What do you think?
Rate this book
Mėlynojo banginio širdis
Autorė atvira šių dienų visuomenės pokyčiams. Temos įvairios – menas, jausmai, kūnas, savasties paieškos, aplinkos atspindžiai. Ginama meno autonomija, individualumas, masinių stereotipų atsisakymas. Visumos trauka, asociatyvus mąstymas susieja skirtingus reiškinius, randasi netikėtos jungtys, paradoksalūs prasminiai sąskambiai. Šiuolaikinės grožio sampratos, vertybių refleksija lydima žaismės, jaunatviškos drąsos, ironijos.
Internete pamačiau reportažą apie tai, kaip mokslininkai tyrinėjo mėlynojo banginio širdį.
Širdis perpumpuodavo 263 litrus kraujo vienu susitraukimu ir svėrė 180 kg.
Prireikė 4 žmonių, kad ją išstumtų iš kūno. (Knygai prireikė 4 skyrių.)
Banginio kūnas baisiai dvokė, kol mokslininkai mėsinėjo ir skaičiavo.
Mane taip paveikė vaizdinys, kad giliai vandenyne didžiausia pasaulyje širdis ramiai ir ritmiškai pumpuoja kraują, jog prieš miegą įsivaizduodavau esanti tos širdies skilvelis. Greitai užmigdavau.
Kas nors pasakys, jog užmigau ir atsikėliau svetimoje lovoje kaip auksaplaukė pas lokius, nes ką gi aš čia veikiu, humanitarinių mokslų piliulių nekrimtus, bet o kas man, jaunai, netekėjusiai? Jei manęs paklausia, ką veikiu gyvenime – vis dar turiu pasiteisinimą: „Studijuoju VDA freską-mozaiką, tikriausiai negirdėjai apie tokią programą.“ Tačiau kai ši knyga bus išleista, veikiausiai nebežinosiu ką atsakyti. Galiu paskelbti iš anksto: „Ieškau darbo, atsiliepkit, darbdaviai.“
Savo eilėraščius laikau vaizdais, kuriamais tekstinėmis priemonėmis. Tai gal visgi lova - tiesiog dviaukštė, o Prokrustas juk nužudytas?
Leidyklos skelbtame pirmosios poezijos knygos konkurse Dovilė Bagdonaitė laimėjo pirmąją vietą.
Internete pamačiau reportažą apie tai, kaip mokslininkai tyrinėjo mėlynojo banginio širdį.
Širdis perpumpuodavo 263 litrus kraujo vienu susitraukimu ir svėrė 180 kg.
Prireikė 4 žmonių, kad ją išstumtų iš kūno. (Knygai prireikė 4 skyrių.)
Banginio kūnas baisiai dvokė, kol mokslininkai mėsinėjo ir skaičiavo.
Mane taip paveikė vaizdinys, kad giliai vandenyne didžiausia pasaulyje širdis ramiai ir ritmiškai pumpuoja kraują, jog prieš miegą įsivaizduodavau esanti tos širdies skilvelis. Greitai užmigdavau.
Kas nors pasakys, jog užmigau ir atsikėliau svetimoje lovoje kaip auksaplaukė pas lokius, nes ką gi aš čia veikiu, humanitarinių mokslų piliulių nekrimtus, bet o kas man, jaunai, netekėjusiai? Jei manęs paklausia, ką veikiu gyvenime – vis dar turiu pasiteisinimą: „Studijuoju VDA freską-mozaiką, tikriausiai negirdėjai apie tokią programą.“ Tačiau kai ši knyga bus išleista, veikiausiai nebežinosiu ką atsakyti. Galiu paskelbti iš anksto: „Ieškau darbo, atsiliepkit, darbdaviai.“
Savo eilėraščius laikau vaizdais, kuriamais tekstinėmis priemonėmis. Tai gal visgi lova - tiesiog dviaukštė, o Prokrustas juk nužudytas?
Leidyklos skelbtame pirmosios poezijos knygos konkurse Dovilė Bagdonaitė laimėjo pirmąją vietą.
88 pages
First published January 1, 2016
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 9 of 9 reviews
January 23, 2022
Bagdonaitės debiutą skaičiau iškart po Kromalcaitės, ir kiek anas nuvylė, tiek šitas patiko. Matau, kad abiejų rinkinių skaitytojų žvaigždutės visai priešingos: "Mūsų niekad nebuvo" - daugiau, "Mėlynajam banginiui" - mažiau. Tas man įdomu ir skatina bandyt suprasti, ko pati, skaitydama poeziją, ieškau, nes šiaip juk visada verkiu, kad jos skaityti nemoku.
1. Bagdonaitė pirmiausia man patiko tuo, kaip nuosekliai ji visur balansuoja tarp kažkokio naivizmo ir poparto - į galvą šauna tik vizualiniai palyginimai, nes ji pati labai vizuali, kartais skaitant toks jausmas, kad net žodžiai ar žodžių junginiai jai gula į kažkokius atskirus darinius ir juos ji paskui, tarsi koliažą, jungia. Pvz šitas eilėraštis:
2. Taip pat žiauriai, grynai fonetiškai, patinka kai kurios jos eilutės. Čia subjektyvu, i'm a sucker for hegzametras ir pan., ir kartais pas Bagdonaitę tos ritmingos ilgesnės eilutės tiesiog žavingos, pvz:
"neatpažintos rūšies augalas ant mokyklinio suolo su po apačia prilipinta guma" (p. 77), arba šitas eilėraštis:
3. Šiaip patiko nemažai įvaizdžių - kaip prisiekinėja biblija kaip enciklopedija, kaip bobulė yra tokia sena, kad turėjo pažinoti Joną, kol jis dar buvo su galva. Skaitant jaučiasi, kad galbūt dalis eilėraščių taip ir gimė: pirma - tokie punchline'ai, paskui jie buvo aplipdyti kitais vaizdiniais; vis dėlto tas, anot Parulskio, "kaip gražiai pasakiau" jaučiasi kai kurių eilėraščių kulminacijose. Bet gal taip turi būti debiute? Daug blogiau, kai debiute nebūna nieko gražaus pasakyta.
4. Mėgstamiausias eilėraštis, toks visiškai nei tai daina, nei tai kažkuo apklijuotas Brueghelis (nežinau kodėl, gal dėl tų jojikų ir iečių, tokia masinė scena, ir dar apleista, kurios ištuštėjimas irgi savitas veiksmas), nei tai kelio filmas, o vis dėlto liekantis eilėraščiu ir man labai gražiu -
1. Bagdonaitė pirmiausia man patiko tuo, kaip nuosekliai ji visur balansuoja tarp kažkokio naivizmo ir poparto - į galvą šauna tik vizualiniai palyginimai, nes ji pati labai vizuali, kartais skaitant toks jausmas, kad net žodžiai ar žodžių junginiai jai gula į kažkokius atskirus darinius ir juos ji paskui, tarsi koliažą, jungia. Pvz šitas eilėraštis:
3 kartai
3 kartai kai tu
atsisakei ateiti pas mane į svečius
apžiūrėti knygų kolekciją
vienaragio atviruką
prilipdžiau jį prie sienos su guma
3 kartai kai tu
atsisakei ateiti pas mane į svečius
tavo rožės nuvyto
pageltusiame stikliuko vandeny
iš jo turėčiau gerti degtinę
tačiau merkiu nuskintus žiedus
3 kartai kai tu
atsisakei ateiti pas mane į svečius
patikrinti spintą paliktą čia
anksčiau gyvenusio žymaus menininko
geležinę ir griozdišką
tačiau patogią susidėti
įvairius popierius piešinius dažus ir taip toliau
ten pilna tavo vardo raidžių ir
tavo pieštų suglamžytų eskizų
aš juos vagiu iš šiukšlinių ir nuo grindų
kai neapsikentusi juos išmeti
3 kartai kai tu
atsisakei ateiti pas mane į svečius
o dabar jau ir
4 kartai kai tu
atsisakei ateiti pas mane į svečius
nes perskaitei šitą eilėraštį.
(p. 32-33)
2. Taip pat žiauriai, grynai fonetiškai, patinka kai kurios jos eilutės. Čia subjektyvu, i'm a sucker for hegzametras ir pan., ir kartais pas Bagdonaitę tos ritmingos ilgesnės eilutės tiesiog žavingos, pvz:
"neatpažintos rūšies augalas ant mokyklinio suolo su po apačia prilipinta guma" (p. 77), arba šitas eilėraštis:
Kas padėtų
gal padėtų neva netyčia numestas ant žemės raštelis
arba paspaustas durų skambutis
ir pabėgimas iš įvykio vietos
gal padėtų padėtas padėklan puodukas
black tea black sea black tea black sea
su servetėle jau sužymėta
tuoj atjos Vytautas atsigerti
gal padėtų smailūs lyg adatos dūriai pieštukai
o galgi visgi trintukas guminis
(p. 27)
3. Šiaip patiko nemažai įvaizdžių - kaip prisiekinėja biblija kaip enciklopedija, kaip bobulė yra tokia sena, kad turėjo pažinoti Joną, kol jis dar buvo su galva. Skaitant jaučiasi, kad galbūt dalis eilėraščių taip ir gimė: pirma - tokie punchline'ai, paskui jie buvo aplipdyti kitais vaizdiniais; vis dėlto tas, anot Parulskio, "kaip gražiai pasakiau" jaučiasi kai kurių eilėraščių kulminacijose. Bet gal taip turi būti debiute? Daug blogiau, kai debiute nebūna nieko gražaus pasakyta.
4. Mėgstamiausias eilėraštis, toks visiškai nei tai daina, nei tai kažkuo apklijuotas Brueghelis (nežinau kodėl, gal dėl tų jojikų ir iečių, tokia masinė scena, ir dar apleista, kurios ištuštėjimas irgi savitas veiksmas), nei tai kelio filmas, o vis dėlto liekantis eilėraščiu ir man labai gražiu -
Kai mes buvom paaugliai
Šalia manęs yra žirgynas ten kas vasarą
einam gert sidro
skaitom Bukowskį
nes jį skaityt hipodrome yra visai kas kita nei
šiaip bet kur kitur.
Čia kartais joja riteriai
bet dažniausiai ne.
Tik tylios nublukę kliūtys pamestos ietys ir išlūžę suoliukai
primena - buvo ir geresni laikai.
Sykį čia vyko varžybos
per naktį reikėjo saugoti kebabinę.
Kol žirgai miegojo
mes pasitiesėm stalą
prisidegėm žvakių žibintų
ir taip saugojom kebabinę.
Rytą prisirinko minios žmonių
žiūrovai šūkavo sirgo ir džiaugės
žirgai lėkė kaip išprotėję
ir niekas visai niekas niekada nesužinojo
kaip mes saugojom kebabinę.
(p. 37)
January 25, 2022
Daug smulkių momentinių pasakojimų, kuriais autorė nesistengia nei atrodyti labai kitokia, nei labai graži, nei labai gili ir išsilavinusi humanitariškai, nei visiems patikti. Pastebi, nusako, mėgaujasi skambesiu ir tiek. Didelė pagarba už tai. Už tai, kad pavyko neperimti iš mokyklos Poezijos kaip šventų įžvalgų šaltinio sampratos.
Muzikinė pabaiga, ir knygos, ir titulinio eilėraščio:
Muzikinių frazių yra daug, įvairių, pasakojimas vaizdais netikėtai susiritmuoja ir vėl nueina į pasakojimą vaizdais. Mėgavimasis - visada smagu, kai pradeda rezonuoti autorės mėgavimasis rašymu. Man taip buvo kas antrą eilėraštį skaitant.
Awesome
Panelė su džemperiu
ant kurio didelėm baltom raidėm užrašyta
awesome
per paskaitą kalba neužsikirsdama
apie savo meninius tyrinėjimus bei konceptus
ji išties puiki
o kad man taip
awesome ant krūtinės
deja, manoji neišaugo iki tokių apimčių.
Horizontas
Ilgėtis tavęs kaip horizonto
kurio niekada nepasieksiu.
Bet horizontui nė motais
jis horizontas, ir tiek.
----------
Demarkacinės linijos skiria mus
valstybės, ir tos, liečiasi jomis.
O ką mes?
Nieko.
Muzikinė pabaiga, ir knygos, ir titulinio eilėraščio:
<...>
mėlynojo banginio širdis
mėlynojo banginio širdis
1000 ir 1 naktis
Muzikinių frazių yra daug, įvairių, pasakojimas vaizdais netikėtai susiritmuoja ir vėl nueina į pasakojimą vaizdais. Mėgavimasis - visada smagu, kai pradeda rezonuoti autorės mėgavimasis rašymu. Man taip buvo kas antrą eilėraštį skaitant.
May 30, 2018
Suklypęs medinis namas
miesto centre šalia daugiabučių diktato
atrodo tarsi maištininkas ne dėl pinigų
iš idėjos
ten gyvena mano draugai
į tualetą reikia eiti per lauką.
Kartais kieme užsikurdavom laužą
tyliai susėdę aplink
svajodavom
jausdamiesi labai ypatingi
lyg namo bendrininkai
Revoliucionieriai, 43psl.
DOVILĖ BAGDONAITĖ "MĖLYNOJO BANGINIO ŠIRDIS"
Dar vienas poezijos rinkinys, kuris mane nuvylė. LRS rengiamo Pirmosios knygos konkurso 2016 metų nugalėtoja. Norėtųsi tikėti, kad komisija teisingai pasirinko, bet man tai kyla klausimas: nejaugi tais metais nebuvo vertesnio jaunojo poeto/poetės? Atsakymo greičiausiai niekad nesužinosime. Iš Dovilės Bagdonaitės geresnė tapytoja nei poetė. Jei netikit manimi, pagooglinkit. Eilėraščių kalba itin paprasta, perteikiama, kas ir taip akivaizdu arba visiškai nesuprantama, kas turėta omenyje. Patiko, tik tas bibliotekoje vartant, užkabinęs eilėraštis (ne tas viršuje). Daugiau poetės eilėraščių rinkinių nėra. Greičiausiai ir nebus. Neperspektyvus debiutas.
2/5
miesto centre šalia daugiabučių diktato
atrodo tarsi maištininkas ne dėl pinigų
iš idėjos
ten gyvena mano draugai
į tualetą reikia eiti per lauką.
Kartais kieme užsikurdavom laužą
tyliai susėdę aplink
svajodavom
jausdamiesi labai ypatingi
lyg namo bendrininkai
Revoliucionieriai, 43psl.
DOVILĖ BAGDONAITĖ "MĖLYNOJO BANGINIO ŠIRDIS"
Dar vienas poezijos rinkinys, kuris mane nuvylė. LRS rengiamo Pirmosios knygos konkurso 2016 metų nugalėtoja. Norėtųsi tikėti, kad komisija teisingai pasirinko, bet man tai kyla klausimas: nejaugi tais metais nebuvo vertesnio jaunojo poeto/poetės? Atsakymo greičiausiai niekad nesužinosime. Iš Dovilės Bagdonaitės geresnė tapytoja nei poetė. Jei netikit manimi, pagooglinkit. Eilėraščių kalba itin paprasta, perteikiama, kas ir taip akivaizdu arba visiškai nesuprantama, kas turėta omenyje. Patiko, tik tas bibliotekoje vartant, užkabinęs eilėraštis (ne tas viršuje). Daugiau poetės eilėraščių rinkinių nėra. Greičiausiai ir nebus. Neperspektyvus debiutas.
2/5
August 30, 2018
Knyga - debiutinis neprijaukintas gyvuliukas, demonstruojanis nebandą kaip vaidmenį. Toks truputį apgaulingas, tipiškai ant lėkštutės padedantis jauno žmogaus pasaulėvaizdį. Man įdomus rašymo būdas praktikės, mąstančios vaizdais, nesitapatinančios su dvasingai mąstančiais kalba. Drąsu eksponuoti kičo esmę, mėgautis veiksmo ar sumanymo grožiu.
Labai norėčiau pamatyti, ką Bagdonaitė gali daugiau, nes ji įdomi.
Visa recenzija: >Rudimentus paauglissimus<
Labai norėčiau pamatyti, ką Bagdonaitė gali daugiau, nes ji įdomi.
Visa recenzija: >Rudimentus paauglissimus<
February 26, 2026
Norėjau įvertinti 4 žvaigždutėmis, bet kadangi vis dar kartą perskaitydavau kokį eilėraštį, duodu 5 žvaigždutes. Atsiverčiau šią knygą po Nojaus Saulyčio „Sms gėlytės“, ir galbūt tai dar labiau išryškino Dovilės B. kuriamą savitą ciniško stebėtojo perspektyvą be jokių pastangų (bent jau didelių) kažkuo sukrėsti ar šokiruoti, tiesiog fiksuoti viską taip, kaip yra, na, nebent dar prajuokinti, pavyzdžiui: „Čia kartais joja riteriai / bet dažniausiai ne“ (p. 37). Kai kurie aprašyti paaugliški potyriai neatrodė nei labai įdomūs, nei mieli, bet visumai nekliudė.
(Žodžiu, tikrai patiko, ir jei eilėraštis "Sena kaip pasaulis istorija" būtų ne apie kūną, dabar galėčiau pacituoti pačią Dovilę (ir vis tiek pacituosiu) :
„Man ji atrodė įdomi
nes kūnu ištyrė
blogiausius žmonių instinktus
bet niekam to nesakiau.“ (p. 38)
(Žodžiu, tikrai patiko, ir jei eilėraštis "Sena kaip pasaulis istorija" būtų ne apie kūną, dabar galėčiau pacituoti pačią Dovilę (ir vis tiek pacituosiu) :
„Man ji atrodė įdomi
nes kūnu ištyrė
blogiausius žmonių instinktus
bet niekam to nesakiau.“ (p. 38)
May 30, 2021
Trūko subtilumo, o kartais net atrodė, kad eilės "nedatempia" iki poezijos (geriausias pavyzdys būtų "Kino festivalis"). Panašu, kad autorei dar yra kur augti, bet iš pirmos knygos to, tikriausiai, ir reikėtų tiketis.
March 15, 2021
Buvo perliukų, bet buvo ir daug pagalvės kamšalo.
December 4, 2022
Patinka man ši ironija, netikėti posūkiai tarp eilučių ir jose, šiuolaikiškas geras “vaibelis” ir autorė, kuri turi ką pasakyti. Ir sako. Savitai. Tiesiai į taikinį.
May 13, 2026
it's time
Displaying 1 - 9 of 9 reviews