Plus fort que la haine

by Tim Guénard

Fin des années 50, abandonné à 3 ans sur une route par sa mère, puis cloué durant deux ans sur un lit d'hôpital par les coups reçus de son père, Tim est alors un petit garçon au cœur et au visage cassés. Arrivent ensuite les placements en famille d'accueil, avec leur lot de désillusions qui ne font qu'augmenter la carence d'amour d'un enfant qui va petit à petit durcir son cœur pour ne plus souffrir.

Chef de bande à 12 ans, son unique désir est de réaliser l'exploit de se faire renvoyer de la maison de correction pour vivre "libre" dans le Paris des années 60. Et là, c'est un combat quotidien contre la faim, le froid, les mauvaises rencontres... Tour à tour commis épicier, braqueur de prostituées, gigolo, il découvre la perversité de certains milieux mais aussi l'entraide entre les plus pauvres et l'amitié vraie. Cependant, le jeune homme garde au fond de lui la rage de vivre et de haïr. Il apprend la boxe, gagne des combats et acquiert une certaine respectabilité. Mais, derrière l'adversaire, c'est en fait son père qu'il veut mettre K.O.

À 20 ans, il rencontre les cassés, les tordus, les handicapés que la société rejette et qui vont le bouleverser, au point de lui faire vivre une nouvelle naissance...

À travers cette autobiographie, l'auteur nous dévoile l'itinéraire d'un enfant perdu, et retrouvé. Ses mots ont la force de coups de poing, et l'écriture lapidaire délivre un message rempli d'espoir en la capacité d'amour et de pardon de tout homme, même du plus blessé.

Genres: Religion, Nonfiction, Psychology, Autobiography, Biography, Faith, France

276 pages, Paperback

First published January 1, 2000

Reviews

[Justina Neliubšienė · Rating 4 out of 5]

Stipri ir sukrečianti knyga. Tai pačio autoriaus gyvenimo bėgiai. Nuotrupomis išmėtyti atsiminimai ir karčios jų pasekmės.Visgi šis žmogus yra išties puikus pavyzdys mums visiems, kad net ir sunkiausių akimirkų akivaizdoje galime valdyti savo likimą, o svarbiausias dalykas tas, kad niekas negali pavergti ar nugalėti žmogaus dvasios.

[Marina · Rating 4 out of 5]

Qué novela honesta y brutal. La narración que hace Guénard de su vida es contundente, en absoluto melodramática y, sobre todo, profundamente reveladora.
Es una locura cómo el Amor encuentra siempre al hombre y lo rescata, incluso al más desgarrado.

[Loreta Griciutė · Rating 5 out of 5]

10 balų!!!
Labai džiaugiuosi, kad turėjau galimybę paimti į savo rankas ir perskaityti šią knygą. To, ką perskaičiau, neužteks parašyti tik kelių sakinių. Tikrai viena iš stipresnių knygų, kurias teko perskaityti ir kuri mano atmintyje išliks ilgam. Labai jautrus, širdį veriantis pasakojimas, apie vyrą, kuris vaikystėje patyrė tokių išbandymų, kurių ne palinkėčiau nė vienam vaikui... Mušimas, išprievartavimas, tvirkinimas ir pametimas. Nepaisant visko, tas mažas berniukas nepalūžo, rado jėgų kovoti, išlikti ir gyventi kiekvieną dieną. Patirti išgyvenimai, sutikti žmonės jo kelyje, kurie vienu ar kitu atveju davė tam tikras pamokas, ir tas tikėjimas jį atvedė į šviesesnę ateitį. Jo gyvenimas pasikeitė kardinaliai.
Kai paimsite į savo rankas, perskaitysite šią istoriją vienu prisėdimu ir tikiu, kad rekomenduosite ją kitiems skaitytojams.

[Gretos knygos]

Tikėjausi, kad šokiruos, sukrės ar panašiai, tačiau nieko panašaus nesulaukiau. Mažas vaikas, girtuoklis tėvas. Standartinė istorija, kokių realybėje yra be galo daug. Labai nepatiko rašymo stilius, vis kliuvo klaidos ir patys bandymai viską parašyti meniškiau. Aš tikrai suprantu, jog knyga yra atsiminimų kratinys, kad rašyta jau suaugusio žmogaus, tačiau man nesusiriša galai, jei 5 metų vaikas gali mąstyti apie Eifelio bokšto konstrukcijas. Suvokiu, kad suaugęs gali, bet ne 5 metų vaikas... tiesą sakant, susigraudinau poroje romano vietų: Timui atsiradus ūkininko namuose, kur jis pagaliau pasijuto mylimas; jam atsiradus pas tą teisėją, ypač po visų pažeminimų ir akimirkų, kai jo niekas nesiklausė. Kas keisčiausia, pabaiga tokio poveikio neturėjo, nes bent jau man asmeniškai buvo per daug Dievo, religijos ir meilės... bet čia jau, matyt, mano šaltumo ir emocijų nelankstumo efektas. Visada žinojau, kad blogų žmonių yra. Kad mokytojai gali būti ne tik pakantūs ir užsidegę bei mylintys savo darbą. Visada žinojau, kad visi esame tokie be galo skirtingi. Bet niekada nežinojau ir nesupratau, kaip galima atleisti tėvui, kuris su tavimi šitaip elgėsi. Suvokiu - tėvas, kraujas, ryšys, šeima, vien tas stereotipinis variantas, kur tėvus reikia bet kokiu atveju gerbti, tačiau vis tiek nesuvokiu, kaip galima atleisti tokiam gyvuliui. Papiktino pabaiga. Ir sugadino visą knygą. Pasidariau šalta ir nemėgstanti laimingų pabaigų, o šita jau buvo tiesiog šlykščiai per saldi. Žinoma, džiaugiuosi už Timą, nes žinant, kiek jam teko iškęsti, duočiau medalį už tai, kad nepasidavė. Rekomenduoju.

[Eglė Eglė · Rating 3 out of 5]

Sunku vertinti. Jei atmesčiau visa tai, kad tai tikra istorija, tai sakyčiau, kad man nepatiko. Tiesiog nesiskaitė. Istorija pasirodė per daug padrika, pritrūko jausmo, kad patikėčiau jos realumu. Ir taip akivaizdžiai kišamas dievas.. Jo man buvo jau per daug ir vietomis net norėjosi vemti nuo jo gausos. Kad ir kaip bebūtų, labai gerbiu autorių už sugebėjimą atsistoti ant kojų, patikėti, kad jis gali daugiau, kad yra vertas daugiau, kad ne tik pats pasirinko kitą gyvenimo kelią, bet tuo pačiu dar padeda ir kitiem.

[Gabrielė|Kartu su knyga · Rating 4 out of 5]

Tikrai senokai norėjau perskaityti šią istoriją. Teko girdėti daug puikių atsiliepimų, o kur dar tas faktas, jog tai tikrai istorija, kurią autorius pats ir papasakojo.

Timas - berniukas, kuriam likimas skaudžių išbandymų atseikėjo su kaupu. Vos trejų metų sulaukusį berniuką motina paliko tiesiog pakelėje.. Kiek vėliau berniukas pateko pas savo tėvą bei pamotę. Ten saldu irgi nebuvo.. Jį tėvas taip sumušė, jog Timas porą metų praleido ligoninėje, tiesiog prikaustytas prie lovos. O ligoninėje pavogta dovanos popieriaus spalvota atplaišėlė jam išgelbėjo gyvybę. Neįtikėtina, tiesa?
Kiek vėliau berniukas pateko į pataisos koloniją, tačiau ten gyventi jam visai nepatiko.. Ir jis nusprendė paprasčiausiai pabėgti.. Jam tai puikiai pavyko.
Tuomet jo laukė gyvenimas gatvėje.. Nuolatinis alkis, šaltis bei paieškos šiltesnės vietelės, kur būtų galima praleisti naktį.
Daug išbandymų Timui teko atlaikyti, tačiau nepaisant to jis nepalūžo. Atrado tai, kas jam suteikė viltį bei norą gyventi. Ir tapti geresniu žmogumi.

Tikrai labai skaudi bei širdį verianti istorija. Protu nesuvokiamas žiaurumas, kurį teko patirti šiam vaikui 🥺 Niekam nelinkėčiau patirti to, ką teko patirti Timui. Tačiau be galo džiaugiuosi, jog jis nepasirinko lengviausio kelio ir tiesiog netapo eiliniu banditu. Timas įgijo profesiją bei susirado merginą, kuri vėliau tapo žmona ir su kuria jis augina keturis vaikus. Manau, jog tik be proto stiprus žmogus gali pakelti tokius gyvenimo smūgius.
Nors ši knyga visai plona, bet pasakojama istorija tikrai nebuvo iš lengvųjų. Kažkur iki pusės knygos buvo labai įdomu, kiek vėliau pasidarė ne taip įdomu, nes man atrodė, jog kiek per daug Dievo. Bet nepaisant to, knyga buvo tikrai verta skaitymo 🙏🏻

[Antonella · Rating 5 out of 5]

some stories leave you speechless, inspired, and grateful..this is one of those stories

[Jūra · Rating 5 out of 5]

Nuostabi knyga, pilna vilties ir meilės.
Timas išgyveno be galo žiaurią vaikystę, patyrė palikimą, išdavystę, smurtą. Užaugo gatvėje. Timo gyvenimo istorijoje labai daug skausmo, jis pats yra piktas ir žiaurus, bet netikėtas susitikimas su "Arkos" bendruomenėje gyvenančiais neįgaliaisiais pakeičia jo gyvenimą. Jis susipažįsta su Dievu, atranda drąsos ir ryžto eiti tiesos, meilės ir švelnumo keliu.

Perskaičiusi knygą jaučiuosi įkvėpta ir padrąsinta. Kiekvienas galime pasikeisti, būti švelnesni. Galime kurti gyvenimą tokį apie kokį svajojame.

[Irma (Blebleteka) · Rating 4 out of 5]

Dar viena knyga tikrų istorijų mylėtojams. Prieš imant į rankas vis už akių užkliūdavo komentarai, kad tai "geriausia, ką kada nors esu skaitęs", todėl neilgai trukus ir leidausi į kelionę po Tim Guenard gyvenimą.

O jis autoriui nebuvo lengvas. Trejų metų sūnų mama paliko pakelėje, tėvui grąžintas vaikas buvo vienintelio likusio gimdytojo taip primuštas, kad nuo daugybinių kojų lūžių du metus gulėjo ligoninėje. Toliau sekė išnaudojatys globėjai, gatvės gyvenimas, nusikalstama veikla ir kolonija. Viso paaugliško buvimo metu Timas ieško taip ir nepažintos tėvų meilės. Savo agresija pelno kitų dėmesį ir priimdamas jį kaip tėviškos meilės pakaitalą bent jau taip jaučiasi pastebėtas ir gyvas.

"...suvokiu, kad nesu kaip kiti vaikai. Man jau senokai sukako penkiolika, ir aš mėgstu gatvę, džiunglių laisvę ir joje slypinčius pavojus, net jei juose ir galima pasimesti. Patinka miegoti dviračių garažuose, semtis žinių iš valkatų, susilaukti gerai apmokamų turtingųjų ponių glamonių ir atverti apsunkusią širdį neturtingosioms. Man patinka gražūs butai ir šilkinės paklodės, policininko baimė, kuri suteikia skonį kasdienybei, elegantiški drabužiai, pasitaikantys kilnūs, maloniai tapšnojantys tau skruostą ir meiliai kalbantys suteneriai bei Paryžiaus grožybės. Sostinėje jaučiuosi lyg žuvis vandeny, net jeigu savo akvariume ir esu vienas."

Vienatvės jausmas Timą persekioja nuolat, net ir subūrus aplink save gaują agresyvių draugų, net ir kai kišenėse nebešvilpauja vėjai. Tuštuma veja vyrą ieškoti savo laimės toliau ir jo likimas įgauna netikėtą posūkį.

Tai nebuvo geriausia mano kada nors skaityta knyga, bet vienareikšmiškai paskatino susimąstyti.

[Analia · Rating 5 out of 5]

5/5 estrellas

"Este libro es para aquellos que arrastran una memoria herida, para quienes no logran perdonar, para quienes sufren y claman por una esperanza."

"Perdonar no es olvidar. Es aceptar vivir en paz con la ofensa. Es difícil cuando la herida ha atravesado el ser entero hasta marcar el cuerpo como un tatuaje letal."

Ufff éste libro es terriblemente durísimo pero tengo que darle ésta nota porque en lo personal es una lección para mí. Hay cosas peores en la vida de lo que a diario vivo. Hubo y hay cosas peores y el testimonio de Tim es uno de ellos. Lo leí porque lo sugirió como recomendación el sacerdote de mi ciudad (no a mí, sino a todos) y decidí leerlo para salir de mi zona de confort en términos literarios. Y la verdad es que desde el Prefacio sentí que el autor me agarró a trompadas y no dejó de hacerlo hasta pasada la mitad del mismo. Lo leí en digital, pero si lo tuviese en papel lo habría llenado de post-it porque cada parráfo, cada diálogo es una trompada y es un nivel de odio que va a más. A Tim lo que lo mantiene con vida y vivo es el odio. El final es dentro de todo feliz, porque gracias a la resiliencia y personas buenas con las que se cruza en la vida (un par de sacerdotes son factor clave y los unicos que lo salvan porque ni siquiera los pscicologos pueden con Tim) detendrán su viaje de caída al vacío; De todas formas, yo quedé muy herida en ésta experiencia lecturil y necesito tiempo para reponerme de mis emociones (jajaja)
Lo recomiendo para aquellos que quieran salir de la zona de confort o para aquellos que gustan de leer éste tipo de libros.

La lectura de éste libro me dejó una pregunta final: ¿Por qué una persona llena de odio, desprecia tanto a un minusválido(que también fue abandonado)? Al fin y al cabo ambos están muy heridos en su interior.

[Vitalija · Rating 4 out of 5]

Dar viena autobiografija, kurią skaitant prisiminiau, kad buvau jau ją skaičiusi dar paauglystėje tik pamiršusi. Stipri, sukrečianti knyga, tačiau tiek nepalietė, kiek pamenu paauglystėje. Knygoje rasite pačius blogiausius ir neįtikėtinus pačio autoriaus prisiminimus ir išgyvenimus. Privers apmąstyti savo gyvenimus. Nesinori daugiau plėstis, kad patys perskaitytumėte. Gal kiek, man pačiai, pabaigoje kažkaip ne taip knyga atrodo baigėsi, tačiau juk tai tikri išgyvenimai, jų nesurežisuosi. Rekomendacija negrįžinės, ir nebūtinai, literatūros knygų mėgėjams.

[Eliza · Rating 5 out of 5]

Tai knyga autobiografija, tiksliau gyvenimo ir tikėjimo liudijimas. Autorius aprašo gan atvirai savo nuo vaikystės skausminigą gyvenimą: sumuštas tėvo vaikas, keliaujantis per globos įtaigas ir globėjus, išnaudotas, atmestas, nusikaltėlis, kuris savo kelyje sutinka gerus žmonės. Buvimas, bendravimas su jais, jų palaikymas ir pagalba suteikia jam šansą pradėti viską iš naujo. Aprašiau labai banaliai, bet knygos didžiausias privalumas tai Tim Guenard atviras, be pagražinimų pasakojimas. Vietomis spaudžia širdį, kelia pyktį, kai kur smaiškti, kitur pastebimi tikrai išmintingi dalykai.
Jeigu jūs mėgstate sukrėčiančias gyvenimo istorijas su gera pabaiga, tuomet tikrai siūlau paskaityti. Tai tikrai nėra meninės vertės knyga, čia svarbus yra pats liūdijimas ir žinutė.

[Linda · Rating 4 out of 5]

Gripande berättelse om Tims kamp för överlevnad.

[Monika · Rating 5 out of 5]

True story, yet almost unbelievable. Magnificent tool to bring hope to one's life. Even being on the lowest level of humanity, you can rise above the average. Your past can be SO different from your future that you create.
I'm amazed by Tim's life story.

[Jorge Ulises · Rating 5 out of 5]

Me ha tocado mucho este libro. Cuenta una historia de superación asombrosa. Está bien escrito. El autor ha sido muy valiente al sincerarse y dejar plasmados aspectos íntimos de su vida. Muy recomendable.

[Hector · Rating 4 out of 5]

Creemos que nos ha ido mal en la vida???
lea esta historia y verá que no es casi nada comparado con esta historia...

[Sandra Koka (pielasit_sirdi) · Rating 4 out of 5]

Vai ir iespējams, ka naids ir lielākais motivātors, lai spētu pārdzīvot traumatisku bērnības pieredzi, destruktīvus pusaudžu gadus, tumšu ieiešanu pieaugušā kārtā? Vai ir iespējams, ka naids ir vienīgais, kā dēļ ir vērts izvilkt dzīvību?! Izdzīvot, lai atriebtos?!

☔️Plaukstas lieluma grāmatiņa notriec lasītāju no kājām, saspārda un vēl tad knapi elpojošam iesper tik stipri, ka liekas vairāk nav iespējams. Biogrāfiskajā manifestācijā Tims Genārs stāsta kā savā bērnībā un jaunieša vecumā piedzīvojis daudzslāņainu ļaunumu, caur mokošām mācībām cēlies arvien no jauna, cerot, ka kāds viņam snegs pašu svarīgāko- tikt mīlētam un sajusties vajadzīgam. To be enough- tevi pieņem tādu, kāds esi. Nežēlība, ko Tims piezīvojis gan ģimenē, gan valsts iestādēs, gan sabiedrībā un ielās, veidojusi viņā cietas bruņas, lai pierādītu pasaulei, ka ar viņu ir jārēķinās. Iela un ļaunums ir viņa skolotājs un laika gaitā viņš pats kļūst agresors, jo savādāku pasauli nepazīst.
☔️Tajā pat laikā ievadā viņš min, ka pilnībā visas šausmas līdz galam nav iespējams aprakstīt, tāpēc ir detaļas par kurām tā arī nav izstāstījis.
Visdrīzāk Tims gulētu kādā notekcaurulē un būtu nevienam nezināms bēdīgu galu ņēmis indivīds, ja vien viņa dzīve nemainītos. Pateicoties cilvēkiem, kas spēja viņā saredzēt vairāk par bravūrīgo, agresīvo un destruktīvo virstēlu, Tims spēja atrast ceļu uz piedošanu, mīlošām attiecībā, un pilnībā mainīt savu dzīvi. No pamesta, nevienam nevajadzīga bērna viņš kļuva par pieaugušo, kas spēj palīdzēt citiem, kam tas nepieciešams. Šī, protams, nav nekāda brīnumaina izglābšanās, kurā no elles liesmās izbēdzis cilvēks staigā ar svētā nimbu ap galvu, traumas nav iespējams izdzēst, tāpat arī to dziedēšanas process nav bez sāpēm un atkritieniem atpakaļ. Bet Tims noteikti ir piemērs, ka viss ir iespējams, arī brīžos, kad netic neviens.

☔️Šo grāmatu ir vērts lasīt arvien no jauna/pārizdot un dotu ticību labajam.

[Vesta Vitk · Rating 5 out of 5]

Kokia puiki knyga 2025-ųjų pradžiai! Joje susipina tikėjimas, viltis ir meilė, atrodo, tokie paprasti dalykai, kurie žmogaus gyvenimui daro labai daug įtakos. Kalbos stilius paprastas, knyga lengvai skaitoma, žinoma, išskyrus siaubingus įvykius, kurie nutiko autoriui. Knygoje taip pat galima rasti daug citatų, kurias verta apmąstyti.

[Gabi Martínez · Rating 5 out of 5]

Desgarradora historia real llena de fatalidades y desgracias en la que el amor y el perdón (y mucha resiliencia) se abren paso a través de las heridas para llegar a la felicidad.
El relato en primera persona del protagonista es muy auténtico y ameno con pasajes muy divertidos, a la par que permite una gran introspección para el lector acerca de temas muy humanos: la familia, los amigos, la madurez, el perdón, las heridas, el odio, la caridad, Dios…
Muy recomendado!!

[Austė Janušauskaitė · Rating 4 out of 5]

„Atleisti - tai nėra pamiršti. Greičiau - sutikti taikiai gyventi su žaizda.“ 🤍

[Tarantina · Rating 5 out of 5]

A nivel muy personal, esta es la clase de libros que me llegan al corazón y se lo recomendaría a cualquiera que cargue con rencor.
Me impresionó ver que alguien pudiera haber vivido una infancia semejante y llegar a convertirse en un adulto tan noble, con esa capacidad de recordar perdonando, de volcarse en los demás, de darse, de crecer y de seguir siendo fiel a sí mismo. En menos palabras, de convertirse en un hombre tan bueno. Me impacta esa sencillez y su modo de compartir sus recuerdos sin resentimiento ni amargura.
El libro está escrito con un lenguaje y estilo muy, muy sencillos, sientes que llegas a conocer al autor, te encariñas con él. A pesar de las palizas, el abandono, la lucha y la soledad. Tim Guenard es como se suele decir, un Ave Fénix.

[Bantgyy · Rating 5 out of 5]

Llega cierto punto del libro en el que, al igual que como con las malas noticias del telediario, uno podría llegar a insensibilizarse ante el dolor de Tim. Lo digo porque no le puede caber a nadie en la cabeza todo el dolor que tuvo que atravesar a lo largo de su infancia y juventud. En eso se resume los dos primeros tercios de su historia, dura y mordaz.

En cambio, el tercer tercio es una delicia y una oda al amor como no podía imaginar. Más allá de lo trágico de su vida, el libro merece la pena por entero, pero especialmente por el último tercio: cada párrafo es mejor que el anterior, cargado de enseñanzas de vida y esperanza.

Se lee muy rápido, es todo acción.

De verdad, es muy bueno y el corazón se queda muy esperanzado tras su lectura.

Recomendación de muchísimas personas.

[Sandra · Rating 3 out of 5]

A light reading during holiday or before going to sleep. Yes, the book is a bit shocking. I cannot imagine what he must go trough and still manage to cope with all the demons. The book grabbed my attention at the beginning, kept it for some chapters to follow, but later it became pretty much all about God and religion. I am so happy if it helped him, but the last 5 or 6 chapters of the book could be basically put into one. Also, I do not know if he is an actual writer, but seem that even if he is, he's an amateur and I am not convinced to read any other of his books.

[CarmenFontenla · Rating 5 out of 5]

Miseria y grandeza del hombre... A pesar de las circunstancias uno siempre puede mostrar su grandeza y ayudar a los demás a encontrar su grandeza!
Un libro que habla de humanidad hasta el extremo, de obligatoria lectura en la vida, te cambia la perspectiva, marca un antes y un después.

[Elen · Rating 3 out of 5]

pfffffffffffff estoy muy triste de verdad, he leído el libro entero en tensión y con ganas de llorar. qué horrible!! pero me resulta genial la reflexión que hace tim a pesar de todo. he tenido que leerlo para clase y me alegro de que me lo hayan mandado 🙃

[Sanela K. · Rating 4 out of 5]

Dvanaesta knjiga pročitana ove (2022.) godine je "Jači od mržnje" (Tim Guénard). Na koricama piše i sljedeće: "Moj put od odbačenosti i straha do iscjeljenja životnih rana" i to je zaista priča o tome. To su sjećanja... Najranije sjećanje na majku koja ga vezuje za ogradu uz stari seoski put i napušta ga. Jadno trogodišnje promrzlo, nasmrt preplašeno dijete ujutru pronalazi žandarmerija i vodi ga ocu alkoholičaru. Ocu kojeg je i nakon što je pronašao drugu ženu, njegovo dijete podsjećalo na neuspjeh. Ta žena je dovela svoje petoro djece. Prema njima su bili normalni, a njega su maltretirali, izgladnjivali, držali u podrumu i nazivali prljavim kopiletom. Nakon što je jedan očev prijatelj vidio kako Timov otac pijan mlati sina, prijavio je to socijalnoj službi. Nakon posjete socijalne radnice otac je unakazio nedužnog Tima. Smrskao mu je noge, lice, a dok je jadno dijete nakon toga bilo u nesvijesti, spalio mu je ruku i razrezao čelo nožem... I to baš na njegov peti rođendan. Tokom dvije i po godine boravka u bolnici niko ga nije obišao niti mu išta javio o porodici. Ponovo je prohodao uz nadljudske napore jer je sakrivao komad papira u koji je bio umotan poklon za drugog dječaka i odlazio u WC da krišom promatra taj komadić šarenog papira i mašta da i njega jednom neko voli i da ima svoju porodicu. Već sam takav početak je dovoljan da svako od nas osjeti grč, ako već ne pusti suzu. Da se osvijestimo koliko smo sretni a nismo zahvalni na svemu što imamo i mislimo da se podrazumijeva. Nakon toga čitamo o propustima državne brige o nezbrinutoj djeci, o razočarenju kada te niko ne odabere za usvajanje, o maltretiranju od strane drugih pitomaca doma, te uposlenika. O maltretiranju od strane loših udomitelja. O bijegu i beskućničkom životu na opasnim ulicama. Dođe ti da vrisneš i pružiš ruku u taj svijet, da izvučeš to jadno dijete i pružiš mu malo mira i sigurnosti, pružiš mu lijepu riječ i zagrljaj, nahraniš ga i zaštitiš. Ne možeš ostati ravnodušan. Ipak, knjiga nosi dobru poruku. Da možemo, uz sav trud, pobijediti loše faktore, lošu genetiku, loše odgojne uticaje, loše društvo, loše navike, mržnju, bijes... Mada me je pravo iznervirala reakcija njegove majke na kraju, svjesna sam da na loše riječi i postupke ne treba uzvraćati istim. Najbolji dio su mi priča o roditeljstvu, kada on svojoj djeci pruža sve ono što njemu nije bilo pruženo, ljubav, sigurnost i topli dom, gdje kaže da su njegova djeca postala njegovo korijenje, rečenica da nema te rane koju ljubav polako ne bi mogla zacijeliti, te slikovito nazvano objašnjenje životnih iskušenja, nazvano molitva bunjištu. Kaže: da bi raslo lijepo cvijeće, treba nam gnojivo. To je naša prošlost. Kada gnojivo odstoji i osuši se, tek tada postaje korisno za rast. Ako glavu zabijaš u svoju prošlost dok je još vruća, to će te ugušiti. Pusti je da odstoji. Djelovanjem vremena i milosti u nama, neprimjetno se razgrađuje ono što je loše. I za kraj, rečenica iz uvoda: "Ljubav je moj završni udarac (bio je bokser). Sada kročim putevima mira." Ocjena: vrlodobar, četiri ⭐⭐⭐⭐ i preporuka za čitanje.

[Simona · Rating 4 out of 5]

Ši knyga yra visiškas deficitas, tiek apie ją kalbėta, labai ilgai ieškojau savos ir nenorėjau, kad nusigultų lentynoj nesuskaityta.

Pats autorius rašo, kad jis gyveno du gyvenimus, manęs tas jausmas, skaitant knygą irgi neapleido. Pasibaigus visam tragiškam periodui smegenys tiesiog norėjo jį ištrint ir fokusuotis į šviesą.

Žiauri, sunki, o dar suvokus, kad tai - tikras gyvenimas, tiesiog šiurpas krečia, kiek kartais vienam žmogui tenka išgyvent. Ir kaip nepalūžt!

"Aš liudiju, kad nėra tokių žaizdų, kurios pamažu negalėtų užgyti meilės veikiamos."

Pats autorius manęs nežavėjo, bet vis turėjau minty sąlygas, kuriomis jis užaugo. Ir toj vietoj, kai jau tuokėsi mąsčiau kokia didi yra žmogaus meilė ir kiek daug pakelianti, bet tuo pačiu, kaip nelengva turėtų tokiam žmogui būt santuokoj, o dar sunkiau tai antrai pusei.

Mane žavi visos vilties istorijos. Visos tos, kuriose žmogus nepalūžta, pasikelia iš didžiausių duobių, ir tos, kuriose kalbama apie Dievo įsikišimą ir perkeitimą.

"Širdis tapo mano ringu. Kiekvieną akimirką, kiekviename iš mūsų vyksta meilės kova".

Literatūrine prasme ne šedevras, rašymo stilius grubus, kaip ir pats autoriaus gyvenimas, o dar ir išversta seniai - kai kurios vietos, kuriose verstas gatvės žargonas vertė raudonuot. 😅

Bet istorija labai stipri!

[María J. · Rating 2 out of 5]

No estaba mal, hasta que topamos con la Iglesia. Entiendo que la gente pueda encontrar su camino o consuelo en la fe, y me alegra que el protagonista a día de hoy viva en paz gracias a ello después de todo por lo que pasó, pero en el momento en el que el libro empieza a ser una oda al cristianismo, en la que todo vale ya que Dios todo lo perdona, pues eso.

[Gabija · Rating 5 out of 5]

Verčianti susimąstyti knyga.

[Sandra Putiniene · Rating 4 out of 5]

Stipri, jautri, pamokanti❤️