Ir vienąkart, Riči

by Daina Opolskaitė

Kas jaustųsi laimingas su tokiu vardu ir pavarde – Balys Belekas? Būti Beleku, tiksliau – bele kuo – tai būti niekuo. O jeigu dar pridėtume raudonus plaukus – savanorių tikrai neatsirastų. Kas kita klasės draugas Ričis – išvaizdus, protingas, drąsus, sportiškas. Į mokyklą jis atvažiuoja motoroleriu, ir visų mergaičių akys ima spindėti kaip veidrodėliai.

Pirmiausia – tai knyga apie tikrą draugystę. Antra – tai istorija, kurioje yra ne tik klausimai, bet ir atsakymai į juos. Bent jau galimi... Visa tai iš visos širdies dovanoju jaunam žmogui, kuris žino, ką reiškia kalbėtis ne tik su aplinkiniais, bet ir su savimi. Svarbiausia – su savimi.

Genres: Contemporary, Young Adult

192 pages, Paperback

First published January 1, 2016

About the author

Daina Opolskaitė gimė 1979 m. Vilkaviškyje, baigė lituanistikos studijas. „Dienų piramidės" – antrasis autorės novelių rinkinys, kurio teko laukti net 18 metų. Jame sugulė laiko patikrinti ir literatūrologų įvertinti tekstai, skelbti įvairiuose literatūriniuose ir kultūriniuose leidiniuose. 2018 metais novelė „Grotos" pelnė „lietuviškosios novelės Nobelį" – rašytojo Antano Vaičiulaičio premiją, o novelė „Ateik per ledą" tais pačiais metais buvo apdovanota Jurgio Kunčino literatūrine premija.

Reviews

[Ugnė · Rating 3 out of 5]

Taip norisi pabumbėti, kad paaugliai šitaip nekalba ir šitaip nesielgia, kad pačiame kūrinyje daug paviršutiniškų, "mandrų" pamąstymų, kurie lyg ir būdingi paauglystei, ir vis tiek kažkaip ne taip atrodo, ir kad apskritai, daug čia visko pradėta, o viskas vėl išspręsta lengviausiu keliu, ir t.t., ir pan. O tada pagalvojau, kad šiaip jau čia viskas parašyta kaip pradedančio rašyti paauglio (yra tekę kelis tokius rašinius matyt), tik žymiai geriau, ir jei kažką toks rašymo būdas įkvėps rašyti pačiam/pačiai, tai nuo to bus tik geriau.

[Gintarė · Rating 4 out of 5]

Skaitėsi lengvai ir greitai. Knygos apimtis nedidelė, o istorija sudomino nuo pat pradžių.

[Ringytėversm2019 · Rating 5 out of 5]

Ši knyga tiesiog neapsakoma. Šio kūrinio idėja tikrai nepaprasta, ji nori parodyti paauglių gyvenimą, nors ir visi žmonės patiria paauglystę, bet ji kas kart būna vis išskirtinesnė. Šioje knygoje pasakojama apie Balio paauglystę ir kaip vienas žmogus galėjo šitaip pakeisti jo gyvenimą. Šitame kūrinyje aš supratau, kad reikia mėgautis savo gyvenimu, nors ir atrodo jis beviltiškas kaip ir pats tu, bet niekas nėra tobulas ir nesvarbu kas ar žmogus ar kažkas kitas tave tikrai atves į protą.
Mano pats mėgstamiausias veikėjas šio kūrinio buvo Ričis. Jis yra į naują mokyklą atvykęs mokinys, tapęs naujuoju Balio geriausiu draugu. Man patiko jis dėl to, kad budavo išskirtinis nei kiti, jis savęs neatskleisdavo mokykloj, nerodė savo pomegių, buvu užsidaręs. Netgi pats Balys manė kad jis tobulas žmogus, bet ir tuo pačiu metu žiaurus, nes jo nepažinojo. Kai Balys su Ričiu tapo draugais, atsiskleidė ir Ričis, jis buvo draugiškas, palaikantis kai tau sunku ir nebijojo parodyti savo baimių ir bandė įrodyti Baliuj, kad jis nėra tobulas, kaip jis manė, ir labai mėgęs ekstremalumą, kuris jį ir pražudė. Jis nelabai bendravo su kitais, nes buvo užsidaręs ir nors kaip mergaitės dėl jo alpo jam tai nerūpėjo.
Man ši knyga tikrai labai patiko, skaitėsi ji labai lengvai, nes man patinka tokio pobūdžio knygos. Man patiko kaip parodomas šiuolaikinis pasaulis, kai tu gali išgyventi su tais veikejais kiekvieną situaciją, kuri tave gali pralinksminti, išgązdinti ar netgi sugraudinti. Tikiuosi Jūs autore Daina Opolskaitė toliau kursite tokias knygas, kurios tikekimės bus vis geresnės ir geresnės. Ir padės paaugliams suprasti jų kančias ir kaip galima su jomis tvarkytis, bet ir tuo pačiu bus plečiamas šiuolaikinis pasaulis.

[Ag · Rating 5 out of 5]

ir už ką mane šitaip žiauriai?

[Rimkutėversm2019 · Rating 5 out of 5]

Man ši knyga labai patiko, nes joje buvo labai įdomiai pateikta Balio Beleko istorija. Knygos pradžioje buvo išsamiai papasakota apie Balį. Ši knyga skaitėsi labai lengvai ir greitai, nes nebuvo daugžodžiavimo. Mano manymu šioje knygoje struktūra paliko didžiausią įspūdį.
Mano mėgstamiausias veikėjas - Balys Belekas, ko gero, todėl, kad jis buvo pagrindinis veikėjas.
Balys, tai paauglys, kuris nepasitikėjo savimi, buvo nepatenkintas savo vardu, pavarde, plaukais, išvaizda. Jis buvo įdomus tuom, kad pasiryždavo kvailiausiems dalykams, kad tik pakeistų savo plaukų spalvą ir panašiai. Jis nedarydavo to ką jis mėgsta, jis darydavo tą, ką jo mama mėgo ir tai kas jai atrodė labai gražu, bet Balys neklausydavo savęs tol, kol nesusipažino su Riči (Ričardu Ivanausku). Balys norėjo būti tokiu kaip Riči, nes Riči yra tarsi angelas su tokiu gražiu vardu išvaizda ir poelgiais.
Dainos Opolskaitės kūrinio ,,Ir vienąkart, Riči" pagrindinė mintis, mano manymu yra, kad nereikia smerkti savęs, nereikia daryti kažkokių tai kvailų dalykų norint kažką pakeisti savyje, visa tai yra išaugama, visa tai tik paauglystė.
Autorei linkiu ir toliau stebinti skaitytojus su tokiais įdomiais kūriniais, galiu drąsiai teigti, jog šis kūrinys yra mano perskaitytų knygų sąraše pirmoje vietoje! Didelis ačiū autorei!

[Aš · Rating 4 out of 5]

Nelengva išsinerti iš savo odos.
Apie ką jie kalba? Ka iškęsti? Mes nenorime laukti. Mes negalime laukti. Mes norime, aistringai geidžiame gyventi ir gyvenimas griūva mums ant galvos kaip gaivaus vandens krioklys, kaip upė, kuri neša ir kuriai neatsispirsi.
Aš išprotėjau arba pasaulis ėmė suktis į kitą pusę.

Paulius turi laisvę, daug laisvės, bet neturi telefono. Jokio, net paties paprasčiausio. Ankstesnis vasara įkrito į šulinį, kai jis sėmė vandenj, ir pabučiuok. Todėl pamatęs manajį prašo parodyti, leisti bent palaikyti rankose. Susižavėjęs slydinėja pirštais po plokščią ekraną ir ryja seiles. - Geras...- sako atiduodamas.
- Ne geriausias... - kuklinuosi, nes man nuoširdžiai gaila žmogaus, neturinčio telefono. Neišmanau, kaip toks žmogus šiais laikais gali gyventi.

...tokių pat sudėtingų ir nebrandžių paauglių būrin - tai tas pats, kas pamėtėti jauką, gaujai alkanų ryklių. Šilta mėsa ir šviežias kraujas. Tai tas pats, kas atsigulti ant bėgių arba įkišti galvą liūtui į nasrus. Blogiausia, kad nieko padaryti negali, reikia kantriai laukti, kol sudrumstas vanduo nurims ir nusistovės, o rykliai nustos zuję ratu. Savaitę. Taip savaitės turėtų pakakti.

Netrukus užinojome, kad Ričis seniai sistemingai treniruojasi, lanko sporto klubą ir net žaidžia apskrities jaunimo futbolo komandoje. To ir reikėjo tikėtis. Žinoma, toks kaip jis negriežia smuiku ir niekas jo neverčia patikėti klasikinės muzikos įtaigumu. Niekas jam neaiškina, kad svarbu gerai mokytis ir vėliau studijuoti universitete.Ir niekas nekvaršina galvos dėl jokio mirusio prosenelio, kurio garbei turėtų nešioti jo vardą ir jį pateisinti. Jo plaukai juodi kaip anglis ir jis turi savo vardą. Jis yra Ričis.

[Riaukaversm2019 · Rating 5 out of 5]

Ši knyga yra viena iš įdomiausių knygų kurias aš esu perskatęs. Ji skaitėsi gana lengvai. "Ir vienąkart, Riči" šis kurinys mane sudomino, nes knygoje buvo rašoma apie šiuolaikinį gyvenimą, kuris man yra aktuolus. Šioje knygoje, rašoma apie Balį, kuris norėjo atgimti iš naujo, dėl plaukų spalvos, vardo, pavardės. Vieną dieną į Balio klasę atėjo naujokas Ričis, kuris buvo gana vykęs. Po kiek laiko Ričis ir Balys tapo geriausiais draugais. Ričis smarkiai pakeitė Balio gyvenimą.
Mano mėgstamiausias veikėjas šiame kūrinyje buvo Balys, kuris manė, kad jis yra niekam tikęs.Balis yra iš gana pasiturinčios šeimos, jam nieko netrūko . Jis su tėvu matėsi retai, nes jo tėvas labai daug dirbo. Su mama bendraudavo dažniau ir sutikdavo jis su viskuom.
Šioje knygoje aš supratau, kad ir net didžiausias priešas gali tapti tavo geriausiu draugu. Nieko nėra amžino, ir tik mirtis gali išskirti artimus draugus.
Autore Daina Opolskaitė ištiesų yra puiki rašytoja. Aš šiai rašytojai, noriu palinkėti, kad jos
kūryniai būtų vienas už kitą geresni ir kad kuo daugiau plėstų kiekvieno vaiko ar suaugusio žmogaus pasaulėžiūrą.

[Evelina · Rating 5 out of 5]

Man ši knyga labai patiko. Skaityti ją buvo įdomu ir lengva. Ši knyga yra ko gero viena iš įdomiausių knygų, kurias esu skaičiusi. Šis kūrinys mane sudomino, nes šioje knygoje yra rašoma apie šiuolaikinį paauglių gyvenimą, jų problemų ir sprendimų.
Balys Belekas -pagrindinis šio kūrinio veikėjas. Jis savimi nepasitkėjo, manė, kad jis yra niekam tikęs, jam nepatiko jo plaukų spalva, jo vardas ir pavardė ir jis norėjo atgimti iš naujo. Jis gyveno pasiturinčioje šeimoje, todėl jo tėvai buvo užimti žmonės. Jo tėtis buvo vyriausiasis kriminalistas policijos komisariate. Su tėvu jis bendravo labai retai, bet jei bendravo, tai tik apie mokslus. Jo mama - muzikos mokytoja muzikos mokykloje. Balys susidraugavo su naujoku klasėje, kurio vardas buvo Ričis. Išpradžių jie nelabai sutardavo, tačiau po kažkiek laiko jie susidraugavo. Baliui patikdavo būti su Ričiu, nes jis jautėsi savimi, kad jam nieko nereikia apie save pakeisti ir buvo labai laimingas.
Autorei norėčiau palinkėti didžiausios sekmės, ir toliau rašyt tokias puikias knygas!

[Bagdonaviciusversm2019 · Rating 5 out of 5]

Man labai patiko ši knyga. Labai lengvai skaitosi. Tai viena įdomiausių knygų apie paauglių gyvenimą. Gal todėl ją smagu skaityti, kad aprašomas bendraamžių gyvenimas.
Pagrindinis veikėjas Balys Balekas, tačiau ir kiti knygos veikėjai nelieka jo šešėlyje. Šalia jo žmonės, kurie gali iškelti į saulę, tai Ričis. O taip pat šalia Paulius, kuris visai arti dugno. Labai gaila Pauliaus ir jo sesės. Įdomūs Balio ir jo tėvų santykiai. Kaip vyksta suartėjimas su tėčiu. Įdomi tėčio jaunystės istorija galėtų būti idėja kitai knygai.
Knyga moko tikros draugystės. Tokios draugystės, kurioje atrandi save, išmoksti būti savimi. Ir savo trūkumų nelaikai likimo skriauda. Gaila, kad Ričio likimas liūdnas. Tačiau ir išėjus jam iš gyvenimo Balys jaučia jo žvilgsnį išnyrantį iš debesų.
Nors autorė vidutinio amžiaus, skaitant knygą gali atrodyti, kad ji dar paauglė. Taip tikroviškai aprašytas mūsų gyvenimas. Norėčiau palinkėti autorei dar ilgai būti tokio "paaugliško amžiaus" ir parašyti dar ne vieną tokią knygą.

[špogyteversm2019 · Rating 3 out of 5]

Knyga ,,Ir vienąkart, Riči'' man labai patiko. Skaityti ją buvo lengva, nebuvo sunku suprasti pagrindines minties ir autorės minčių. Buvo įdomu, nes pagrindinis veikėjas ir jo išvaizda buvo kitokia, bei jam tai labai nepatiko, nes jis jautėsi kitoks. Dar buvo knygoje vietų kur net išsižioji skaitydamas, nes nustebina arba būna labai netikėta. Šią knygą net neabejodama rekomenduoju savo bendraamžiams, nes knyga leis suprast jog save reikia mylėti koks esi ir nekeist dalykų savyje, bei padės suprasti kas yra tikra draugystė. Norėčiau palinkėti autorei Dainai Opolskaitei kad nepritrūktu idėjų, bei išlikti tokiai gerai rašytojai.

[e m i · Rating 4 out of 5]

Well that ending was unexpected...

[Kęsmina · Rating 1 out of 5]

Neįdomu visiškai

[Beata · Rating 5 out of 5]

Labai gera ir idomi knyga. Labai lengvai skaitėsi ir labai idomi istorija. Iš neapykantos į draugystę. Pabaiga sukrėtė.

[Goda Pociūtė · Rating 2 out of 5]

2.5⭐️

[Uga.Puga · Rating 5 out of 5]

Loved that book, definetely worth to read

[Inga · Rating 2 out of 5]

Būtų trys žvaigždės už tipišką paauglių literatūrą lietuviškam stiliuje, na, bet pabaiga... Geriausias draugas mirė vienu sakiniu ir tada iškart skyrius apie ryšio kūrimą su tėvu ligoninėje, jo jaunystės laikų intarpas; visą knygą pergyvenanti mama ligoninėje net nepasirodo (arba čia turėjo būti savaime aišku, kad pasirodė). Tada su sulūžusiu šonkauliu jau savomis kojomis po keletos dienų draugo laidotuvėse, tada mergina gražiausia, kuri nenorėjo bendraut dabar bam su nelaimėliu draugauja ir dar pati užkalbina.
Ar atostogos knygos rašymui baigėsi ar knygos apimtis pasirodė būsianti per didelė? Pati istorija buvo gana gražiai plėtojama ir bam bam bam - pabaiga. Blogą pradžią gali pateisinti gera pabaiga, bet ne atvirkščiai. :)

[Aureja Biliunaite]

Knyga yra tikrai nuostabus kūrinys. Knygą pasiskolinau iš bibliotekos ir tą pačią dieną iki ketvirtos ryto skaičiau, o pabaigus nosinių kibirą išmečiau ir nusprendžiau įsigyti egzempliorių prisiminimui. Jei atvirai, turbūt mano nauja geriausia perskaityta knyga. Kūrinys lengvai skaitosi, skyriai trumpi, o jų pagrindinės mintys ganėtinai lengvos, bet verčia apgalvoti savo gyvenimą. Rašytoja puikiai aprašė paauglių gyvenimą ir vidinius jausmus. Asmeniškai, ilgai nepamiršiu veikėjų draugystės, atsidavimo ir vaizdingai aprašytų tų metų įvykių. Manau, jog Ričis padėjo Baliui augti, kaip žmogui, suprasti ir mylėti save, gyventi laisvą ir sąžiningą gyvenima. Vis dėlto abydna, kad Ričis turėjo tokią svajonę ir tikslą, o jų taip ir nepasiekė... Šiaip jokios kritikos neturiu šiai knygai, gal tik kas labai supainiojo mintis, buvo pabaiga. Na pabaigą, aišku mes interpretuojame visi kaip mokame, bet pabaigoje didelę rolę vaidino Živilė ir atrodė, kad pabaiga iš dalies užsibaigė ties ja, nors prieš tai knygoje ji buvo paminėta tik kelis nereikšmingus kartus. Baigdama rekomenduoju šią knygą, ne tik paaugliams, bet ir suagusiems, gal šis kūrinys padės jiems suprasti savo vaikų emocijas ir prisiminti savo jaunystę, kelioms valandoms susigrąžinti laisvės ir širdgėlos jausmą.

[Martyna Mituzaitė · Rating 4 out of 5]

Ši knyga išties parodo paauglio kelionę į savęs atradimą su draugo pagalba. Knygą pasiskolinau iš bibliotekos, tačiau ją perskaičiusi iškart nusipirkau sau kopiją. Mėgstamiausia ištrauka: ,,Žmonės labai nevienodi. Jie gali tave nugramzdinti į klampiausią dugną, kur nėra šviesos. Bet taip pat žmonės gali iškelti į saulę, į dausas."

[Maria Maria · Rating 4 out of 5]

Lovely book. Loved the feeling of Lithuania at the start. The referenced poem is also very amazing. Glad I had this as assigned reading.