Prof. Liberto Klimkos knyga "Rimtos, juokingos ir graudžios senojo Vilniaus istorijos" apie istorijos žingsnių aidus Vilniuje, jo urbanistikoje, kultūros ir mokslo istorijoje. Pasakojama apie mažai žinomus ar plačiau nenušviestus istorinius faktus, parinkus tuos, kurie turėjo didelę įtaką miesto raidai. Čia taip pat pateiktos šviesuolių įžvalgos, aiškinančios magiškosios Vilniaus traukos priežastis. Kartu pasakojama ir apie vilniečius bei kitataučius Vilniaus gyventojus, jų spalvingus charakterius, nuopelnus mūsų šalies kultūrai. Laikas, žengiantis per senąjį Vilnių – knygos ašis; todėl ir pradedama ji nuo pasakojimo apie Katedros aikštės laikrodį. Knygoje didelė pasakojimų įvairovė apie miestą ir miestelėnus – nuo žymių sukčių iki šviesiausių žmonių. Daugelis šių pasakojimų panašesni į laiko pagražintas ir nušlifuotas istorijas ar net anekdotus.
Leidinį "Rimtos, juokingos ir graudžios senojo Vilniaus istorijos" sudaro tekstai, per pažinimą skatinantys miestą mylėti ir jį globoti.
Knyga iliustruota architektės, dailininkės Vilijos Mačiulytės iliustracijomis.
"Nedaug Europoje yra miestų, taip mitologizuojamų kaip Vilnius. Turiu omenyje iš praeities paimtus pasakojimus, kurie nebūtinai privalo atitikti faktus. Šio miesto istorija tokia keista, kad ji prašyte prašosi perkeliama į pasakos erdvę, kas jau ne kartą buvo daroma, ir pasakojimai skyrėsi nuo to, kas juos pasakojo: lietuviai, lenkai, žydai ar baltarusiai." – iš Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo kalbos Vilniaus Rotušėje 2002 m.
Nuostabi kelionė po Vilnių laike. Įdomios istorijos, kartais keliančios juoką, kartais graudulį, istoriniai faktai, susipažinimas su įžymiais vilniečiais bei puoselėtojais, kurie savo darbais kūrė, prisidėjo, gražino miestą.
Daug naujos informacijos apie savo miestą – apie įvairias miesto vietas, apie čia gyvenusius žmones. Surinkta daug įvairios informacijos – ir apie šviesuolius, ir apie keistuolius :) Tai ne miesto gidas, o lėto skaitymo knyga, papildanti daugeliui žinomus dalykus. Knyga patiko, kada nors skaitysiu dar kartą. Gal tik kai kurie skyriai man pasirodė sunkokai skaitomi, nes juose per daug neįsimenamų detalių, ypatingai specifinių žinių. Rimtumo buvo, graudumo – irgi (labiausiai graudu dėl to, kiek daug Vilniui kliuvo ir kiek daug visko nebeįmanoma pamatyti, nes prarasta...), o štai juokingumo man pritrūko :)
Liberto Klimkos (1940 m. rugsėjo 18 d. Kaune), lietuvių fiziko, gamtos mokslų daktaro, etnologo, mokslo istoriko, knygos „Rimtos, juokingos ir graudžios senojo Vilniaus istorijos" tekstas įdomus skaityti, apmąstyti dėl pasakojimų apie Vilniaus garsius žmones, architektūrą, kultūrinį paveldą bei žaismingas, priverčiančias susimąstyti bei kartais juokingas istorijas.
Knyga gali praversti ieškant kultūrinio paveldo ženklų Vilniaus senamiestyje, žvelgiant į miesto pastatus bei siekiant atrasti gatves, kur lankėsi žinomi kultūros, meno, politikos, karo žmonės.