What do you think?
Rate this book
Sutikti eidą
Galvoti, ką galvoja kiti, prikurti, kas būtų, jeigu būtų, – taip pramogauja Algė, su bendraamžiais bendrauti ne itin linkusi, geriausios draugės neturinti paauglė. Mėgstamoje kavinukėje ji pastebi moterį, kuri perka du kavos, bet geria tik vieną... Kokią istoriją slepia tas paliktas ataušusios kavos puodelis? Norėdama tai išsiaiškinti Algė daug sužinos ir apie tai, kad išgalvota gali pasirodyti besą tikra.
Rašau jauniems žmonėms, kurie jaučiasi nepastebėti, yra jautrūs, drovūs, pažeidžiami, neturintys drąsos gyventi. Jei prie tokio prieini arčiau, jis kartais leidžia pažvelgti į savo vidų, ir tu pamatai sielą – susigūžusią, šlapiais lyg ką tik išsiritusio viščiuko sparneliais, bet jos akyse – atsineštas dangus.
Rašau jauniems žmonėms, kurie jaučiasi nepastebėti, yra jautrūs, drovūs, pažeidžiami, neturintys drąsos gyventi. Jei prie tokio prieini arčiau, jis kartais leidžia pažvelgti į savo vidų, ir tu pamatai sielą – susigūžusią, šlapiais lyg ką tik išsiritusio viščiuko sparneliais, bet jos akyse – atsineštas dangus.
- GenresContemporaryYoung Adult
176 pages, Paperback
First published January 1, 2016
10 people are currently reading
137 people want to read
About the author
Ilona Ežerinytė
8 books9 followersKnygos autorė Ilona Ežerinytė tuometiniame Šiaulių pedagoginiame institute studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, nuo 1999 metų gyvena ir dirba mokytoja Vilniuje. Literatūroje debiutavo pasakų knyga „Šunojaus diena“ (jai 2016 metų nacionaliniame vaikų literatūros konkurse
skirta pirmoji vieta). „Sutikti eidą“ – antroji autorės knyga.
skirta pirmoji vieta). „Sutikti eidą“ – antroji autorės knyga.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 19 of 19 reviews
April 19, 2019
SUTIKTI EIDĄ. Pirma, kiek yra tokių, kurie galvoja, kad EIDAS yra berniuko vardas? O antra, kas skaitė šią knygą? ILONA EŽERINYTĖ ir toliau lepina mane, skaitytoją, savos kūrybos rezultatu.
„Akimirksnio“ (blic) klausimas, kodėl llietuvių literatūros paaugliams autoriai taip gerai atliepia jaunimui aktualias temas? Greitai atsakyti Jums nepavyko? Man irgi nepavyko, bet perkošęs nemažai paaugliams skirtos literatūros galiu teigti (konstatuoti, netgi!), kad dažnu atveju lietuvių autoriai „spardo užpakalius“ užsienio autoriams dėl gilesnio, prasmingesnio ir kitokio „fainesnio“ konteksto. Palyginus su užsienio autoriais, tai jie vandenukas, o lietuvių autoriai – kokybiškas aliejus. Ilona Ežerinytė, yes!
EIDAS. Taip, ne veltui pradžioje uždaviau šį klausimą. Matyt, kad esu tų tarpe, kuris iki pat vietos kūrinyje, kuriame užrašomas paaiškinimas, galvojo, kad tai berniuko vardas. Ir taip, pastabumas dažnu atveju mane paveda – viršelyje eidas juk užrašytas ne iš didžiosios raidės E. Bet tiek tebuvo to mano žioplumo. Dabar, eidų kontekste, ir pats trokštu atrasti būdą išieškoti, užpildyti, išsiųsti, gauti ir sulaukti. Eidas arba eidai – mistinės būtinybės. Jie kaip placebo efektas, kurio, atrodo, tau beprotiškai reikia, bet realybė yra kiek kitokia.
„Algė nenorėjo. Bijojo nusivilti. Susimauti ... Svajoti buvo daug saugiau.“ – dažnai užmirštame save išlaisvinti? Svajoti, ok. O veikti? Mokymasis yra procesas, susimauti yra veikimo „atauga“. Atrodo, kad ištrauka ištraukta iš konteksto, bet man ji, kaip vienetas, labai svarbi dabar – čia, kur esu.
Autorė susipindi (ir vėl!) gebėjimu papasakoti istoriją labai vaizdžiai, turtingai, neperspaudžiant su nereikalingomis smulkmenomis ir neaprėpiamais aprašymais. „Recepte“ naudojamas tinkamas kiekis produktų, iki pat gramų ir miligramų, ko pasekoje skaitome sklandų, įdomų, turiningą tekstą su moralėliu.
Istorijos pabaiga pasitiko staiga ir netikėtai. Veiksmas, aplinka, akimirka, o tuomet tik upt! Mane apėmė tuštuma, kai supratau, kad kūrinys jau pasibaigė. Valgau, valgau, o tą akimirką capt! iš po nosės lėkštę su maistu ir pradingsta už užuolaidų. Bet tokios staigios pabaigos privalumas – plataus interperetavimo galimybė. Esant be teksto, likau su savomis mintimis dėl knygoje esančio turinio, kurį interpretuodamas galėjau vartyti kaip tiktai noriu. Labai daug vietos interpretavimui.
Rekomenduoju paaugliams. Ir visiems besidomintiems paauglių literatūra. Kai šalia trūksta/reikia žmogaus, kai begalinis kruopštumas ne visada garantuoja sėkmingą kelią, kai mintyse vijurkas, o širdy tuštuma, kai visa tai tampa požiūrio reikalas, tavo placebas, tavo išsigelbėjimas, tavo simbolis.
„Akimirksnio“ (blic) klausimas, kodėl llietuvių literatūros paaugliams autoriai taip gerai atliepia jaunimui aktualias temas? Greitai atsakyti Jums nepavyko? Man irgi nepavyko, bet perkošęs nemažai paaugliams skirtos literatūros galiu teigti (konstatuoti, netgi!), kad dažnu atveju lietuvių autoriai „spardo užpakalius“ užsienio autoriams dėl gilesnio, prasmingesnio ir kitokio „fainesnio“ konteksto. Palyginus su užsienio autoriais, tai jie vandenukas, o lietuvių autoriai – kokybiškas aliejus. Ilona Ežerinytė, yes!
EIDAS. Taip, ne veltui pradžioje uždaviau šį klausimą. Matyt, kad esu tų tarpe, kuris iki pat vietos kūrinyje, kuriame užrašomas paaiškinimas, galvojo, kad tai berniuko vardas. Ir taip, pastabumas dažnu atveju mane paveda – viršelyje eidas juk užrašytas ne iš didžiosios raidės E. Bet tiek tebuvo to mano žioplumo. Dabar, eidų kontekste, ir pats trokštu atrasti būdą išieškoti, užpildyti, išsiųsti, gauti ir sulaukti. Eidas arba eidai – mistinės būtinybės. Jie kaip placebo efektas, kurio, atrodo, tau beprotiškai reikia, bet realybė yra kiek kitokia.
„Algė nenorėjo. Bijojo nusivilti. Susimauti ... Svajoti buvo daug saugiau.“ – dažnai užmirštame save išlaisvinti? Svajoti, ok. O veikti? Mokymasis yra procesas, susimauti yra veikimo „atauga“. Atrodo, kad ištrauka ištraukta iš konteksto, bet man ji, kaip vienetas, labai svarbi dabar – čia, kur esu.
Autorė susipindi (ir vėl!) gebėjimu papasakoti istoriją labai vaizdžiai, turtingai, neperspaudžiant su nereikalingomis smulkmenomis ir neaprėpiamais aprašymais. „Recepte“ naudojamas tinkamas kiekis produktų, iki pat gramų ir miligramų, ko pasekoje skaitome sklandų, įdomų, turiningą tekstą su moralėliu.
Istorijos pabaiga pasitiko staiga ir netikėtai. Veiksmas, aplinka, akimirka, o tuomet tik upt! Mane apėmė tuštuma, kai supratau, kad kūrinys jau pasibaigė. Valgau, valgau, o tą akimirką capt! iš po nosės lėkštę su maistu ir pradingsta už užuolaidų. Bet tokios staigios pabaigos privalumas – plataus interperetavimo galimybė. Esant be teksto, likau su savomis mintimis dėl knygoje esančio turinio, kurį interpretuodamas galėjau vartyti kaip tiktai noriu. Labai daug vietos interpretavimui.
Rekomenduoju paaugliams. Ir visiems besidomintiems paauglių literatūra. Kai šalia trūksta/reikia žmogaus, kai begalinis kruopštumas ne visada garantuoja sėkmingą kelią, kai mintyse vijurkas, o širdy tuštuma, kai visa tai tampa požiūrio reikalas, tavo placebas, tavo išsigelbėjimas, tavo simbolis.
May 30, 2019
Pamačiusi knygos pavadinimą, prisipažinsiu, nežinojau, ko tikėtis. Pamačiusi anotaciją ant nugarėlės, pamaniau užtaikiusi ant arba persaldinto, arba graudžiai dramatizuoto paauglinio meilės romanėlio. O tipiškų šiuolaikinių meilės romanų aš nemėgstu ir nemėgstu ne bet kaip, bet patologiškai. Perskaičiusi pirmąsias kelias dešimtis puslapių nusprendžiau, jog dėl pastarojo punkto buvau teisi ir iš rimtųjų pradėjau dvejoti, ar sugebėsiu šitą kūrinį pabaigti. Džiaugiuosi, kad vis dėlto klydau.
Ar šią knygą galima pavadinti meilės romanu? Tikrai taip. Ar jis buvo standartinis ir panašus į visas tas rožines gėlytėm puoštas mažytes saldžias knygutes? Laimei ne. Tai greičiau vidurinės mokyklos moksleiviui skirta knygutė, primenanti mano vaikystės laikais populiarias vokiečių autorių rašytas nedidukes knygutes apie mergaites detektyves ar mergaites raganas ar dar kažką panašaus. Gilių minčių tokiose niekad neieškojau, veikėjai būdavo spalvingi, bet nebūtinai absoliučiai tikroviški, o siužetai kurioziški, šiek tiek, o kartais net ir ne šiek tiek kreizovi. Ir aš tas knygytes valgiau kaip slibinas.
Nuo tos akimirkos, kai Algės rankose atsiduria kontraktas ir prasideda visi smagūs dalykai, kai nebekelia klausimų, kas gi tas eidas (mano mama net gūglinti bandė susidomėjusi knygos viršeliu) ir kai knyga iš vienodokai- niūriai-kasdieniškai nuobodžios staiga persimaino į visiškai teigiamą, optimistišką istoriją, štai tada istorija iš tikro pradeda džiuginti. Ji buvo nuspėjama, bet tokia lengva ir maloni skaityti, kad kažkaip net nesinori kibti ties jos nuspėjamumu. Tai ne koks rimtas detektyvas, kur smegenys dirba, bandydamos pralenkti detektyvą ir nusivilia, jei tai pavyksta. Tai tiesiog smagi, greitai perskaitoma istorija, kurioje humoru nebandoma dangstyti nežinojimo, ką veikti su istorija ir veikėjais, kur veikėjai gal ir ne visai realūs, bet siužetas jų keistumus kaip ir pateisina, o atomazga nors ir greita, tikėta, bet vis dėlto visai gerai išpildyta, neperspausta ir savo vietoj.
Vieną žvaigždę vis tik nuėmiau už klaidinančią anotaciją ant knygos viršelio, kuri man netgi kūrinio žanro tinkamai nepasufleravo (knygos viduje buvusi truputėlį geresnė, bet ją perskaičiau jau tik po visko), ir už šiek tiek nuobodoką pradžią bei epizodą su Elniu, kuris ten nenuveikė jokios realios funkcijos.
Ar šią knygą galima pavadinti meilės romanu? Tikrai taip. Ar jis buvo standartinis ir panašus į visas tas rožines gėlytėm puoštas mažytes saldžias knygutes? Laimei ne. Tai greičiau vidurinės mokyklos moksleiviui skirta knygutė, primenanti mano vaikystės laikais populiarias vokiečių autorių rašytas nedidukes knygutes apie mergaites detektyves ar mergaites raganas ar dar kažką panašaus. Gilių minčių tokiose niekad neieškojau, veikėjai būdavo spalvingi, bet nebūtinai absoliučiai tikroviški, o siužetai kurioziški, šiek tiek, o kartais net ir ne šiek tiek kreizovi. Ir aš tas knygytes valgiau kaip slibinas.
Nuo tos akimirkos, kai Algės rankose atsiduria kontraktas ir prasideda visi smagūs dalykai, kai nebekelia klausimų, kas gi tas eidas (mano mama net gūglinti bandė susidomėjusi knygos viršeliu) ir kai knyga iš vienodokai- niūriai-kasdieniškai nuobodžios staiga persimaino į visiškai teigiamą, optimistišką istoriją, štai tada istorija iš tikro pradeda džiuginti. Ji buvo nuspėjama, bet tokia lengva ir maloni skaityti, kad kažkaip net nesinori kibti ties jos nuspėjamumu. Tai ne koks rimtas detektyvas, kur smegenys dirba, bandydamos pralenkti detektyvą ir nusivilia, jei tai pavyksta. Tai tiesiog smagi, greitai perskaitoma istorija, kurioje humoru nebandoma dangstyti nežinojimo, ką veikti su istorija ir veikėjais, kur veikėjai gal ir ne visai realūs, bet siužetas jų keistumus kaip ir pateisina, o atomazga nors ir greita, tikėta, bet vis dėlto visai gerai išpildyta, neperspausta ir savo vietoj.
Vieną žvaigždę vis tik nuėmiau už klaidinančią anotaciją ant knygos viršelio, kuri man netgi kūrinio žanro tinkamai nepasufleravo (knygos viduje buvusi truputėlį geresnė, bet ją perskaičiau jau tik po visko), ir už šiek tiek nuobodoką pradžią bei epizodą su Elniu, kuris ten nenuveikė jokios realios funkcijos.
May 14, 2024
„- Tai įdomu, - pasakė tada Nikas, lyg neišgirdęs klausimo. - Tu bandai keisti savo atsiminimų praeitį. O aš galvoju, kad keisti vėlu. Praeitį reikia kurti.
- Argi tai įmanoma?
- Žinoma. Ir visai paprastas. Žiūrėk, mes turime šią nuostabią dieną. Rytoj ji jau bus praeitis, tiesa? Bet jeigu stengsimės šiandieną užpildyti kuo gražesniais, įdomesniais dalykais, ryt turėsime puikią praeitį. Pagauni?
Algei labai patiko ši mintis - turėti praeitį, kurios nesinorės pakeisti... Regis, Nikas taip ir elgėsi - kasdien kūrė nepamirštamą jųdviejų mėnesį.“
Algė - kiek uždaroka paauglė, vienišė, mėgstanti mintyse kurti istorijas. Vieną dieną Algė tikėdamasi ramiai praleisti atsiradusį tarp pamokų „langą“, nueina į kavinę ir ten pastebi moterį, užsisakančią du puodelius kavos, tačiau antrasis nuolat lieka pilnut pilnutėlis. Algė susidomi paslaptinga moterimi, ją stebi. Ir vieną dieną Algė su ja susipažįsta. Paauglė išdrįsta užklausti, ko ši laukianti? Paaiškėja netikėta tiesa - pasirodo, kad moteris laukia asmens iš paralelinio pasaulio - eido. Po vyro mirties, moteris jautėsi vieniša, tad įsivėlė į avantiūrą – parašė prašymą ir jis buvo patenkintas – mėnesiui gavo draugą eidą. Nuostabus draugystės mėnuo praėjo, bet moteris vis dar užsukusi į kavinę tikisi sutikti savo draugę. Algė susidomi ir išdrįsta parašyti prašymą. Po kurio laiko ji gauna atsakymą, kad jos prašymas patenkintas. Jos gyvenime atsiranda Nikas, o po kurio laiko ir Visvaldas. Kuris iš jų eidas iš nežemiško pasaulio? O kuris yra tikras?
Knygos stilius - labai gražus. Skaitosi taip lengvai, kad net atrodo, jog žodžiai slysta vienas nuo kito. Paaugliams tikrai patiks, nes pagrindinė herojė savyje talpina tikrai daug - jos niekas nesupranta, ji jaučiasi nepritapusi, keista, lyginant su kitais. Pagrindinė tema - draugystė, kas ir yra svarbiausia paauglystėje. Autorė yra prisipažinusi, kad ją labiausiai domina jautrūs, drovųs, savęs beieškantys paaugliai, už kurių kuklumo visuomet slepiasi idomi asmenybė. Būtent apie tokią paauglę ir yra knyga „Sutikti eidą“.
- Argi tai įmanoma?
- Žinoma. Ir visai paprastas. Žiūrėk, mes turime šią nuostabią dieną. Rytoj ji jau bus praeitis, tiesa? Bet jeigu stengsimės šiandieną užpildyti kuo gražesniais, įdomesniais dalykais, ryt turėsime puikią praeitį. Pagauni?
Algei labai patiko ši mintis - turėti praeitį, kurios nesinorės pakeisti... Regis, Nikas taip ir elgėsi - kasdien kūrė nepamirštamą jųdviejų mėnesį.“
Algė - kiek uždaroka paauglė, vienišė, mėgstanti mintyse kurti istorijas. Vieną dieną Algė tikėdamasi ramiai praleisti atsiradusį tarp pamokų „langą“, nueina į kavinę ir ten pastebi moterį, užsisakančią du puodelius kavos, tačiau antrasis nuolat lieka pilnut pilnutėlis. Algė susidomi paslaptinga moterimi, ją stebi. Ir vieną dieną Algė su ja susipažįsta. Paauglė išdrįsta užklausti, ko ši laukianti? Paaiškėja netikėta tiesa - pasirodo, kad moteris laukia asmens iš paralelinio pasaulio - eido. Po vyro mirties, moteris jautėsi vieniša, tad įsivėlė į avantiūrą – parašė prašymą ir jis buvo patenkintas – mėnesiui gavo draugą eidą. Nuostabus draugystės mėnuo praėjo, bet moteris vis dar užsukusi į kavinę tikisi sutikti savo draugę. Algė susidomi ir išdrįsta parašyti prašymą. Po kurio laiko ji gauna atsakymą, kad jos prašymas patenkintas. Jos gyvenime atsiranda Nikas, o po kurio laiko ir Visvaldas. Kuris iš jų eidas iš nežemiško pasaulio? O kuris yra tikras?
Knygos stilius - labai gražus. Skaitosi taip lengvai, kad net atrodo, jog žodžiai slysta vienas nuo kito. Paaugliams tikrai patiks, nes pagrindinė herojė savyje talpina tikrai daug - jos niekas nesupranta, ji jaučiasi nepritapusi, keista, lyginant su kitais. Pagrindinė tema - draugystė, kas ir yra svarbiausia paauglystėje. Autorė yra prisipažinusi, kad ją labiausiai domina jautrūs, drovųs, savęs beieškantys paaugliai, už kurių kuklumo visuomet slepiasi idomi asmenybė. Būtent apie tokią paauglę ir yra knyga „Sutikti eidą“.
February 8, 2017
Aš negaišiu ir eisiu iškart prie reikalo.
Man patiko šios knygos originalumas, tai tikrai ne tipiška, nuvalkiota istorija apie „keistą“ merginą, kuri niekaip nepritampa ir panašiai. Šioje istorijoje yra ir šiokia tokia paslaptis, mistikos elementas, kuris tikrai suteikia spalvų. Nors galiu pridurti, jog labai lengvai nuspėjamas tas plot twist, iš karto išsiaiškinau. Na, tai tiek apie pačią istoriją - įdomu, originalu.
Kai kurie veikėjai pasirodė tokie blank, nebuvo realistiškumo, jautėsi lyg būtų negyvi (t.y Algė ir Nikas). Tačiau labai sužavėjo Visvaldas, man patiko kaip jis buvo pavaizduotas ir apskritai pridėjo linksmumo istorijai. Jis buvo mano mėgstamiausias.
Nelabai žavėjo pati pradžia, maždaug keturiasdešimt puslapių, nes tiesiog atrodė, kad tai nieko neprideda istorijai, viskas nereikšmiška. Kažkaip šokinėjo nuo vieno prie kito, net nežinau, kaip apibūdint. Pati pabaiga irgi buvo tokia ot, galbūt kiek per greitai viskas įvyko.
Šiaip neskaitau daug lietuviškų kūrinių, bet norėjau pabandyti bent vieną iš trijų knygų, kurios pateko į konkurso geriausiųjų sąrašą. Ir likau ganėtinai patenkinta. Rašymo stilius visai patiko, dialogas normalus, istorija originali, yra mėgstamų veikėjų ir šiaip, trumpa knyga, kurią galima greitai perskaityti.
MAN PATIKO, TURĖJO TRŪKUMŲ, TAČIAU ĮDOMI KNYGA.
Man patiko šios knygos originalumas, tai tikrai ne tipiška, nuvalkiota istorija apie „keistą“ merginą, kuri niekaip nepritampa ir panašiai. Šioje istorijoje yra ir šiokia tokia paslaptis, mistikos elementas, kuris tikrai suteikia spalvų. Nors galiu pridurti, jog labai lengvai nuspėjamas tas plot twist, iš karto išsiaiškinau. Na, tai tiek apie pačią istoriją - įdomu, originalu.
Kai kurie veikėjai pasirodė tokie blank, nebuvo realistiškumo, jautėsi lyg būtų negyvi (t.y Algė ir Nikas). Tačiau labai sužavėjo Visvaldas, man patiko kaip jis buvo pavaizduotas ir apskritai pridėjo linksmumo istorijai. Jis buvo mano mėgstamiausias.
Nelabai žavėjo pati pradžia, maždaug keturiasdešimt puslapių, nes tiesiog atrodė, kad tai nieko neprideda istorijai, viskas nereikšmiška. Kažkaip šokinėjo nuo vieno prie kito, net nežinau, kaip apibūdint. Pati pabaiga irgi buvo tokia ot, galbūt kiek per greitai viskas įvyko.
Šiaip neskaitau daug lietuviškų kūrinių, bet norėjau pabandyti bent vieną iš trijų knygų, kurios pateko į konkurso geriausiųjų sąrašą. Ir likau ganėtinai patenkinta. Rašymo stilius visai patiko, dialogas normalus, istorija originali, yra mėgstamų veikėjų ir šiaip, trumpa knyga, kurią galima greitai perskaityti.
MAN PATIKO, TURĖJO TRŪKUMŲ, TAČIAU ĮDOMI KNYGA.
April 14, 2023
Knyga mano lentynoje gulėjo jau seniai ir niekaip neprisiruošdavau paimti jos į rankas ir perskaityti. Išties tai turėjo būt mano trumpas atostogų skaitinys, po kurio turėjau sugrįžti į “rimtesnes” knygas, bet nesuintrigavusi pradžia neleido pabaigti šio skaitinio taip greit kaip tikėjausi. Visgi šiandien paėmusi knygą dar kartą ir jau pradėjusi skaityti kaip tik nuo Algės susipažinimo su Dalia negalėjau paleist jos iš rankų. Ši knyga išsiskyrė ir tuo keistos, nepopuliarios merginos motyvu, kuris nors atrodo jau kiek nuvalkiotas, čia buvo prikeltas visai kitaip. Ar nuspėjama? Taip. Bet tuo pačiu labai unikali ir įdomi knyga, verčianti susimąstyti apie gyvenime sutiktus ir neįvertintus žmones, bei laiką kurio atrodo vis pritrūksta.
Ypatingai patiko paskutinysis knygos sakinys: „<…> nusišypsojo Algė ir įsikibo į ištiestą jai ranką. Tokią šiltą. Artimo. Žmogaus.” , kuris mano nuomone visą kūrinį labai gražiai, subtiliai apibendrina ir sujungia. Juk ji pagaliau gyveno savo fantazijose sukurtą gyvenimą realiame pasaulyje.
Ypatingai patiko paskutinysis knygos sakinys: „<…> nusišypsojo Algė ir įsikibo į ištiestą jai ranką. Tokią šiltą. Artimo. Žmogaus.” , kuris mano nuomone visą kūrinį labai gražiai, subtiliai apibendrina ir sujungia. Juk ji pagaliau gyveno savo fantazijose sukurtą gyvenimą realiame pasaulyje.
This entire review has been hidden because of spoilers.
June 23, 2020
Man be galo patiko ši knyga, ją prisiminiau dar daug metų ją perskaičiusi ir tikrai nesigailiu praleisto laiko. Knyga yra šiek tiek liūdnoka, tačiau ne visos istorijos baigiasi žodžiais ,,ilgai ir laimingai". Knyga ,,Sutikti Eidą" išties paliko neišdildomą įspūdį ir atskleidė vienatvės liūdesį ir priežastis, kodėl žmogus būna vienišas, bei, žinoma, kaip tai paveikia jį patį. Mėgstamiausia knygos ištrauka: ,,Jeigu kiti tavęs nesupranta, nevisada problema esi tu! Paprasčiausiai, bepročiais šokančius vadina tie, kurie negirdi muzikos!"
April 23, 2020
Ši istorija pirmiausia patraukė akis savo trumpumu, aprašymas žadėjo kažką gilesnio, kūrinį apie tuos, kurie slepiasi patys savyje, galbūt yra nesuprasti kitų, priversti apsimesti. Čia reikia pabrėžti, kad niekur aprašyme nesimatė užuominų į fantastikos elementus, kas skaitant tapo nemaloniu siurprizu. Ne todėl, kad fantastika kažkas blogo, tiesiog skaitytojas turėtų būti informuojamas apie knygos žanrą, tam ir yra anotacija. Grįžtant prie istorijos turinio galima drąsiai sakyti, kad tai knyga, kuri sukurta pagal autorės svajonių paauglius. Todėl, kad realybėje tokie neegzistuoja, taip nekalba ir nemąsto. Knyga skirta jaunimui, tačiau jaunimą ji mažiausiai domintų, nes joje nėra nieko patrauklaus paaugliams. Jei atvirai, nėra nieko ir suaugusiems.
Tuščias, beprotiškai nykus skaitalas, kuris galėtų užimti nebent laikraščiuose esančią anekdotų grafą, mat tik ten pritaptų. Šioje knygoje nerasite nieko – nei intriguojančių veikėjų, kurie turėtų spalvingas asmenybes, nei įtraukiančio, klausimus keliančio siužeto. Viskas vyksta paviršutiniškai – mergaitė eina į mokyklą, grįžta iš jos, kažką sukalba apie savo gimines, mokytojus ir visame tame mes turime pavienių, nieko neduodančių, įvykių kratinį. Tiesa, vėliau atidaroma paralelinių pasaulių tema, dar keletas nereikšmingų „siužeto“ detalių, tačiau deja, deja... Tekstas atsiduoda mišiomis, kuomet tiek daug prislėgto ir mirtimi dvelkiančio oro, regis, dar nėra buvę.
Neįmanoma pakęsti, kuomet jaunimas, paaugliai ar bet kokie kiti panašaus amžiaus žmonės vaizduojami tarsi trečiokai, kuriems „tūsas“, tai laiškelių apsikeitimas per Valentino dieną mokykloje. Net nereikia minėti tragiškų, tiesiog apgailėtinų dialogų, kurie nei šiomis dienomis, nei dvidešimt metų atgal nėra ir nebuvo vartotini. Viskas pateikiama per tokią vaikiškumą prizmę, jog atrodo, kad paauglys niekad negali nuveikti nieko rimto ar svarbaus, apart seilėjęsis dėl ko nors. Autorei reiktų išlįsti iš Licėjaus rėmų ir pasižvalgyti po kitas šalyje veikiančias mokyklas, galų gale paskaitinėti žiniasklaidą. Pilna, šimtais, jei ne tūkstančiais istorijų, kurios gali virsti geresne knyga nei šis niekingas skaitalas pradinukams. Liūdna, bet tokiais kūriniais, tikroji paauglių auditorija niekada nebus sudominta ar suintriguota bent pamėginti.
Tuščias, beprotiškai nykus skaitalas, kuris galėtų užimti nebent laikraščiuose esančią anekdotų grafą, mat tik ten pritaptų. Šioje knygoje nerasite nieko – nei intriguojančių veikėjų, kurie turėtų spalvingas asmenybes, nei įtraukiančio, klausimus keliančio siužeto. Viskas vyksta paviršutiniškai – mergaitė eina į mokyklą, grįžta iš jos, kažką sukalba apie savo gimines, mokytojus ir visame tame mes turime pavienių, nieko neduodančių, įvykių kratinį. Tiesa, vėliau atidaroma paralelinių pasaulių tema, dar keletas nereikšmingų „siužeto“ detalių, tačiau deja, deja... Tekstas atsiduoda mišiomis, kuomet tiek daug prislėgto ir mirtimi dvelkiančio oro, regis, dar nėra buvę.
Neįmanoma pakęsti, kuomet jaunimas, paaugliai ar bet kokie kiti panašaus amžiaus žmonės vaizduojami tarsi trečiokai, kuriems „tūsas“, tai laiškelių apsikeitimas per Valentino dieną mokykloje. Net nereikia minėti tragiškų, tiesiog apgailėtinų dialogų, kurie nei šiomis dienomis, nei dvidešimt metų atgal nėra ir nebuvo vartotini. Viskas pateikiama per tokią vaikiškumą prizmę, jog atrodo, kad paauglys niekad negali nuveikti nieko rimto ar svarbaus, apart seilėjęsis dėl ko nors. Autorei reiktų išlįsti iš Licėjaus rėmų ir pasižvalgyti po kitas šalyje veikiančias mokyklas, galų gale paskaitinėti žiniasklaidą. Pilna, šimtais, jei ne tūkstančiais istorijų, kurios gali virsti geresne knyga nei šis niekingas skaitalas pradinukams. Liūdna, bet tokiais kūriniais, tikroji paauglių auditorija niekada nebus sudominta ar suintriguota bent pamėginti.
Read
June 14, 2019Tai istorija apie ne itin sėkmingą draugų radimą itin paprastos merginos gyvenime. Algei jau kelis kartus sudaužė širdį. Ji nenori rizikuoti būdama įskaudinta dar kartą, bet ir nori turėti žmogų kuriam galėtų pasakoti apie tikrus dalykus. Savo išpuoselėtas tradicijos metu (eiti į jaukią kavinukę per ,, langus'') ji susipažįsta su, iš pirmo žvilgsnio keista dama, tamsta Algei papasakoja apie galimybę užsisakyti trumpalaikį draugą/draugę (eidą). Algė užpildo anketą ir laukia stebuklo.
Po kiek laiko ji susipažįsta su dviem vyrukais: pirmasis, vardu Nikodemas (Alpės numanomas eidas), iš pažiūros tobulas vaikinas, tačiau Algė bijo jį įsimylęti, juk jis tik trumpam. Antrasis - itin erzinantis, tačiau draugiškas moksliukas Visvaldas. Algė ir toliau bendrauja su abejais, Visvaldas tampa pirmuoju jos tikrų draugu, Nikas tikrai ją laiko ypatinga mergina.
Galų gale pasirodo, kad tikrasis eidas nėra jos svajonių vaikinas, o tikras draugas su savo privalumais ir trūkumais, tai netobula tobulybė. Visvaldas palieka Algę tarsi jo net nebūtų buvę, bet Algė atgauna sielos ramybę, pakeičia požiūrį į pasaulį ir drąsiai keliauja pirmyn su savo naująja meilę už parankės.
Po kiek laiko ji susipažįsta su dviem vyrukais: pirmasis, vardu Nikodemas (Alpės numanomas eidas), iš pažiūros tobulas vaikinas, tačiau Algė bijo jį įsimylęti, juk jis tik trumpam. Antrasis - itin erzinantis, tačiau draugiškas moksliukas Visvaldas. Algė ir toliau bendrauja su abejais, Visvaldas tampa pirmuoju jos tikrų draugu, Nikas tikrai ją laiko ypatinga mergina.
Galų gale pasirodo, kad tikrasis eidas nėra jos svajonių vaikinas, o tikras draugas su savo privalumais ir trūkumais, tai netobula tobulybė. Visvaldas palieka Algę tarsi jo net nebūtų buvę, bet Algė atgauna sielos ramybę, pakeičia požiūrį į pasaulį ir drąsiai keliauja pirmyn su savo naująja meilę už parankės.
This entire review has been hidden because of spoilers.
June 5, 2025
Man ši knyga patiko, nes ji kitokia – joje daug paslapties, fantazijos ir gilių minčių. Veiksmas vyksta tarsi realiame pasaulyje, bet su keistais, paslaptingais reiškiniais. Pagrindinis veikėjas susiduria su sunkumais, ieško atsakymų apie gyvenimą ir save patį.
Rekomenduojų tiems, kam patinka paslaptingos, fantastinės knygos.
Rekomenduojų tiems, kam patinka paslaptingos, fantastinės knygos.
February 16, 2020
Muy bueno!!! El mensaje que transmite es inmenso, me gusto mucho mucho.
March 1, 2023
This book was amazing and the plot wist was deffinetly my favorite 🤗
April 22, 2023
It was an interesting book! Almost made me cry at the end. It's worth reading it.
July 30, 2024
Omg 🫢
(4.5⭐️)
(4.5⭐️)
October 25, 2024
Nuostabi knyga paaugliams, bet įdomiai susiskaito ir suaugusiems!
January 6, 2019
Ir taip man nesiseka sudėt minčių (apie knygas ir šiaip) į rišlų tekstą, o ką jau kalbėt apie knygą, apie kurią jaučiuos nei šiaip, nei taip. Pagr. veikėja Algė ganėtinai tikroviška buvo, negalėčiau to pasakyt apie Niką ar Visvaldą, bet taip turbūt ir turėjo būti. Kalbant apie juos, nuo pirmos dienos (bent jau man) buvo aišku, kas čia bus. Nors jų charakteriai kėlė šiek tiek abejonių.
Į daugumą mano klausimų, vis dėl to, taip ir neduvo atsakyta.
Draugiškas priminimas, kad tos moters vardas Dalia. DALIA. DALIA!
Dalia - likimas, laimė, sėkmė. (čia aš jums reikšmę, jei nesupratot.)
(Ne)Keletas citatų (nelabai žinau, kaip taisyklingai reikia cituot):
Į daugumą mano klausimų, vis dėl to, taip ir neduvo atsakyta.
Draugiškas priminimas, kad tos moters vardas Dalia. DALIA. DALIA!
Dalia - likimas, laimė, sėkmė. (čia aš jums reikšmę, jei nesupratot.)
(Ne)Keletas citatų (nelabai žinau, kaip taisyklingai reikia cituot):
,,Svajoti buvo saugiau."
,,Mus vienija ne bendras žinojimas, o bendras nežinojimas, – citavo istorikė kažkurį filosofą, – tik aš nežinau šiek tiek mažiau negu jūs.“
,,Pasaulis nėra atrastas, jis nėra suprastas visiems laikams ir paaiškintas. Tų, kas gyveno anksčiau, nebeprakalbinsi, jie apie praeitį papasakojo tiek, kiek norėjo papasakoti, ir nuslėpė tai, ką norėjo nuslėpti, <•••>"
,, <•••> atsitiktinumai yra tik įvykiai, kurių paslaptingos prasmės kažkas neįžvelgė, <•••>" (bbc sherlock af)
,, <•••> prie jos buvo priprasta kaip prie fikuso klasės kampe: yra – tai yra, bet ar kas pastebėtų, jei vieną dieną dingtų?"
,,Vadinasi, jei tavęs nesupranta... nebūtinai problema esi tu?"
,, -Žmonės visada viską sugadina, - atsiduso Algė."
„Kartais, kai žmogus dėl ko nors nėra tikras, pasako garsiai, tarsi užtvirtina savo žodžius, pasižada, kad jau nebeatšauktų, negalėtų grįžti atgal“
,,Atrodė, jei Algei iškristų blakstiena, jis akimirksniu pagautų ją ore..."
June 29, 2023
Keista knyga bet pabaiga gera
September 5, 2023
Man patiko, tikrai tokia paprasta, lengvai skaitoma, įtraukianti knyga ♡
Currently reading
February 13, 2018Good
Displaying 1 - 19 of 19 reviews