Aštuoniolikmetė gražuolė Lora netikėtai sužino paslaptį, kurią ilgai nuo jos slėpė tėvas, turtingas Kauno verslininkas. Tai apverčia merginos gyvenimą aukštyn kojomis. Ji palieka Lietuvą, susipažįsta su olandu Rubenu ir į persikelia gyventi į Amsterdamą. Po kurio laiko Lora pastebi, kad vyras jos nebegeidžia ir vengia intymių santykių. Klausimas, kas nutiko Rubenui, Lorai neduoda ramybės ir ji pradeda jį sekti...
Romano „Geismo spąstuose“ paslaptys vilioja ir žudo. Tai knyga apie geismą, sudeginantį žmogaus sielą, ir apie meilę, kuri moko ne turėti, o būti. Ji turėtų patikti ir tiems, kurių širdis pavergė Amsterdamas.
"Vieną popietę drybsojau lovoje. Nesu įpratusi taip gulinėti be knygos rankose ir spoksoti į lubas. Nespėjau sau atsakyti į klausimą, ko aš čia dykinėju, kai iš viršaus lyg atsilaupiusio tinko gabalai pradėjo kristi man nepažįstamos moters gyvenimo epizodai. Tokie ryškūs, aiškūs, kad net bijojau sujudėti, neduok Dieve, tas stebuklingas lietus pasibaigs. Taip per porą valandų sukrito visas būsimo romano siužetas. Liko tik sėsti ir užrašyti." Jolita Herlyn
Jolita Herlyn romanus pradėjo rašyti su šeima apsigyvenusi Hamburge. Praeityje palikusi filosofijos dėstytojos, valdininkės, žurnalistės, televizijos laidų vedėjos ir rinkodaros specialistės karjerą, ji ėmė kurti istorijas, kurių herojės – moterys, ieškančios savo kelio, mylinčios ir abejojančios, klystančios, bet nepalūžtančios. „Geismo spąstuose“ – penktasis autorės romanas.
Jolita Herlyn (mergautinė pavardė Kraniauskaitė) gimė 1966 m., studijavo filosofiją Maskvos Lomonosovo universitete, dėstė filosofiją ir logiką Klaipėdos universitete, dirbo Klaipėdos miesto savivaldybės tarptautinių ryšių skyriuje, porą metų „Balticum“ televizijoje vedė diskusijų laidą „Proto aistros“. Yra parašiusi per du šimtus straipsnių dienraščiui „Klaipėda“, o „Vakarų ekspresas“ spausdino jos interviu ciklą su užsieniečiais, apsilankiusiais ar gyvenančiais Lietuvoje. Nuo 2006 m. Jolita Herlyn persikėlė į Daniją, kur vadovavo banko rinkodaros skyriui. Šiuo metu gyvena Hamburge.
Pirmame sakinyje – aukštakulniai, trečiame – Chanel rankinė (tobulai deranti prie batelių, žinoma). Pirmoje pastraipoje – blizgantis mersedesas ir iškart po jo atsiskleidžianti turtingo Kauno verslininko vienturtės dukros gyvenimo prabanga. Prisipažįstu, imdama knygą tikėjausi, kad čia bus dar vienas erotinis romanas, bet tie „elito“ įvaizdžiai jau tai atsibodo, negi negalima nieko įdomiau sugalvoti...
Beeet, apmalšus pirmajai burbėjimo bangai, pastebėjau, kad knygos kalba maloniai lengva, bet tuo pat metu ir neprimityvi, dėstymas sklandus ir tekstas maloniai plaukia pro akis. Galvoje net ėmė suktis palyginimai su dailininkais, kurie sugeba puikiai perteikti realybę (tik siužetus pasirenka nuobodžius ir neįdomius kai šiuo atveju tikėjausi bus pasirinktos turtingo tėvelio dukrelės meilės). Ir tada ištiko dar vienas malonus siurprizas – autorė tarp pagrindinės veikėjos ir jos tėvo sukūrė tikrai ne tipinę situaciją, kuri kaipmat patraukė dėmesį. O po to tą situaciją išsprendė dar vienu netradiciniu būdu ir mano lūkesčiai ūžtelėjo iki dangaus: negi tai bus dar viena lietuvių autorė, kurią norėsiu skaityti?
Tuo tikėjau gal net iki knygos vidurio, tačiau šauni pradžia vis tolo ir bluko, vietą palengva užleisdama popietės muilo operai. Ir baigėsi viskas pasivaikščiojimu pajūriu saulei leidžiantis. Nuuuuu why???
Ir dar nusivyliau, nes pasirodo tai nėra erotinis romanas (nepasisekė man) Ir nebuvo jokio geismo ir jokių spąstų. Ir net gero meilės romano nebuvo. O vis kita taip... normaliai.
Idomi intriguojanti knyga. Toks idomus siuzetas. Buvo ir pikantisku smulkmeneliu, bet tai jokia erotine knyga, ka galima pagalvoti pagal pavadinima. Apie ka ji, nepasakosiu, negadinsiu pazinimo malonumo, bet pati dziaugiuos ja perskaicius.
Jei labai labai trumpai. Nepatiko. Įsitikinau, kad šios autorės knygos tiesiog ne man. Tad nenuostabu, kad nors yra jų tikrai daug išleista, aš niekada nebuvau atkreipus į jas dėmesio. Tad sakyčiau tai knygos visgi skirtos vyresnei auditorijai. Veikėjai abiejose skaitytose knygose sulaukę apie penkiasdešimties. Su gyvenimiška patirtimi taip sakant ir visu bagažu.
Kas mane keistai nuvylė, kiek skaičiau ir radau informacijos, tikėjausi iš šios knygos erotinio romano, nesiplėsiu, bet neradau jo, nes mano nuomone tų aprašytų trupinėlių negalima priskirti erotinio romano žanrui. Bet tai vėlgi, aš lyginu pagal tai kiek jų esu skaičiusi ir kiek viso tokio turinio radau šioje istorijoje.
Kitas kabliukas po kurio galvojau apskritai šią knygą mesiu ir jos net neskaitysiu buvo pagrindiniai santykiai aprašomi. Tėvo ir dukters. Kuri pasirodė nėra biologinė jo dukra, ir tas faktas kad 43 metų vyras (ne biologinis tėvas) apsėstai įsižiūri ir įsimyli savo 13 metų dukrą yra šlykštus. Ir šito man užteko, kad nebenorėčiau apskritai skaityt šios knygos. Jau nešneku kitų aprašytų dalykų, ką jis veikė ir kur veždavosi jau 15 metų sulaukusią mergaitę, ar kad sukakus 18 atskleidė savo jausmus ir pasipiršti sugalvojo. Gal toks autorės noras ir buvo šokiruoti ir pažiūrėti į būtent tokius santykius, bet na ne mano tema. Aš tai laikau visiškai iškrypimu ir nesinori nei skaityt nei girdėt tokių istorijų.
Vėliau tai visiškai nusivažiuota. Pabėgimas nuo tėvo. Įsidarbinimas naftos platformoje, susipažinimas su savo būsimu vyru Rubenu. Vaiko atsiradimas. Vyro atšalimas. Pornografija. Draugystė. Naujas darbas. Išdavystė... Daug dramos, daug visko pripinta, ir na kuo toliau tuo blogiau. Tad kas esate skaitę šią knygą, gal galite pasidalinti savo nuomone. Nes man tai buvo kažkas baisaus. Dabar net svarstau, kad įvertinau net geriau nei reikėtų. Tad pritempiau šiek tiek. Bet na aš šios knygos tai tikrai negaliu rekomenduoti. Ir pabandžiusi dvi, visgi daugiau ir neskaitysiu. Ne mano ir ne man.
Bibliotekoje ieškojau lengvo romano, darbuotoja pasiūlė Jolitos Herlyn romanus. Išsirinkau "Geismo spąstuose". Pagal viršelį ir pavadinimą, žadėjo būti erotinis žanras. Deja, deja, viršelio "apdarai" bei pavadinimas su turiniu visiškai nesisieja... Perskaičius tą vietą, kur Lorai tėvas (nors ir ne biologinis, bet užauginęs mergaitę nuo gimimo) pasiūlo tapti žmona, pliaukšt ir užverčiau knygą. Galvojau, daugiau jos neskaitysiu. Bet vakare neturėjau kito romano pasidėjus po ranka, tad vėl atsiverčiau. Bereikalo, pasirodo ne tokio lengvumo ieškojau... Gal kiek įvertinimą išgelbėjo paskutinių 30-40 psl siužeto dinamika.
Kadangi lietuvių autorės romanas duodu 5⭐️ Labai įdomus siužetas, tikrai knygos pavadinimas labai atitinka jos turinį. Kiek pagundų, koks gali būti silpnavalis, kerštingas, kaip derėtų vertinti šeimą. Šiaip knygos gale pasitvirtino patarlė: ,,lazda turi du galus"