Psihoterapija i egzistencijalizam : smisao i duševno zdravlje

by Viktor E. Frankl

Acknowledgments
Foreword
Existential dynamics & neurotic escapism
Beyond self-actualization & self-expression
Logotherapy & existence
Dynamics & values
Psychiatry & man's quest for meaning
Logotherapy & the challenge of suffering
Group psychotherapeutic experiences in a concentraition camp
In memoriam
Collective neuroses of the present day
Existential analysis & dimensional ontology
Paradoxical intention: a logotherapeutic technique
Psychotherapy, art & religion
An experimental study in existentialism: the psychometric approach to Frankl's concept of noogenic neurosis/ James C. Crumbaugh & Leonard T. Maholick
The treatment of the phobic & the obsessive-compulsive patient using paradoxical intention sec. Viktor E. Frankl
Bibliography
About the Author
Index of Names
Index of Subjects

Genres: Psychology, Philosophy, Nonfiction, Self Help, Science, Personal Development, Psychiatry

171 pages, Unknown Binding

First published January 1, 1946

About the author

Viktor Emil Frankl was an Austrian neurologist, psychologist, philosopher, and Holocaust survivor, who founded logotherapy, a school of psychotherapy that describes a search for a life's meaning as the central human motivational force. Logotherapy is part of existential and humanistic psychology theories.
Logotherapy was promoted as the third school of Viennese Psychotherapy, after those established by Sigmund Freud and Alfred Adler.
Frankl published 39 books. The autobiographical Man's Search for Meaning, a best-selling book, is based on his experiences in various Nazi concentration camps.

Reviews

[Jimmy Mac · Rating 5 out of 5]

Just finished reading this for the second time in about 6 months. If this wasn't a library book, I'd have highlighted about %75 of it. I imagine that's what I'll do as soon I receive my own copy in the mail and read it a 3rd time. Not very technical, so you really do not have to be well versed in psychology, only the desire for introspection. I can only speak for myself, but it's not a desire, but a need. If you feel the same way, you need to read this book.

[Aurimas Gudas · Rating 4 out of 5]

„Jau girdėjome, kaip smarkiai organizmo imunitetas priklauso nuo afektų būsenos, taigi ir nuo tokių dalykų kaip džiugesys ar prislėgtumas viltims neišsipildžius. Todėl visiškai pagrįstai galime priimti prielaidą, kad nusivylimas neišsipildžius sapno pranašystei staiga pakirto gyvybines kalinio organizmo galias ir šis pasidavė jau snūduriuojančiai infekcijai. Tokį požiūrį patvirtina išsamesni stebėjimai, apie kuriuos kartą papasakojo vienas stovyklos gydytojas: jo stovyklos kaliniai puoselėjo viltį sutikti 1944 m. Kalėdas namie. Kalėdos artėjo, o laikraščių žinios neteikė kaliniams jokių vilčių. Kas atsitiko? Savaitę tarp Kalėdų ir Naujųjų metų šioje stovykloje masiškai mirė kaliniai, ir to neįmanoma buvo paaiškinti jokiomis aplinkybėmis – nei pasikeitusiais orais, nei pasunkėjusiomis darbo sąlygomis, nei infekcinių ligų protrūkiu.
Aišku, kad psichoterapijos bandymas koncentracijos stovykloje galėjo būti sėkmingas tik tokiu atveju, jei jis būdavo nukreipiamas į lemiamą dvasinės atramos momentą – tikslą ateityje, į gyvenimo sub specie futuri, ateities požiūriu, būtinybę. Dažnai vieną ar kitą kalinį nesunkiai pavykdavo padrąsinti, orientuojant į ateitį. Kartą kalbant su dviem stovyklos kaliniais, iš nevilties ketinusiais nusižudyti, atsiskleidė tokia paralelė: abu buvo užvaldęs pojūtis, kad jiems nėra ko laukti iš gyvenimo. Todėl reikėjo atlikti aną kopernikišką posūkį, apie kurį jau kalbėjome
sakydami, kad negalima klausti apie gyvenimo prasmę, priešingai, reikia atsakyti į konkrečius gyvenimo klausimus, atsakyti už savo gyvenimą. Išties netrukus paaiškėjo: nors abiem kaliniams atrodė, kad nėra ko laukti iš gyvenimo, jų pačių laukė gyvenimas su visiškai konkrečiais uždaviniais. Paaiškėjo, kad vienas jų anksčiau leido geografijos knygų seriją, kuri dar nebuvo baigta; kitas užsienyje turėjo neapsakomai jį mylinčią dukrą. Vieno laukė darbas, kito – žmogus. Taigi abudu buvo savaip ypatingi ir nepakartojami, o kaip tik tai nepaisant kančios suteikia besąlygišką prasmę gyvenimui. Vienas savo moksliniu darbu buvo toks pat nepakeičiamas, kaip kito niekas negalėjo atstoti vaiko meilei.

Išlaisvintam kaliniui irgi reikia psichologinės pagalbos. Kaip tik išlaisvinimas, staigus paleidimas, išvadavimas nuo psichinio krūvio irgi sukelia grėsmę psichologiniu požiūriu. Susiduriame su psichiniu kesoninės ligos analogu. Taigi aptardami stovyklos kalinio psichologijos apmatus pasiekiame trečiąją jos fazę. Kalinio reakciją į paleidimą galime trumpai nusakyti taip: pradžioje viskas jam atrodo tarsi gražus sapnas, jis dar nedrįsta patikėti. Juk dažnai sapnuodavo išlaisvinimą: jis grįžta namo, apkabina žmoną, sveikinasi su draugais, sėda prie stalo ir pradeda pasakoti apie savo išgyvenimus, apie tai, kaip ilgėjosi šios akimirkos ir kaip dažnai ją sapnuodavo, kol ji tapo tikrove. Staiga nuaidi trys švilpuko signalai, raginantys keltis, ir išplėšia jį iš sapno, kuris tik simuliavo laisvę, tik pasišaipė iš jo. Vis dėlto kartą tai, ko kalinys ilgėjosi ir apie ką svajojo, virsta tikra tikrove. Tačiau išlaisvintasis vis dar negali atsikratyti savotiško depersonalizacijos pojūčio. Dar negali, nes nebemoka, iš tikrųjų džiaugtis gyvenimu, – pirma vėl turi išmokti juo džiaugtis. Pirmą laisvės dieną dabartis jam atrodo tarsi gražus sapnas, o ilgainiui praeitis pasirodys tarsi baisus sapnas. Tada pats negalės suvokti, kaip įstengė išgyventi įkalinimo metus. Jį užvaldys nenusakomas jausmas, suvokimas, kad po visų išgyvenimų ir kančių nieko nėra pasaulyje, ko reikėtų bijoti, – išskyrus savąjį Dievą. Tikėti juo ne vienas vėl išmoko koncentracijos stovykloje – kaip tik stovykla išmokė tikėti.“

[M&A Ed · Rating 4 out of 5]

همیشه فکر می‌کردم اول از ویکتور فرانکل کتاب انسان در جستجوی معنایش را بخوانم. اما به پیشنهاد یکی از دوستان کتابخوان این کتاب را مطالعه کردم. ویکتور فرانکل روانشناس اتریشی است که توجه زیادی به نظریات آدلر دارد. او برای اولین بار از اصطلاح لوگوتراپی استفاده کرد; لوگوس در یونانی یعنی معنا. معنادرمانی، بعد از مکتب فروید و مکتب آدلر، سومین مکتب مهم وین است که طرفداران فراوانی دارد. این مکتب سعی بر آن دارد که به کاستن درد و رنج در دنیای جدید کمک کند و انگیزه زیادی در کسانی که در شرایط ناخوشایندی هستند، ایجاد نماید.
به نظرم کتاب خوبی بود. مطالب فرانکل مبتنی بر معناگرایی است. از جمله نکات جالب کتاب بخش‌ شیزوفرنی بود که توضیح جامعی می‌داد که چه پارادایم هایی را شامل می‌شود. اما به گمانم این کتاب خیلی خیلی برای پزشکان و روان‌شناسان خواندنش ضروری است به دلیل بحث نحوه‌ی ارتباط پزشک با بیمار از نظر روحی و روانی و اینکه یک پزشک در درمان بیمار خویش به چه جنبه‌هایی باید توجه داشته باشد.

[K.M. Weiland · Rating 5 out of 5]

The book in a nutshell: Life always has meaning. As so many have over the decades, I found this book deeply inspiring, thought-provoking, and reassuring. The (translated-from-German) language is dense and the subject is often technical, but I found it extremely readable and enjoyable.

[Paul Dubuc · Rating 4 out of 5]

I've never had a keen interest in psychology... until I read Viktor Frankl. This book is a more in-depth discussion of logotherapy than the introductory one given in Man's Search for Meaning. Frankl's insights complement and correct other approaches to psychotherapy (psychoanalysis and behaviorism) that tend to objectify human beings and reduce their behavior and thinking to external "causes" or internal psychological "drives" rather than "reasons". He gives the human soul it's rightfully prominent place in psychology.

[Ramón S. · Rating 5 out of 5]

Un libro que confirma que Viktor Frankl es un sabio, un hombre que busca la Verdad y la sabe transmitir.
Los primeros artículos son más costosos de leer por el uso de algunos tecnicismos y jerga psiquiátrica pero uno disfruta profundamente al comprobar cómo Viktor Frankl se aproxima al misterio del hombre desde la psiquiatría, la filosofía y la psicología de una manera sumamente enriquecedora.
Un buen libro para los que buscan el sentido de la vida

[Fiza Pathan · Rating 4 out of 5]

I really loved this book titled 'The Doctor & the Soul' by Dr. Viktor E. Frankl. All of the author's books are motivating & excellent soul curry. This book indeed is his magnum opus even though we mainly remember Viktor E. Frankl as the author of 'Man's Search For Meaning'. Psychologists & Philosophers consider this book, that is 'The Doctor & the Soul' to be Frankl's most widely acclaimed book compared to 'Man's Search For Meaning' & a must to read for all those interested in Logotherapy. This book centers on philosophical & epistemological topics including euthanasia & suicide. The book also analyzes certain common psychological & psychiatric ailments which can be benefited by Logotherapy like OCD, Clinical Depression, Hyper-reflection & insomnia among others. The book discusses many themes in the light of Logotherapy which are very useful & inspiration to read. The examples & testimonials mentioned in the book regarding especially the ailment of OCD is very much focused upon. The testimonials are convincing & very interesting to read. Psychologists & Logotherapy enthusiasts will find this book a great help to their studies. I had certain issues with this book regarding certain views related to suicide, euthanasia & monogamy, but otherwise I really enjoyed the book. I'm sure even psychiatric patients as well as the care-givers of such patients will find this book an inspirational & comforting read. Dr. Viktor E. Frankl is indeed a very convincing man. De-reflection & Paradoxical Intention are discussed in great depth & in an interactive manner which readers will find very revealing. I give 'The Doctor & the Soul' 4 stars.

[Ziad Razak · Rating 5 out of 5]

A very powerful book. It got draggy towards the end as the author discussed the many case studies proving the effectiveness of logotherapy, but the first part of the book, especially its discussions on existential angst and the meaning of life, is pure gold. The concept of "filling out the circle you have, rather than boundless ambition in extending the radius of that circle" is a powerful and humbling idea that stays with you. Highly recommended.

[Dana S · Rating 5 out of 5]

Книжка, в якій я знайшла відповідь "який сенс життя". Не обіцянку "про це ви дізнаєтеся з такої-то глави цієї книги" і не філософська водичка. Це праця психотерапевта Віктора Франкла про метод логотерапії (лікування духовної основи пацієнта): в чому полягає метод, як автор та його колеги застосували його в лікуванні хворих.

Сенс життя в ньому самому. Цінність і унікальність наше буття має від моменту зачаття і до останньої миті. Є завдання, які виконами може лише певна конкретна людина. Кожен і кожна з нас має свої, унікальні. Поки живі, доти в нас відповідальність за втілення цих сенсів, виконання своїх завдань. Яких? Щоденних обов'язків: простих, зрозумілих, нудних і складних.

Твір просякнутий якоюсь якщо не любов'ю, то розумінням гідності людини. Так різко відчутно наскільки змінилася моральна парадигма з часів написання цього твору. Наприклад, щодо евтаназії. "Лікар немає права оцінювати вартість людського життя". Ніхто, навіть сама людина не може оцінити вартості свого життя, бо його сенс триває іноді навіть довше за фізичне життя самої людини (через люблячі стосунки, наприклад). І навіть якщо ми вже не взмозі втілювати цінності творчості (реалізація задумів) чи цінностей досвіду (пізнання, стосунків), у нас залишається можливість втілювати цінності ставлення (ставлення до ситуації, можливість навіть у стражданні побачити зміст і тим самим змінити саме страждання).
Я завдячую цій книзі та її авторові одному з найрекрасніших поворотів у моєму житті. Усвідомленню свободи до відповідальності, прекрасності самого життя, як такого, яке вже сповнене сенсу для мене (бо можу втілювати різні цінності) та для інших (бо своєю присутністю також даю змогу їм втілювати свої).
Рекомендую книгу абсолютно всім читачам, а особливо лікарям, психологам, священикам, а також людям, які думають про беззмістовність власного життя чи мають б��изьких, які занурені у песимізм, однак хочуть щось змінити.

[Greta Naumenko · Rating 5 out of 5]

Franklis labai įtikinamai aprašo, kad logoterapijos pagrindus turėtų išmanyti visų sričių gydytojai. Iš tiesų, kas iš to, kad gydytojas operuodamas išgelbsti žmogaus gyvybę, o šis, likęs suluošintu, nebemato prasmės gyventi ir renkasi savižudybę?
Franklis įtikina kiekvienu savo sakiniu ir įkvepia taikyti dalykus savo pačios gyvenime. Pavyzdžiui, paradoksaliosios intensijos metodą, kuris trumpai nusakomas taip: ,,fobijos kamuojamas pacientas patiria gydomąjį poveikį pamėginęs panorėti to, ko dažniausiai bijo. Šitaip jo baimė galiausiai netenka peno”, aš išbandžiau ir kažkokiu laipsniu tas suveikė.
Tikrai darboholikam rekomenduočiau šią knygą, joje gražiai perteikiama mintis, kad darbingumas - dar ne viskas, jis nėra nei pakankamas, nei būtinas pagrindas, kad pripildytum gyvenimą prasmės. Šiaip kiekvienas turbūt atrastų kažkiek išminties šioje knygoje, kurią prisitaikytų kasdienybėje.
Labai įdomūs Franklio pavyzdžiai iš jo bei kolegų klinikinės praktikos. Ko man šiek tiek pritrūko, tai krislelio kritiškumo savo požiūriui, technikoms ir sau - tas visada papildomo profesionalumo suteikia bet kokiam veikalui.

[Johnathan Yao · Rating 5 out of 5]

Should be required reading for all doctors. Touches upon the emotional aspects that disease and suffering inevitably touch upon for patients. How can and should doctors provide patients with hope, strength and meaning as they face their conditions. I learned a lot from reading this.

[Bea Ramón Iglesias · Rating 3 out of 5]

Libro muy interesante que te ayuda a reflexionar, hacerte preguntas y a tomar consciencia sobre los temas que trata.

Lo recomiendo

[May Ling]

Interesting and just after freud so a bit dated. Frankel takes an interesting approach to thinking through that which surpasses the ID. We can not be all about just us. Such makes the truly amazing that we do superficial. There is so much more than a me me me society that the human mind is capable of. Frankel moves the dialogue towards this ends. The latter part of the book is not so much my deal, because I'm more interested in the philosophy and less interested in the application. But cool... probably outdated, but cool.

[Jake · Rating 2 out of 5]

Like millions of people, I loved Man's Search for Meaning so I tried some more Frankl. But this one bored me to tears. Freud was a materialist focused on urge and instinct, Jung was a borderline mystic,with a focus on life's meaning Frankl straddled the border between science and religion. This book has interesting ideas, but it didn't age as well as his best-seller.

[Vytautas Vyšniauskas · Rating 3 out of 5]

Labai dviprasmiškas įspūdis. Viena vertus, knygoje esama daug gerų įžvalgų ir struktūriškai su gyvenimo patirtimi surištų apmąstymų, leidžiančių geriau suprasti žmogaus kentėjimą, kita vertus, netrūksta klišėmis tapusių, o gal jau tada tokiomis buvusių nuostatų, laikomų visiškai akivaizdžiomis, nors jos kaipmat tą akivaizdumą praranda tolstant nuo labiau tipinių situacijų, problemų ar žmonių.

Man atrodo visai klaidingas psichoterapijos siejimas su fenomenologija, kurią apskritai laikyčiau didžiausiu filosofiniu nusivylimu ir sofisitikuotai atrodančia, bet ne tokia jau sofistikuota patina padengta tuščiakalbyste, pastarąjį šimtmetį kažkodėl tapusia viena didžiausių filosofijos madų. Tačiau psichoterapijos sąjunga su egzistencine filosofija atrodo išties produktyvus kelias, kuriuo ir eina tarp psichoterapijos ir filosofinio konsultavimo pasukę žmonės.

Franklis pabrėžia, kad endogeninė depresija žmoguje iškelia ir iškreipia tai, kas jame jau glūdėjo – stiprų kaltės jausmą turintis žmogus, susirgęs tokia depresija, tą kaltę ims patirti kaip neišperkamą. Galbūt todėl aš ilgą laiką nesupratau katalikiškose mišiose akcentavimo, kad esu kaltas, nes man niekada netrūko tokio suvokimo, o pradėjus eižėti sveikatai ir tą kaltės jausmą ėmus patirti kaip neišperkamą, nuolatinis akcentavimas, kurio manyje ir taip jau buvo per daug, ne tik pražudė mano religingumą ir panaikino bet kokią pagarbą visam tam rituališkumui, kurio niekada negalėjau racionaliai, o dabar jau – ir moraliai pateisinti, bet ir pastūmėjo link savižudiškų borų išgyvenimų ir išgyvenimų. Dievas tarė žodį, ir mano siela susirgo – visiškai atvirkščiai, nei deklaruojama šiais ritualais.

Būtent dėl to man keista Franklio mintis, kurią jis pateikia kaip nekontroversišią akivaizdybę, esą religingam žmogui prasmės klausimas nekyla, nes jo mąstymo ir išgyvenimo sistemoje prasmės struktūra visada yra nukreipta į Dievą ir jo tvarką. Deja, vienas skausmingiausių patyrimų, aplankančių mąstymo nenustojusį tikintįjį, yra būtent prasmės užklausimas Dievo egzistavimo perspektyvoje. Jeigu šis gyvenimas yra tik priemonė išganymui ir Dievo valiai pasiekti, tai gyvenimas prasmingas tik kaip tikslą išpildanti funkcija, bet ne savaime, ir jeigu šis gyvenimas prasmingas tik amžino išganymo perspektyvoje, tai amžinasis išganymas irgi tampa beprasmis, nes jis įklimpęs toje pačioje prasmės kaip funkcijos struktūroje, ir todėl negali pats savęs pateisinti. Religinė perspektyva man neatrodo laiduojanti daugiau prasmės nei nereliginė ar antireliginė, nors dauguma žmonių religinę perspekryvą ir išgyvena kaip prasmingą, bet manęs ta prasmė neįtikina. Gal todėl aš toje perspektyvoje ir nesugebėjau išsilaikyti, nors ją ir supratau.

Čia pat ir savižudybę Franklis mato kaip prasmingą aktą, kurio savižudis nesirinktų, jei netikėtų to prasme. Labai nerealistiškas požiūris, nes savižudis, jei žudosi nei iš idėjos, garbės ar įsisąmonintos kančios ir beprasmybės, o iš gryno kentėjimo, jis nusižudo panašiai kaip pajutęs karštį ir skausmą žmogus atitraukia ranką nuo deginančio objekto – tai instinktyvi reakcija, kuri nėra paženklinta prasmės stigma. Nutraukti kentėjimą nėra prasminga, tai yra tiesiog instinktyvu. Nepakeliama kančia tuo ir pasižymi, kad ji – nepakeliama, todėl žmogus nuo jos pasitraukia, nes jis nepakelia, net jei tai reiškia pasitraukimą iš gyvenimo. Traukiamasi ne su tikslu, kad bus geriau, ir tuo tai esą prasminga. Traukiamasi, nes norima nebebūti toje būsenoje, panašiai kaip nebesulaikomas kosulys išsprūsta iš krūtinės. Ne dėl to, kad tame matoma prasmė, o dėl to, kad nebepajėgiama to sulaikyti.

Kaip žmogaus, išgyvenusio lagerį ir mačiusio mirtį, kaip gyvai užjaučiančio kenčiančiuosius ir atradusio būdą gydyti juos tikėjimu prasme ir šios prasmės terapija, Franklis ne kartą pasirodo labai naivus ir paviršutiniškas. Liūdna, kad dažnai yra vertinamas būtent už tą naivumą ir paviršutiniškumą, o ne didžiąsias savo įžvalgas ir darbus, kurių vertės tai, žinoma, nenuneigia.

[Luca Di Costanzo Valentini · Rating 5 out of 5]

Es war mein allererstes echtes und komplexes Sachbuch. Vorerst sehr schwer in Flow-State beim lesen zu kommen. Doch dann, nach dem Loslassen von meiner perfektionistischen Gewohnheit alles bis ins kleinste Detail verstehen zu wollen, war es ein Vergnügen. Ich wiederholte mein Zirkel an Lesen, Highlighten, Nachdenken, Notieren im Flugzeug nach Nizza, im Bus nach Casablanca und an meinem Schreibtisch in Innsbruck. Jetzt wo ich darüber nachdenke hat es schon sehr lange gedauert aber es war worth it.

Zu meinem Erstaunen fand ich in diesem Buch häufig meine eigenen Gedanken oder zumindest unbewusste Gedankenansätze wieder, die Frankl in einer schönen, präzisen wissenschaftlichen Form bringen konnte. Was für mich sehr befriedigend war, da ich zuvor kein Vertrauen darin hatte, dass meine "Halb-Ansichten" und heuristischen Meinungen überhaupt jemals in eine wissenschaftlich kohärente psychologische Strömung passen könnten. (Bsp: Ich konnte mein Missfallen an der Dehumanisierung und Reifizierung, die das Triebgesteuerte Menschenbild von Freud & Co mit sich bringt kaum in Worte fassen oder auch nur begreifen. Ich befürchtete, dass meine Abneigung zum Psychologismus mich als zufünktiger Psychologe eo ipso schon disqualifizierte.)

Insbesondere hat mir gefallen, die sehr schlüssige Kritik der tiefenpsychologischen Strömungen, die Erklärungen von wahrer Liebe, die psychotherapeutischen Behandlungstechniken der Logotherapie und Existenzanalyse (paradoxe Intention, Dereflexion), die Erklärung von sexuellen Neurosen, die unterschiedlichen Werte zur Sinnfindung (schöpferisch, Erlebnis und Erkenntnis), das Konzept der Trotzmacht des Geistes, die Beschreibung des kollektiven existenziellen Vakuums unserer Gesellschaft und die allgemeine Ansicht einer Einbettung der Psychologie und Seelsorge in die Medizin.

(ich möchte jetzt irgendwie auch noch Arzt werden lol danke viktor)

[Justyn · Rating 4 out of 5]

Frankl goes into more detail regarding logotherapy, and existential analysis he introduced in Man's Search for Meaning. Logotherapy seeks to help people find meaning in their lives, and serves as a response to Freud's psychoanalysis and Adler's Individual psychology. Expected of existential psychology, Frankl weaves philosophy with therapy and discusses the meaning of life, death, work, suffering and love. He also covers the psychology of specific conditions such as anxiety, obsessional neurosis and schizophrenia. Like his first book, he discusses the psychology of his fellow prisoners at the concentration camps. He dedicates a whole section filled with case studies to the two therapeutic techniques in logotherapy: paradoxical intention and de-reflection. Finally, Frankl equates the practice of therapy as analogous to a religious experience.
This volume is rich with content to induce self-reflection on improving one's own life. I will be referencing this book in the future, and highly recommend it.
"It is life itself that asks questions of man...it is not up to man to question; rather, he should recognize that he is questioned, questioned by life; he has to respond by being responsible; and he can answer to life only by answering for his life."

[Agnė · Rating 2 out of 5]

2.5 iš 5

Sielogyda: gydytojo rūpestis - siela - tai psichologinis ir filosofinis veikalas apie logoterapijos, terapinio metodo, padedančio žmonėms rasti asmeninę gyvenimo prasmę, pagrindus ir taikymą.

Man Sielogyda pasirodė daugiau kaip vadovėlis, nei kaip paprastas skaitalas: labai informatyvi ir verčianti mąstyti, reikalaujanti iš skaitytojo daug koncentracijos ir tam tikrų psichologinių ternimų, veikalų, teorijų žinojimo.

Kadangi nesu nei psichologijos ekspertė, nei studentė, man ši knyga buvo per sunki, ypač dėl to, kad aš jos klausiausi, o ne skaičiau. Kai naujos informacijos daug, reikia labai daug koncentracijos. O jei dar ko nors nesupranti, mintys pradeda klysti, ir tuoj jau nebesusigaudai, apie ką eina kalba...

Visgi ką pavyko suprasti ir įsisavinti, patiko, gavau nemažai medžiagos apmąstymui ir įdomių įžvalgų į tam tikras mane dominančias sritis: prasmės ieškojimą, fobijas, savižudybę, depresiją, neurozę ir kitus psichikos sutrikimus.

[Alex · Rating 3 out of 5]

I loved his book Man’s Search for Meaning so thought this would be similar. It is not. In the previous book, he introduces himself and how he derived his concept of logotherapy through experiences in WW2 and the concentration camps which was both horrifying and fascinating.
This book, however, reads like a psychology textbook in which he explains the methodology and precise concepts of logotherapy. While I can’t say it was a bad read, I did not finish it as it was way too dry for me and too clinical.
If you work or study in the medical or psychological field, this may be for you but too in depth for a casual read.

[Saúl Girón · Rating 3 out of 5]

Este hombre realmente dió un paso adelante en el entendimiento del comportamiento humano. Creo que si hubiese conocido o si se hubiese interesado por la cultura oriental podría haber encontrado un punto intermedio entre lo que hace la mente y necesita el alma.
Llegada cierta edad, al hombre le da por cuestionarse la existencia y de ahí que entender el comportamiento humano o las necesidades del alma se vuelve un tema recurrente en nuestras vidas.
Muy interesante lectura... y bastante esclarecedora.

[Victoria Peechatt · Rating 5 out of 5]

Didactic - but that works for me because as a person who's always meta about my own life, this is what I needed to understand the neuroses that I'm constantly drowning in

I underlined and highlighted so many phrases and sentences, it's now the most read book in my library because I always seem to pick it up, not to necessarily feel better, but to understand why I shouldn't be feeling so enveloped in tragedy

[Manish · Rating 4 out of 5]

While 'Man's Search for Meaning' is Frankl's most famous work, it is 'The Doctor and the Soul' which distills the foundational approaches to Logotherapy.
In his accessible style, Frankl explores how a spiritual dimension to our life, can be an important therapeutic tool to address psychopathologies.

[Indre Savulione · Rating 4 out of 5]

"Anot psichoanalizės, žmogaus būtį užvaldo valia siekti malonumo, anot individuliosios psichologijos, ją lemia "valia siekti galios", o egzistencinės analizės požiūriu, žmogaus būtį persmelkia valia siekti prasmės."

[Braulio Bazán · Rating 4 out of 5]

Me lleve un año en leerlo, lento, tranquilo. Es un buen viaje al rededor de la logoterapia, fundamentado, ejemplificado. Expone varias técnicas invaluables para tratamientos específicos y no específicos. No impone ninguna ideología.

[Miguel Núñez · Rating 5 out of 5]

Un extraordinario libro, tan profundo y sugerente como El Hombre en Busca de Sentido

[Maher Razouk · Rating 5 out of 5]

المتعة ليست هدف تطلعاتنا ، ولكنها النتيجة لتحقيقها. أشار (كانط) إلى هذا منذ فترة طويلة. تعليقًا على أخلاقيات المتعة ، لاحظ (شيلر) أن المتعة لا تلوح في الأفق أمامنا كهدف لفعل أخلاقي ؛ بالأحرى ، الفعل الأخلاقي يحمل المتعة على ظهره.

تتغاضى نظرية مبدأ المتعة عن الجودة المقصودة لكل نشاط نفسي. بشكل عام ، الرجال لا يريدون المتعة ؛ يريدون ببساطة ما يريدون. للإرادة البشرية عدد من الغايات ، في حين أن المتعة ستأخذ دائمًا نفس الشكل ، سواء كانت نتيجة لسلوك أخلاقي أو غير أخلاقي. ومن ثم يتضح أن تبني مبدأ المتعة من شأنه ، على المستوى الأخلاقي ، أن يؤدي إلى تسوية جميع الأهداف البشرية المحتملة. سيصبح من المستحيل التفريق بين إجراء وآخر ، لأن كل شيء سيكون له نفس الغرض . يمكن القول إن مبلغًا من المال يتم إنفاقه على طعام جيد أو التصدق به للفقراء ، قد خدم نفس الغرض: في كلتا الحالتين ذهب المال لإزالة المشاعر غير السارة داخل الشخص الذي أنفقه!!
.
Victor Frankl
The Doctor And The Soul
Translated By #Maher_Razouk

[Pradeep Kumar · Rating 5 out of 5]

Very special book. I learnt so much about human nature, aspiration and longing to belong. It’s about a journey of self discovery.

[Ingrida Mikalkėnė · Rating 4 out of 5]

Faktas, kad Franklis yra vienas iš psichoterapijos tėvų. Jo mintis skaityti įdomu ir verta sustoti, pagalvoti. Dauguma jo minčių, atrodo, skirtos šių laikų žmogui.

[Luis Blázquez · Rating 5 out of 5]

Espectacular.
Entrevista a Frankl con un contenido muy bueno que sigue siendo actual.

[sharkysyd · Rating 4 out of 5]

the human existence is so cool

“death belongs to life, it is part of it”