Camera obscura: Lietuvos fotografijos istorija, 1839-1945

by Margarita Matulytė, Agnė Narušytė

Monografijoje „Camera obscura. Lietuvos fotografijos istorija“ pirmą kartą išsamiai pristatoma Lietuvos fotografijos raida 1839–1945 m. Autorės tikisi, kad čia publikuojami šaltiniai ir faktai, lyginimas su tarptautinės fotografinės kultūros kontekstu, įvardytos skirtingų politinių laikotarpių tendencijos ir fotografų kūrybos interpretacijos palengvins daugelio mokslininkų ir pedagogų darbą ieškant informacijos apie fotografijos raišką ir sklaidą Lietuvoje. Knyga ne tik pateikia apibendrintas išvadas, bet ir iškelia naujų klausimų, į kuriuos atsakymų galės ieškoti kiti tyrinėtojai, jau turėdami mokslinį pagrindą.

768 pages, Hardcover

Published August 1, 2016

About the author

Dr. Margarita Matulytė – humanitarinių mokslų daktarė, fotografijos istorikė, Lietuvos dailės muziejaus fotografijos specialistė. Lietuvos fotografiją tyrinėti pradėjo 1995 metais. 1998 m. tapo Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) nare, nuo 2005 m. – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narė. 1995–2001 m. dirbo Lietuvos nacionalinio muziejaus Ikonografijos skyriaus vedėja. 2005 m. Perudžos universitete (Italija) studijavo italų kalbą ir kultūrą užsieniečiams, 2008 m. Oksfordo tarptautiniame studijų centre – anglų kalbą, kultūrą ir komunikaciją. 2006–2008 m. buvo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto lektorė, 2006–2007 m. – Vilniaus dailės akademijos Humanitarinių mokslų fakulteto lektorė, nuo 2007 m. – Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto lektorė. Lietuvos ir užsienio spaudoje yra paskelbusi daugiau negu 100 publikacijų, sudariusi daugiau negu 20 knygų, kuravusi daugiau nei dešimt lietuvių autorių ir tarptautinių parodų. Nuo 2002 m. iki dabar dirba Lietuvos dailės muziejaus fotografijos rinkinio saugotoja ir tyrinėtoja, parodų kuratore.

Reviews

[Rūta · Rating 4 out of 5]

kaip ir pačios autorės rašo - pagaliau sudėti pavieniai besimėtę tekstai, bandoma brėžti visumos kontūrus, tarptautinis kontekstas. Monografija sudaryta iš straipsnių, kurių kokia pusė - seniau spausdinti autorių arba kitų asmenų tekstai, todėl kartais knyga kiek primena suneštinį balių, yra kartojimosi, fiksacijos, ką išėmus knyga galėtų gal kokį šimtą-kelis gramų numesti (dabar ~2,4 kg). Bet, be abejo, tai neatmeta fundamentalios knygos reikšmės (iš čia ir masė), nepaisant enciklopedinių bruožų - malonaus skaitymo patirties. Knyga kaip objektyvas drąsiai laviruoja tarp mikro ir makro lygmenų, kaip kaleidoskopas keičia temas, stilių, prieigas. Tikrai rekomenduotina prijaučiantiems fotografijai, kultūros, meno (istorijai).