduoti galiu!

PERSPĖJIMAS: Knyga labiausiai tinka rašytojams ir kitiems su raštu susijusiems žmonėms. Galimai ir kitiems kūrėjams. Bet šiaip, jei tu ir rašymas nesutariate -- geriau paskaityk mano "Tinginio Manifestą". Taip, čia reklama. ;-)

[Miglė · Rating 3 out of 5]

Man atrodo, beveik viskas, kas išdėstyta knygoje, jei ne sąmoningai, tai bent intuityviai žinoma ar nujaučiama - bent jau tam, kuriam literatūra yra svarbi. Vis dėlto knyga sudėlioja tam tikrus akcentus ir viską sustato į vietas, išgrynindama tas "intuityvias žinias" ir pateikdama jas juodu ant balto. Tai yra gerai, nes padeda įgyti aiškesnį suvokimą. Bet nepatiko, kad autorė tiek daug rėmėsi teatru ir drama, nors iš pradžių tai pasirodė kaip įdomi paralelė, vis dėlto galiausiai šiek tiek pakyrėjo. Viskas gal ir būtų buvę ten gerai, bet tas nuolatinis akcentavimas "dramoje tą, dramoje aną" sukėlė įspūdį, kad tiesiog norėta pabrėžti, kaip autorė gerai išmano, kas dramoje "tą ar aną"... Apskritai, yra įdomių pastebėjimų, o skaityti šitą knygą visai įdomu ir žmogui, nesiekiančiam rašyti, bet tik norinčiam paugdyti supratimą apie literatūros kūrinį, atkreipti dėmesį į dalykus, kurie, skaitant kokią nors knygą, gali prasprūsti nepastebėti. O žmogui, norinčiam rašyti, knygoje yra nemažai patarimų, galinčių padėti rasti atspirties tašką rašymo pradžiai. Neakademiškas, lengvas, paprastas tekstas.

[casey neko · Rating 2 out of 5]

gal ir reikėjo mest skaityt dar pačioj pradžioj, kai supratau, kad visiškai nesu šitos knygos auditorija. bet buvo visai įdomios tos kitų autorių mintys ir įpročiai, o ir šiaip gal kartais visai neblogai prisimint / sužinot pagrindus?

bet vis tiek čia labiau buvo hate-read, ir tik paskutiniuose puslapiuose jau nenorėjau tiesiog greituoju būdu permest eilučių akim. na, gerai, sužinojau, kokie rašymo pratimai manęs visiškai neįkvepia – beveik visi tie, paminėti pabaigoje. ir gavau šiek tiek motyvacijos pati pagaliau vėl prisėst rašyt. šiek tiek.

bet manau, kad tokį patį efektą būčiau pasiekusi tiesiog pusvalandį paskrolinusi rašymo tagą tumblr. arba Neilo Gaimano tumblr blog'ą, net jei šiuo metu ir sunkoka ten eit. net savo pačios blog'ą, kai kasdien rašiau nanowrimo įspūdžius.

nors gal knyga kaip tik ir buvo apie mane? autorė siūlo skaityt daugiau nei viena kalba ir pabandyt į lietuvių kalbą išverst ką nors trumpo? check, juk kišenėj vertimo studijų diplomas. kažkas apie redaktoriaus akis? check, man net moka už tai, kad aštuonias valandas per dieną žiūrėčiau redaktoriškai. pasiūlymas bent 15 min per dieną mintyse būti su savo veikėjais? labiau domina pasiūlymai, kaip kovoti su maladaptive daydreaming, kai galvoje su veikėjais praleidžiu tiek laiko, kad nebeatskiriu savęs nuo jų ir baiminuosi, ar žmonės pastebi, kad esu du žmonės viename. check.

žodžiu, buvo toks jausmas, kad esu mokoma atpažinti raides. patiko Miglės piešiniai ir kitų autorių gyvenimai.

[Greta Musteikienė · Rating 3 out of 5]

Knygoje, autorė iš pradžių tarsi tik reklamuoja rašymą, kalba apie tai kas žmogaus lauks kai jis nuspręs rašyti, kaip jis turėtų tam pasiruošti ir pan. Daug dėmesio skiriama pačiam rašymo procesui – kodėl ir kaip mes rašome, kas iš to išeina, kas tame dalyvauja, ieškoma būdų paguosti dėl to, kad greičiausiai nebūsite originalūs, kad ne viskas pasiseks iš pirmo karto. Tačiau yra ir konkretesnių dalykų. Kalbama ir apie pačią teksto struktūrą ir apie tai ko reikia geram pasakojimui. Apie „Deus ex machina“, minties rišlumą, būdus mokytis rašymo, kada ir ką rodyti skaitytojui, snaigės metodą, būdus, „cliffhanger“į, „velnią detalėse“, trupučiuką apie stiliaus klaidas. Knygos pabaigoje taip pat pateikta pratimų ir knygų apie rašymą sąrašas (vien jau dėl jo, vertą šitą knygą atsiversti). Žodžiu, knyga tikrai visai nebloga.

[Edita · Rating 4 out of 5]

Įdomiai įtaigiai pateikti patarimai rašantiems. Puikios šmaikščios iliustracijos. Taip pat, nemažai praktinių užduočių besitobulinantiems būsimiems rašytojams!

[Darius Motiejūnas · Rating 5 out of 5]

Geriausia ta tema mano skaitytų knygų.

163 / 305'000

[Sigita Bietkytė · Rating 4 out of 5]

Tikrai praktiškai, naudingai ir smagiai sudėlioti tie elementai. O dar jei atsiminčiau, kas parašyta...!

[Rimas · Rating 5 out of 5]

Grafomanija.com skaitytoja puikiai susumavo knygos esmę:

Renata:
" Studijuoju “Laisvojo rašymo elementai”, dažnai dingteli skaitant, kad Sandra padarė baisiai didelį darbą ją rašydama. Taip pat krebžda mintėlė, kaip palovį pasislėpusi pelė, kad skaitytojas čia gauna daugiau nei įsivaizduoja. "

[Ieva · Rating 4 out of 5]

Kiekviena knyga ateina pas mus reikiamu metu. Taip ir ši pagalbininkė blėstant kuriamo romano idėjoms pasibeldė į manąsias sielos duris.
Patiko, kad patarimai kaip rašyti pateikiami remiantis ne tik savo, bet ir kitų rašytojų patirtimi. Vietomis autorė taip įsijaučia, kad net priverčia nusijuokti (ypač kai bando įtikinti, kad nereikia leisti kūrybinio potencialo riboti vidiniui kritikui), o viską dar labiau pagyvina temą atitinkantys humoristiniai paveikslėliai.
Knygoje gausu pratimų skirtų lavinti rašymo gabumams. Manau, kad su jais būtų verta supažindinti net ir vaikus mokyklose, taip per žaidimo formą skatinant pamilti kūrybą ir savąją kalbą.
Autorė parodo, kad rašymas nėra vien žodžių kratinys iškrapstytas iš slapčiausių galvos kartelių. Tai - darbo, analizės, sąmoningo žvilgnio į supančią aplinką, sisteminimo, mokymosi ir kartu malonumo mišinys.

[Karolina Ž · Rating 5 out of 5]

Knygoje nedaugžodžiaujama, kalba tiksli ir aštri, matosi, kad ji išgaląsta per ilgus pratybų metus. Apie tai ir knyga - kaip galąsti, kaip treniruoti, kaip ugdyti save kaip rašytoją. Nes juo tampama, ne gimstama.

[Agnė Domarkaitė-Sugintė · Rating 5 out of 5]

Labai patiko!

[zvyre · Rating 2 out of 5]

Neįdomi. Populiaru ir lengva teigti, kad jei gali nerašyt, tai nerašyk. Bet apie galimybę neskaityti - niekas nieko niekados.

Dvi žvaigždutės už tai, kad neskaityti ir išmokė.

[Saulėtoji Vapsva · Rating 4 out of 5]

Kai kuriuos metodus tikrai reikia nepamiršti ir panaudoti!

[Monika Skarzauskaite · Rating 4 out of 5]

Smagi knyga apie rašymo meną. Nors daugiausiai rašau akademinius tekstus, vis tiek radau naudingų patarimų. Nesvarbu koks tekstas, visi jie sunkiai gimsta ir reikalauja disciplinos

[Viktorija Gedvilaite · Rating 5 out of 5]

Nuostabi knyga, labai daug gerų ir praktiškų patarimų norinčiam rašyti.

[Asta Einars · Rating 5 out of 5]

⭐️⭐️⭐️⭐️⭐️
Puiki knyga susipažinimui su rašymu!
Tokia koncentruota ir vertinga, kad teks grįžti prie jos pastraipų dar ne kartą.

[Memelis · Rating 4 out of 5]

Galbūt šiek tiek prašoviau pasiimdama šią knygą, nes knygos rašyti neketinu. Labiau tikėjausi patarimų kaip sklandžiai dėstyti mintis ir t.t. (tikriausiai mintyse galvojate, „tai pasiimk 6 klasės vadovėlį. 😀 “). Bet, kaip pirmoji knyga apie rašymą, manęs ji nenuvylė. Tad kokia ta gero rašymo paslaptis? Vieno teisingo atsakymo nėra. Pagrindinis autorės patarimas yra - rašyti. Daug rašyti, nebūtinai istorijas, apie veikėjus, ar knygas, bet rašyti viską, kas tuo metu šauna į galvą ir galbūt po tokio minčių srauto (minčių kanalizacijos), kils kažkokia idėja. Taip pat autorė atšauna, kad turi dėti ant vidinio kritiko, ypač tuomet kai lieji minčių srautą. Ne viena knyga pasirodė dienoraščio forma ir pritraukė tūkstančius skaitytojų, nes dažniausiai dienoraštyje nebijai apnuoginti savęs ir rašyti apie tai ką iš tiesų manai. Aš esu iš tų, kuri laukia pasirodančių rašymo mūzų, kaip ir maisto gaminimo mūzų. 😀 Tai taip galiu ir nesulaukti... arba ponia pasirodys kartą į pusmetį. Man patiko šmaikštus autorės rašymo tonas ir iliustracijos, kurios papildo pateiktą informaciją.