Visi esame girdėję istorijų apie paslaptingus ateivius, skraidančiosiomis lėkštėmis lankančius mūsų planetą, apie Loch Neso pabaisą ar namuose gyvenančius vaiduoklius. Į vienus reiškinius žiūrime skeptiškai, kitais tikime, bet retas kuris bando įsigilinti ir rasti tikruosius atsakymus.
Gabrielius E. Klimenka, dar vaikystėje susidomėjęs paranormaliais reiškiniais, o vėliau ir jų kritika, jau daug metų analizuoja, kodėl žmonės tiki paranormaliais reiškiniais ir ar tie reiškiniai egzistuoja. Šioje knygoje jis nagrinėja daugiausia dėmesio sulaukiančius reiškinius, nuo kontaktų su ateiviais iki meilės kerų bei horoskopų, bandydamas rasti faktais paremtų argumentų, paaiškinančių šių reiškinių kilmę, ir atskleisti paslapties šydą, dengiantį mūsų suvokimo labirintus, dėl kurių bandome mistifikuoti tai, ką per mažai pažįstame.
Tad ką galima paaiškinti remiantis logika ir psichologija, o kokių atsakymų visgi mokslui nepavyksta rasti?
Knygoje nagrinėjamos temos:
Kontaktas su nežemiškomis civilizacijomis
Cereologija, arba ratilai laukuose
Mokelė mbembė – paslaptingasis Afrikos kriptidas
Spiritizmo principai ir pavojai
Vaiduokliai, jų prigimtis ir kt.
Gabrielius E. Klimenka paranormaliais reiškiniais domisi daugiau nei du dešimtmečius. Šia tema rašo straipsnius ir tinklaraštį Paranormalūs reiškiniai trumpai, skaito paskaitas įvairiuose renginiuose, konferencijose, dalyvauja radijo bei televizijos laidose, administruoja forumą anomalija.lt. Taip pat laisvalaikiu rašo fantastikos apsakymus.
Keista, nors nieko daug nesitikėjau, šis straipsnių rinkinys man visai patiko. Knyga išsiskirstyta į įvairias temas ir tarp jų buvo įvairių - nuo įdomesnių asmeniškai (kaip kriptidai ir NPO) iki nelabai mane dominančių ezoterikos straipsnių. Sutinku su pasisakiusiais, kad pradžia įtraukia labiau, bet taip yra todėl, kad kalbama apie visiems geriau žinomus dalykus, o kai kalba pasisuka apie šarlatanus, magus, raganas ir panašiai, tai ne tiek domina kaip pasakojimai apie ateivius. Kadangi į viską žiūrėjau panašiu požiūriu kaip autorius (netikiu visais tais reiškiniais) tai man skaityti buvo lengva, patiko mokslo aiškinimai ir teorijos kodėl kartais žmonės klysta ir vieną ar kitą reiškinį priskiria paranormaliam. Apie kai kuriuos pati domėjausi dar vaikystėje skaitydama knygas apie jūrą, ten ne kartą buvau aptikusi švytinčių ratų mitą, tad dabar buvo iš tiesų įdomu sužinoti ką apie tai mano ar jau yra ištyręs mokslas. Patiko ir kitos vietos, medžiaga apie lengvatikius, sektoms priklausančius žmones, aiškiai išdėstyta kodėl kai kuriems mūsų būtina kažkuo tikėti, buvo ir linksmos informacijos (pirmą kartą išgirdau apie žmogų-grėblį ir sužinojau, kad pagal tikslų horoskopą esu gimusi visai ne po tuo ženklu kaip maniau). Žinoma, galima sakyti, kad autorius išduoda savo nuomonę, bet pagalvojus, tai yra tik surinkti straipsniai, kuriuos jis pats kadaise rašė įvairiems interneto tinklapiams. Iš kitos pusės aš jo nė kiek nesmerkiu, nes tikslas yra apšviesti tuos, kurie tiki įvairiais pramanais, o tokiais žmonėmis sėkmingai naudojasi įvairios sektos, pranašai ir kitos neaiškios organizacijos apie ką autorius kalba knygos pabaigoje. Kai kurie šių dalykų, kaip pasaulio pabaigos, jų skleidėjams uždirba nemažus pinigus, tad kuo daugiau knygų paremtų mokslo tyrinėjimais būtų tik į naudą mūsų skubančiai visuomenei, kuri išgirdusi vieną ar kitą informaciją dažnai tingi pasitikrinti jos tikslumą.
Kažkaip nuo pusės knygos baigėsi patvirtinti faktai ir prasidėjo šventojo rašto citavimas, absoliučiai viskas pradedama lyginti su religijos teorijomis. Keista, kai autorius tiek prisiskaitęs skirtingos mokslinės medžiagos gali rašyti tokius sakinius kaip “sąmoningas tikintysis atsparesnis tokiems prietarams ir visokiems keistiems tikėjimams, neturintiems realaus patvirtinimo”. Ok.. :)
Labai norėjosi, kad autorius ir toliau išliktų nešališkas ir paliktų skaitytojui spręsti kuo tikėti, o kas pramanai, tačiau subjektyvumas kuo toliau tuo labiau blėso.