„Kaip supakuoti devynias ožkas į tris pusės kvadratinio metro dėžes nelabai aukštais kraštais? Buvo aišku, kad šis veiksmas atliekamas nebe pirmą kartą, nes tiek žmogus, tiek ožkos viską darė net gana organizuotai, buvo juntama, sakyčiau, stipri komandinė dvasia."
Dar viena kelių tūkstančių kilometrų praeities atkarpa virto penktąja žurnalisto, keliautojo Martyno Starkaus knyga. Autorius su draugais ketino apsilankyti visose Centrinės Amerikos valstybėse, tačiau jų pasirinktas keliavimo būdas kaip visada netikėtai pakoregavo planus.
„Legendos – ne kelias, kuriuo važiuojam. Dėl jo tikslinkis, stok ir klausinėk, kiek tinkamas. O legendų klausyk ir tylėk.
Lietuvos keliautojas, renginių vedėjas, žurnalistas. Baigė žurnalistikos studijas Vilniaus universitete. Dirbo laidų vedėju radijo stotyje M-1, veda įvairias progines laidas, renginius, pristato filmus iš savo kelionių po pasaulį, kuriose dažniausiai dalyvauja su savo kolega Vytaru Radzevičiumi. Laisvalaikiu žaidžia futbolą mėgėjų klube „Prelegentai“.
Net sunku bus nupasakoti, kokio nuostabumo tai yra knyga. Man jau seniai aišku, kad labai mėgstu, kaip Martynas mintis dėlioja. Taip romiai, išmintingai, bet su cinkeliu, taip gerai jis ir juokauja. O kur dar kiekvieno skyriaus pradžioje tos pasakos/mitai/legendos Pietų Amerikos. Lydžiausi… Cannot recommend enough! :)
Žinau, kad imdama Martyno knygas, dažniausiai jos paliks tik kuo geriausią įspūdį: bus informatyvios, sužinosiu nemažai įvairių įdomių faktų apie šalis, o kartu skaitant dažnai nusišypsosiu. Ši knyga nebuvo išimtis, tik retais atvejais panuobodžiavau. Galvojau, kiek galima, kad mašina Veronika vis genda, ji taisoma..., bet tai netruko amžinai. Su ja nepavyko patekti įvairiais būdais į Salvadorą, dar vėliau vis tiek gedo...ir teko su ja atsisveikinti, bet kelionė ties tuo nesibaigė - buvo planas B, o su tuo planu buvo aplankytos dar kelios šalys: vienoje iš jų buvo pamatytos kovinių gaidžių peštynės, buvo kopta į ugnikalnio viršūnę bei teko nusileisti rogutėmis lavos danga...
Užvertus paskutinį knygos puslapį - truputį pasidarė liūdna - jau dabar jau tikrai perskaitytos visos Martyno parašytos knygos, bet, žinau tikrai, kad dar tikrai prie jų sugrįšiu.
This is a story of a trip around Central America in an ever breaking car they named Veronica. The two of them, Martynas and Vytaras, got to walk around ancient Mayan ruins, of which there were plenty, many empty of tourists too. They did their best to get to know locals, hear tales of the land, and the tales of the tellers too. There and here, of course, they had to fight off crooks, avoid gangs, and steer clear of mortal danger. For, as in many poorer lands, there's two kinds of poverty present: the kind where people are blissfully happy with what little they have; and the kind where people turn to criminal life to survive. So among the beautiful views Martynas described, gangs were too a prominent topic.
The other part of the story was of constant hiccups while traveling. Be it Veronica constnatly breaking down on them, or border patrols not wishing to let them through with that junk yard of a car. Martynas here showed some serious kind hearted sarcasm that you could feel in his sentences, and I loved it.
So, yes. This book, to my knowledge, is not translated into any language. But those of you who read in Lithuanian, this is a great piece. 5/5 from me, and hopefully it never turns out that the authors of this book are bad people, as it seems to get a common theme in my native picks.
Tai yra antra M. Starkaus knygą, kurią paėmiau į rankas. Ačiū Dievui, jog ją pradėjau skaityti po savanorystės Meksikoje, o ne prieš. Su jų nuotykiais tikrai nebūčiau drįsusi skristi į Centrinę Ameriką. Knyga puiki! Tiesa, pasirodė, jog pradžioje kiek išplėsta, o pabaigoje bandyta sutrumpinti pasakojimus.
Tikrai verta dėmesio knyga. Labai patiko rašymo stilius ir gerai iliustruojančios nuotraukos. Kai kurios vietos netgi privertė nusišypsoti. Apskritai, rekomenduoju ir skaitysiu/skaityčiau daugiau tokių knygų.
Deja, nesužavėjo. Pavadinimas ir viršelis daug žadantys, turinyje tas neatsispindi. Tvarkingai surašytas kelionės blogas, perkeltas į popierių - būtų buvę gal įdomu sekti atnaujinimus internetu, bet kaip knyga nepalieka jokio pėdsako. Surašyta tvarkingai bet nelabai gyvai.
Knygas apie keliones skaitau labai retai. Manau, jog kiekvienas žmogus kelionėje tarytum išgyvena pats save: miestai, jų šurmulys, jų žmonės bei visa, kas nutinka kelyje - tik atspindys to, kokie esame patys. Tarsi būtume narcizai, vis dar tebežvelgiantys į savo atvaizdą vandens paviršiuje, ieškodami kažin kokios esminės detalės.
O štai M. Starkaus knygos - išimtis. Ši - jau trečioji mano perskaityta jo knyga. Įtraukia paprastas šmaikštus pasakojimo stilius, detalus įvairių (ne)sklandumų aprašymas (kartais neaišku, ar jie - druska ant žaizdos, ar visgi vyšnia ant torto, tikroji šių kelionių esmė ir prasmė) bei gebėjimas ne teisti kitas kultūras, vertinant arogantiško kritiko žvilgsniu, o tiesiog jas stebėti bei priimti tokias, kokios šios yra. Jei pakviečia - dar ir sudalyvauti viename ar kitame epizode, kurie Centrinės Amerikos šalyse ne visuomet primena ten visų pamėgtas telenoveles.
Tiesa, šį kartą susidarė įspūdis, jog stengtasi ne iš tikrųjų pažinti tam tikros šalies kultūrą, o "užmušinėti kilometrus": kelionės pradžioje daug kartų gedus "combi" bei tam sugaišus daug papildomo laiko, pasirinkta ne sumažinti aplankytinų šalių skaičių, o tiesiog kai kuriose šalyse bei jų miestuose praleisti itin mažai laiko. Tai šiek tiek priminė logiką žmonių, keliaujančių tik tam, kad kokiame nors "must-see" sąrašė užsidėtų pliusiukus, jog viską aplankė (kiek pamatė - taip ir lieka neaišku). Žinoma, dar ir kelios "instagraminės" nuotraukos nepakenktų, kad tik tam nemėgstamas bendradarbis, jau dvejus metus atostogavęs prie Platelių, o ne Titikakos, ežero pamatytų, kaip iš tikrųjų reikia gyventi.
Kita vertus, suprantu, jog tokios kelionės turi savo kainą - pagal jas kuriami reportažai televizijai, o žmonės kur kas labiau nei duonos ir renginių nori sensacijų. Ir tą duoklę televizijai tenka atiduoti. Ką ten tas vienas kitas papildomas miestas, jei galima per plačiaekranų išmanujį super smart televizorių parodyti nuotraukas iš gaidžių peštynių Nikaragvoje bei pareikšti, kad kaip laimėjusio gaidžio snapas kito gaidžio krūtinę "perskrodei" visas Centrinės Amerikos šalis.
Mano manymu, kartais geriau mažiau, bet kokybiškiau. Ypač tai taikytina kelionėse. Kita vertus, kaip jau minėjau teksto pradžioje, kelionės - labai asmeniška patirtis, ir galbūt kelionių dievai kiekvienam "combi" paskiria ratus su labai skirtingomis padangomis. Karibų ar ne karibų.
Man tai buvo lengvas, skaitomas pasakojimas, kupinas humoro ir su šiek tiek (aprašomoje situacijoje) juntamos įtampos. Autorius moka įtraukti - labai lengva pajusti ten tvyrančią nuotaiką, karštį, chaosą, netikrumą. Skaitymas primena buvimą šalia: tarsi pats sėdėtum autobuse be grafiko ar lauktum sprendimų, kurių niekas negali paaiškinti.Vis dėlto šį kartą legendų ir pasakų buvo kiek per daug.Nors jos ir suteikia spalvos ir kultūrinio sluoksnio, tačiau man vietomis atrodė, kad jos stabdo ritmą ir atitraukia nuo pačios kelionės įtampos. Norėjosi daugiau realaus buvimo „čia ir dabar“, mažiau mitologinio apipavidalinimo. Visgi!- Knyga kupina gyvų pasakojimų, ironijos, saviironijos. Tai ne idealizuota geografija, o realus buvimas „užstrigus".
Martynas Starkus "Stuck in Central America" 🌶 . . The book is a story of how a group of men: Martynas, Vytaras, Marcelo are traveling from Mexico to Panama! 🌶 . . The story begins with one car and ends with another one, because there are some difficulties when traveling through central america!🌶 . . This is a great book if you are trabeling and have some free time to read or you are on a beach, thus you may enjoy this read while you gwt a su tan.🌶 . . For an easy and interesting read I definately recommend it. And if you do not want to read this book, there is a 5 part documentary with the same name as the book! 🌶
Dar viena vaizdinga, vietomis priverčianti juoktis vienam iki ašarų, o aplinkiniams paaiškinti, iš ko juokies nelabai eina, kelionė. Tiesa, lyginant su anksčiau perskaitytomis knygomis apie Pietu Ameriką ir Australiją, ši buvo kiek mažiau įtraukianti, vienu metu beveik rodėsi, kaip čia greičiau pabaigti, tačiau artėjant prie pabaigos knyga vėl tapo kiek įdomesnė.
Labai patinka autoriaus rašymo stilius, tas linksmas sarkazmas ir autoironija kelionių aprašymams tinka. Tačiau knygai trūksta vientisumo - kažkurie nuotykiai aprašyti su smulkiausiomis detalėmis, o tada lyg skylės dienoraštyje ir kartais nebelabai supranti, net, pavyzdžiui kokiu transportu keliaujama.
Kaip visada įdomūs įspūdžiai iš kelionių. Kai kurie nuotykiai šiek tiek per daug išplėsti, tuo tarpu apie kai kurias šalis(pvz. Panama) galėtų būti ir daugiau info
Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius vėl kelionėje - šįkart jau 11-tojoje, kuri tęsiasi po Centrinėje Amerikoje įsikūrusias valstybes senutėliu automobiliu, vardu Veronika. Audringu Veronikos išlaisvinimu prasidėjusi kelionė ne tik kad tampa tik visų kelioninių iššūkių pradžia, bet ir belaukiančių nuostabių vaizdų ir nepamirštamų potyrių startu! Čia jie susiduria su ne tokia saugia Meksikos puse, įsikūnija į Lucha libre kovotojus įsigiję neatsiejamą atributą - kaukes, taip pat aplanko nuo majų laikų išlikusių piramidžių griuvėsius, o Belize atsiduria rojų primenančiame paplūdimyje ir dar plaukioja su rykliais! Žinoma, kaip ir sakiau, iššūkių jiems netrūksta - nuo vis gendančios Veronikos iki niekaip mašinos nepraleidžiančių pasienio postų. Aplankius net didžiausiai nesėkmei, šie keliautojai ir toliau su planu B bei atrodo niekad nepaliekančiu humoru visiems skaitytojams ir laidų žiūrovams sugeba pateikti įdomiausią medžiagą apie visus nuotykius Centrinėje Amerikoje! Tai buvo mano pirmoji skaityta kelionių knyga! Starkaus ir Radzevičiaus keliones aš jau senai dievinu ir nepraleisdavau nė vienos serijos, o apie Martyno Starkaus leidžiamas knygas jau senai žinojau ir tas didelis troškimas jas perskaityti niekada nenuslopo. Vos tik pradėjau šią, supratau, kad tas jausmas ir noras jas perskaityti manęs nesuklaidino. Ji absoliučiai mano stiliaus - mano humoro jausmas labai sutampa su šių keliautojų, tad dažnai priversdavo sėdėti išsišiepus. Istorija tokia reali ir nenudailinta, su visom problemom ir viską atsveriančiais nuostabiais potyriais! Tikrai viena geriausių dalių būna Vytaro kulinarinis iššūkis, o šis man atrodė ypatingai sunkus - kugelis Karibų jūros pakrantėje! Visko čia yra daug, kartu du keliautojais ir džiaugies, ir nerimauji, o galiausiai niekaip negali atsistebėt jų drąsa. Galiu pasakyt kad už šią knygą geriau yra tik “Karibų ratų” serijos, o už serijas - tik ši knyga! Ši knyga bent trumpam mane nukėlė į Centrinę Ameriką, o dabar nekantrauju imti kitą autoriaus knygą ir, belaukiant naujos kelionės serijų, vėl pasinerti į nuotykius!
Jau antroji @martynasstarkus knyga susiklauso per @audioteka.lt it pasišokinėjant!🍒
Nuotykiai, įdomūs maršrutai, netikėti vingiai ir taip šmaikščiai valdomas žodis serviruoja ne tik karštą, bet ir geros humoro dozės desertą.
Esu skaičiusi ne vieną kelionių knygą ir daugumoje jų randau įdomių faktų, tačiau M. Starkus geba viską suvynioti į žavingą, lengvai skaitomą ir šypsnį lūpose išpiešiantį tekstą.
Išduosiu paslaptį, jau baigiau klausyti "Tuk tuk Indija" audio knygą. Ir ši patiko ne menkiau. Galbūt taškų susižėrė ir tai, jog prieš 16 metų ten lankiausi ir pati.
Kai knygynų lentynos lūžta nuo užsienio bestselerių, taip gera skaityti geras lietuviškas knygas!
Nemėgstu negrožinės literatūros, bet Starkaus pasakojimai apie keliones - maloni išimtis iš taisyklės.
Man labai patinka autoriaus rašymo stilius - atrodo, lyg sėdėtum su autoriumi prie kavos puodelio ar bokalo alaus ir klausytumeisi jo pasakojimų - ne tik apie aplankytas vietas, bet ir apie sutiktus žmones, kultūrinius skirtumus, ar šyptelėti verčiančius nesusipratimus. Skaitant, jautiesi lyg pats keliautum kartu su vis gendančia Veronika.
Nuo pradžių buvo aišku, kad be nuotykių ir vėl bus neapsieita. Lūžtančios sankabos ar pavarų dėžės, priekabūs pasienio darbuotojai ne bėda - Starkus su Radzevičium visada sugalvoja planą B. Ir C, jei prireikia.
Labai džiaugiuosi atradusi šias kelionių knygas – tiek dėl humoro, tiek dėl įdomių įžvalgų apie žmones ir skirtingas kultūras, tiek dėl nuoširdžių pasakojimų.
Be dvejonių segu penkias goodreads-o žvaigždes - puikus darbas, spindintis vis tomis pat stipriosiomis pusėmis - šmaikščiais realistiškais aprašymais, pagardintais vykusiu kelionių humoru (šiaip jau gan retu sparnuočiu lietuviškose "kelioninėse" knygose - niekaip nesuprantu kodėl tautiečiai negali rašyti kokiu P. Pfeferio "Borneo džiunglių" ar Danielsono Bengto "Laimingosios salos' stiliumi)... Tuo abipusiu "pasišpilkavimu" prie kurio dažnas gerbėjas jau pratęs, kurio laukia ir už kurio nebuvimą skirtų rimtus baudos taškus. Iš lietuviškai skaitytų jam prilygsta gal tik Vaiva Rykštaitė. Lygindamas su visa M. Starkaus kelionių serija, gal nevadinčiau šios knygos stipriausia (tačiau viršelis laaabai vykęs). Tiesa, lyg jaučiasi lengvas nuovargis (?), o ir kelionės pabaiga /eilinio "šeimos automobiliuko" likimas kiek netradiciniai, nors maloniai netikėti. Vėl gi - ne visi sunkumai įveikti (ko sėdint šiltoje skaitytojiškoje sofutėje norėtųsi), bet pakankamai avantiūristiškai prisbaladota. Tiesa, vietomis (bent man) prasimušę menkučiai didaktikos daigeliai, kuriuos norėtųsi ravėt it piktas usnis išpuoselėtam darželyje. Bet pabaiga... Uf, kokia pabaiga, manau geriausia iš visų šios serijos knygų, nors galiu būti kriminalistiškai subjektyvus. Ir nesusilaikysiu nepacitavęs vieno iš knygos epizodų - kad neskaitę suprastų su kuo turės reikalų. Pasakojama apie keliauninkų Panamos gatvėje stebėtą religinę eiseną, kurios metu... "Kažkurią akimirką stovinčiųjų nugaros prieš mus prasiskyrė ir iš minios išėjo keista žmogysta. Tai buvo Jėzus. Su erškėčių vainiku, žemę siekiančiu auksu siuvinėtu violetiniu drabužiu, ilgais plaukais ir barzda. Tik kryžių paliko atokiau - dar prireiks. Pasinaudojęs pertraukėle, Jėzus pasišalino iš savo darbo vietos ir, davęs kryžių pasaugoti šiuo metu negrojantiems policininkams, susirado atokesnę erdvę. Apsidairė. <...> pasinaudojęs pertrauka, sužvejojo iš po tunikos pakelį cigarečių ir, viena išpešęs, giliai užsitraukė dūmo. Kryžių nešti sunku."