Утро бабочки

by Елена Минькина

Перед вами - книга необычная, книга, будоражащая своей откровенностью, книга мудрая, непредсказуемая и шокирующая. Хитросплетения интриг и отношений, магические обряды и семейные тайны, непростые характеры и неожиданные повороты сюжета - все это призвано не только развлекать. Вместе с героями книги вы узнаете, как стать счастливыми несмотря ни на что.

400 pages, Hardcover

Published January 1, 2010

Reviews

[Ringa Sruogienė · Rating 2 out of 5]

Toliau - vienas ištisas spoileris: vienuolikmečių - dvylikamečių tvirkinimas privedant iki orgazmo neva perduodant raganiškas jėgas, vertimas stebėti suaugusiųjų aktą (kai real vyksta prievartos aktas, nes suaugusi moteris - be sąmonės) ir lytėti ten, kur tikrai nereikia vaikui lytėti, grupinis išprievartavimas, kažko įpylus į vyną (oksiko turbūt), viską filmuojant ir fotografuojant, paskui šantažuojant.
Didysis mergaičių meilužis Šėtonas Liuciferis, stebuklinga dviejų dalių knyga (užuominos į netradicinį Biblijos interpretavimą), raganos, undinės, visokie kitokie "baibokai", Zaratustra (jis, beje, baltasis magas!), dievas Atonas. Bobutei jau 120 metų (kai ji numirs, vėl pasirodys žemėje ir po dvidešimties metų taps tavo sūnaus žmona, todėl būtina būt gera anyta jau nuo pat pradžių kiekvienai sūnaus mergaitei, maža ką).
Apgaudinėjimas ir melagystės (pagimdai vaiką nuo šėtono, draugė sako, kad čia ji pagimdė, nes jai dzin, ji ir taip kuprota, o tau tai nefaina, ką žmonės pagalvos; paskui gali dukrai "atskleisi paslaptį", pasakydama, kad "iš tikrųjų" esi jos vyresnioji sesuo), girtuokliavimas, savo vaikų nemylėjimas.
Persikėlus stebuklingais veidrodžiais bei varteliais, galima patekti į senovės Egiptą, kur mergaitę (ji Tavo ir Šėtono dukra, bet ji to nežino, dabar su savo tėvu Šėtonu santykiauja) myli tik gyvūnėliai (fenekas, antilopė), tarnai tuaregai. Keturi baseinai (viename - jūros vanduo, antrame - iš Negyvosios jūros, trečiame - labai šaltas, o paskutiniame - paprastas.

Perskaičiau knygą, nes norėjau sužinoti, kiek dar visko galima sudėti į vieną knygą ir kur mane tai nuves. Sunku vertinti, nes iš vienos pusės - tai konkretus šlamštas, iš kitos pusės - didžiulis įtarimas, kad po visais pasakos elementais autorė sudėjo turbūt kad savo pačios siaubingus išgyventus įvykius. Ir tuo ta knyga traukia - nors užmaskuotu ir apglaistytu, bet klykiančiu siaubu ir skausmu iš kiekvienos eilutės.
Paskaičiau apie autorę internete, dabar pati psichogenetikos konsultantė, bet iki tol tai ir joga, ir reiki, ir kabala domėjosi, ir pagal Lazarevą, Malachovą, dar n visokių gyveno. Žodžiu, sau pagalbos ieškojo žvėriškai ir iš visur, kur tik įmanoma. Nežinia, tik ar pas tradicinį gydytoją buvo...

Kaip nebūtų keista, aš rekomenduoju paskaityti knygą tiems, kas nori ekstremalaus smegenų pažiežirbavimo.
O čia dar keletas minčių, kilusių po/iš knygos:
Bet kurį pijoką galima žolėmis išgydyti.
"Jeigu verbeną rinksi tada, kai pateka Sirijus, ir anksčiau, negu ją apšvies mėnulis ar saulė, išsitrinsi ja kūną, tai, girdi, gausi visko, ko tik panorėsi."
Antrasis lygmuo (oranžinis) yra susijęs su epidemijomis mūsų planetoje, o trečiasis - geltonas, susijęs su ligomis. Blogis įsiviešpatavo tuose lygmenyse. Tai chebra, tereikia, kad koks Sergėtojas pravalytų tą lygmenį, kad korona praeitų.