Nacionalinės premijos laureatas Petras Dirgėla (1947-2015) pokalbiuose su Viliumi Bartninku dalijasi mintimis apie savo gyvenimo patirtį, kūrybą, Lietuvos istorinį likimą. Knygoje perteikiamos ne tik rašytojo mintys, bet ir autentiška kalbėsena. Ramus ir dėmesingas pokalbis lygia greta atskleidžia ir rašytojo gyvenimo, ir jo kūrybos prasmes. Nacionalinės premijos laureato, didžiausio lietuvių tautos epo autoriaus pasakojime susiliečia žmogaus ir istorijos slėpiniai, Lietuvos priešistorė ir Sąjūdžio dienos, tauresnės ateities tautai ilgesys ir asmeniški gyvenimo saulėlydžio apmąstymai.
Pokalbis su rašytoju Petru Dirgėla - apie jo epą Karalystė, apie valstybę, politiką, žmones ir jį patį.
Skaityti buvo labai įdomu. Nepaisant to, kad ne viską iki galo supratau. Vietomis pritrūkdavo konteksto, mano platesnio supratimo, žinių apie jo kūrybą.
Perskaičiusi knygą, nustebau, kodėl apie Petrą Dirgėlą taip mažai žinau (tik iš vaikystės prisimenu sekcijoje stovinčią jo "Joldijos jūrą") ir kodėl apie jį mažai kalbama. Nes pasirodė, kad jis labai "didelio mastelio" ir plačios pasaulėžiūros žmogus, kuris unikaliai ir daugiasluoksniškai mąstė apie Lietuvą, apie valstybę, jos raidą ir tęstinumą. Taip pat, kad buvo principingas, tiesus ir kategoriškas, t. y. Įdomus.
Maža knygelė, bet jos užteko sudominti rašytojo Karalystės epu. Ir kartu truputį įbauginti, ar jį iki galo perprasiu, bet kažkada, manau, įsidrąsinsiu:)