Nutapyta žodžiais: Vilniaus prisiminimai

by Samuel Bak, Irena Aleksaitė (Translator)

Knygos autorius Samuelis Bakas, žinomas žydų tapytojas, gimė 1933 m. Vilniuje. Dar devynmetis berniukas, jis surengė pirmąją savo piešinių parodą Vilniaus gete.
Ši knyga - tai vaizdingi ir jaudinantys autoriaus prisiminimai apie savo vaikystės miestą, apie artimiausius ir brangiausius jam žmones bei jų dažnai tragiškus likimus Antrojo pasaulinio karo metais. Padedamas pasiaukojusių žmonių ir likęs gyvas likvidavus Vilniaus getą, S.Bakas gyveno, kūrė ir surengė savo darbų parodas įvairiose šalyse. Po daugiau nei penkiasdešimties metų jis vėl apsilankė gimtajame mieste.

Genres: Nonfiction, Memoir, Art, Biography, Holocaust

424 pages, Hardcover

First published September 27, 2001

Reviews

[Kristina Monika · Rating 4 out of 5]

Knygos pavadinimas "Nutapyta žodžiais" gana tikslus, nes ir po kurio laiko atmintyje puikiai išliko Samuelio Bako ne teptuku, bet žodžiais nupiešti mažojo Sameko, jo šeimos ir gimtojo Vilniaus paveikslai. 

Tai, žinoma, yra knyga ir apie holokaustą bei (iš)gyvenimą iš asmeninės autoriaus perspektyvos (S. Bakas nevengia sau skaudžių detalių - išvarymo iš namų į getą, slapstymosi, gyvenimo darbo stovykloje, senelių ir tėvo nužudymų bei kitų), bet vis tik daugiausia tai pasakojimas apie prarastą savo vaikystės pasaulį: žaidimų aikštelę - Vilniaus senamiestį, jį mylėjusius tėvus ir senelius bei kitus artimuosius. Papasakodamas savo tėvų, senelių ir prosenelių istorijas bei apie savo Vilnių, jis juos tarsi ištraukia iš užmaršties - neleidžia pamiršti, kad toks pasaulis bei tokie žmonės egzistavo.
 
Autoriui, manau, tikrai pavyko atgaivinti XX a. pr. Vilniaus atmosferą iki karo, kurioje jis gyveno (skaitant, puikiai įsivaizdavau jo gimtąją - Vilniaus gatvę, kelionę pas senelius į Basanavičiaus gatvę, senamiesčio kiemelius), bei savo artimųjų paveikslus: drąsaus avantiūristo tėvo, griežtos ir šiuolaikiškos motinos, sumanios verslininkės močiutės, nepraktiško išradėjo senelio bei kitų (tam padėjo ir gausios nuotraukos). Lygiai taip pat vaizdžiai atvaizduotas ir vaizdas "po to" - išvarymas į getą, slėpimąsis už knygų sienos vienuolyne, subombarduoto Vilniaus gatvės ir lavonai plaukiantys Nerimi.

Pasakojimas knygoje nėra linijinis, šokinėjama nuo vieno prisiminimo prie kito, bet skaityti paprasta - autorius rašo aiškiai, paprastai ir vaizdžiai. Ir taip pat įdomiai - dėl artimųjų istorijų (kaip senelis XIX a. bėgo į Paryžių, kokius išradimus išradinėjo ir pan.), įtemptų slapstymosi nuo nacių epizodų, taip pat dėl savo refleksijų iš dabarties perspektyvos apie santykius šeimoje, jo santykio su tėvu ir motina, atsitiktinumų, lėmusių jo išgyvenimą.

Kas dar įstrigo, tai kad net blogiausiais ir visiškais suirutės momentais (gete, iš karto po sovietų atėjimo, pabėgėlių stovyklose), vienas pirmųjų dalykų, kuo pasirūpindavo Samuelio motina - tai surasti jam mokytoją. Atrodo, kad meilė ir lavinimas buvo du kertiniai dalykai, kuriuos net sunkiausiais momentais šeima jam stengėsi suteikti.

Gera knyga - daugiaplanė, asmeniška, jautri ir paliečianti. 

[Meaghan · Rating 4 out of 5]

This is different from most Holocaust memoirs, not only because its author is famous in his own right, but because it's not really about the Holocaust. Surprisingly few of the pages -- I'd estimate perhaps one-quarter to one-third of the book -- are about Bak's experiences hiding from the Nazis. I suppose people expecting to hear all about the vicious Germans and Lithuanians and the ghetto and the kind nuns who sheltered him would be disappointed, but I thought this was a refreshing change. The book is also not written in chronological order, but rather skips around quite a bit the way people's thoughts tend to do. But I didn't find it hard to follow.

Bak's book instead is a labor of love for his family, for his ancestors and for a way of life the war destroyed forever. I was mesmerized by his tales about his great-grandfather that bore (approximately) twenty-five children starting when he was thirteen. About his grandmother who disagreed with his mother about how long Bak's shorts could be and kept sewing on fabric extensions to the legs which his mother ripped off. About his family's housekeeper and her tantrums and prejudices. This is a true painting in words, and it's painted with love and longing, without the bitterness and hate you might expect from someone who lost so much. Highly recommended.

[Marija Milasevic · Rating 5 out of 5]

Labai reikšminga knyga Lietuvos ir Vilniaus istorijai, atskleidžianti tikrąją Holokausto istoriją Vilniuje. Per mažo berniuko akis knyga parodo, kaip buvo išgyvenama ši tragedija, kaip, nepaisant visko, atrasti jėgų gyventi, kurti ir išlikti.

[Laura_pl · Rating 5 out of 5]

Puiki knyga, didžioji dalis- apie Vilnių. Labai gerai papildo ir persipina su “Knygų gelbėtojais Vilniaus gete”. Ir išties nuostabu, kaip puikiai dailininkas valdo žodį. Tokia kanoviška Vilniaus saga.

[Jonas Moonstomper · Rating 5 out of 5]

na štai ir pabaigau šitą puikią knyga... tai labiau gyvas istorinis vadovėlis baisaus permainingo laikotarpio... puikiai perteiktas mylimas Vilnius ir nemažai atrasta, bei sužinota, ko nebus parašyta mokyklos vadovėlį. rekomenduojama būtinai.

[Nerijus Linkus · Rating 4 out of 5]

Įdomi Samuelio gyvenimo istorija, holokaustas vaiko akimis.

[Marga Rita · Rating 5 out of 5]

Be galo jautri, gili ir įkvepianti knyga. Iš vaiko perspektyvos pasakojamos istorijos apie Holokaustą, tačiau su humoru, lengva ironija ir švelnumu. Viena geriausių klausytų knygų audioformate.

[Ramojus · Rating 5 out of 5]

Jautri, atvira ir skausminga knyga. Bakas puikiai tapo žodžiais, sustiprinančiais jo paveikslų siurrelistinę magiją, perpasakodamas juos savo patirtimi.