Žvaigždžių medžiaga

by Renata Šerelytė

Timis – paauglys. Galima sakyti, yra užkietėjęs vienišius – socialiniame tinkle teturi vieną draugą. Gyvena kartu su savo pašėlusia močiute, laisvalaikiu mėgsta programuoti. Vieną dieną eidamas per miškelį jis randa nužudytos klasės draugės Evelinos kūną... Nors ir šiurpu, tai atrodo lyg atsitiktinumas.
Atsitiktiniais galima laikyti ir svarbius įkalčius, padėjusius atskleisti nusikaltimą, ir daugelį kitų Timiui nutikusių dalykų: pažintį su Kristupėliu iš Gūdžiojo kiemo, namie atsiradusią keistą katę, vėjo pamušalą senelį Bartoną, paslaptingą Evelinos sapnoraštį.
O gal visa tai – ne atsitiktinumai, o dėsningų įvykių grandinė, kad Timis į pasaulį ir artimus žmones pažvelgtų kitaip?
Tai šiuolaikiška istorija apie paauglius, beglobius, betėvius ir vienišus vaikus, kurie suaugę ne pagal metus, kurie rūpi, jei apskritai rūpi, tik patiems sau ir be paliovos ieško meilės ir savo vietos po saule.

Genres: Contemporary

200 pages, Hardcover

First published December 1, 2016

About the author

Renata Šerelytė (g. 1970) – prozininkė, poetė, dramaturgė, kritikė, žurnalistė. 1988 m. baigė Šimonių vidurinę mokyklą, metus dirbo mokyklos bibliotekoje. 1994 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas. Dirbo vaikų žurnale „Žvaigždutė“, kultūros savaitraštyje „7 meno dienos“, žurnale „Jaunimo gretos“. Šiuo metu bendradarbiauja „Šiaurės Atėnuose“, internetiniuose dienraščiuose. R. Šerelytė debiutavo 1986 m. žurnale „Moksleivis“. Pirmasis novelių rinkinys – „Žuvies darinėjimas“ (1995). Išleido novelių rinkinius „Balandų ratas“ (1997), „O ji tepasakė miau“ (2001), romanus „Ledynmečio žvaigždės“ (1999), „Vardas tamsoje“ (2004), du nuotykinių istorinių apysakų rinkinius vaikams, eilėraščių rinkinį vaikams, esė rinkinį „Laukiniai mėnesiai“ (2006). Nuotykinių istorinių apysakų rinkinys vaikams „Jundos lemtis“ pažymėtas kaip geriausia 1997 m. lietuvių autoriaus knyga vaikams. Jos pjesė „Stoglangis“ 1999 m. laimėjo II vietą Atviros Lietuvos fondo paskelbtame pjesių, skirtų vaikų ir paauglių teatrui, konkurse. 2000 m. autorė apdovanota Žemaitės premija už romaną „Ledynmečio žvaigždės“. 2001 m. už novelistiką, išspausdintą literatūros mėnraštyje „Metai“, R. Šerelytei įteikta A. Vaičiulaičio premija. „ Moteris, kuri nekompleksuoja, kad ji moteris, – retas literatūroje atvejis; pasaulis atsiveria netikėtu rakursu, su švelnia ironija ir simpatija, piešiama viskas – nuo Gagarino iki Donelaičio, nuo Arteko iki psichoanalizės, nuo tautinių televizijų marazmo iki teisinių absurdų“ (Gintaras Beresnevičius).

Reviews

[Liepa · Rating 4 out of 5]

Labai įdomiai ir greitai susiskaitė, per vieną rytmetį.
Skirta turbūt labiausiai paaugliško amžiaus vaikams, bet tinkama ir suaugusiems. 
Liūdna nuo pat pradžių, skaudžiai liečianti vaikų apleistumo temą,  ir ne tik vaikų vienišumą.
Bet ne slegianti, o kaip tik šviesi, ir tas liūdesys toks, kad skatina susimąstyti, pagalvoti apie kitus,  jautriau pamatyti šalia esančius ir apkabinti artimuosius su dviguba jėga.
Kaip tik labai verta paskaityti šiuolaikiniams paaugliams, kad suvirpintų širdelę.

[Otilija · Rating 4 out of 5]

kaip galima pavogti tai, ko nėra?

[Kruminšversm2019 · Rating 4 out of 5]

Vertinu šią knygą keturiomis žvaigždutėmis, nes kai kuriose vietose reikėjo labai įsigilinti apie ką kalbama ir būdavo perkeltinių prasmių, kurių kartais nesuprasdavau. Man patiko, kad ši knyga yra tokia, kaip prie detektyvo ir yra šiuolaikiška, nes apibūdina technologijų žalą mūsų bedravimui.
Mano mėgstamiausias veikėjas buvo Timis. Tai iš pradžių buvo įlindęs į planšetę paauglys, kuriam nerūpėjo jo supama aplinka ir norėjo, kad būtų kuo mažiau jausmingumo. Turėjo tik vieną internetinį draugą ir jam užteko, bet ir tai su juo susirašydavo apie kosmosines planetas. Po Evelinos mirties, Timis pradėjo keistis. Jis prisidėjo prie jos nužudymo bylos ir bandė ieškoti atsakymų. Turėjo naujų pažinčių, kaip su Pelyte, Kristupėliu ir Evelinos seneliu. Šie žmonės pakeitė jo mąstymą ir Timis pasidarė pareigingas, nuoširdus, pradedantis domėtis žmogus. Jis anksčiau bijodavo šeimos susitikimų, bet po bylos nagrinėjimo, jis laukia, kada grįš mama namo. Tapo pareigingu ir nebegalvojančiu tik apie save, kai reikdavo Kristupėliui maisto atnešti ar nepamiršti nupirkti maisto ir pašerti katės. Jo santykiai su Evelina, kai ji buvo gyva, buvo neutralūs, nors, kai sukūrė ją programoje, jis suprato kokius jai jausmus jaučia. Jam patikdavo su ja pasikalbėti apie kosmosą ir apie kitus mokslinius faktus.
Mano manymu, ši knyga atskleidžia koks yra šių dienų jaunimas, o Timis buvo puikus pavyzdys. Šiais laikas mes nevertiname, tai ką turime ir esame ,,įlindę’’ tik į savo išmaniuosius ir nepastebim kas vyksta mūsų aplinkoje. Timiui pabosdavo susirašinėti su mama, kuri gyvena kitoje šalyje, tad jis net ištrindavo žinutes ir kiekvieną kartą jo atsakymas būdavo toks pat, o mamai jis labai rūpėdavo ir savo žinutėmis skleisdavo pozityvą, Timis tai turėtų vertinti, nes tai bent šioks toks bendravimo būdas. Timiui būdavo kančia tie šeimyniniai susitikimai, bet gi mamos jis nemato kiekvieną dieną ir reikia džiaugtis, kada ji atvyksta, nes nežinai, kada ją matai paskutinį kartą.
Šios knygos autorei ir toliau linkiu kurti tokias knygas su užslėpta mintimi ir gal, kuris nors žmogus susimąstys, kad reikia vertinti tai ką turi.

[EdasDima Versme · Rating 4 out of 5]

Ši knyga yra ne tik geras detektyvinis romanas bet ir geras pavizdys rodantis dalykus galinčius nutikti kai bendrauji su keistuoliais. Mano dėmesį patraukė veikėjai kaip Timis kurio charakteris paprastas bet idomus, protingas bet keistas paauglys praradęs savo meilę vardu Eveliną. Tuo tarpu kiti veikėjai kaip Timio senelė turi didelį potraukį teatrui ir tipišką norą susigražinti jaunatvę, o jos draugas detektyvas Jūrų Vėplys yra senas, greičiausiai storas bei patyres savo darbo srityje. Evelinos žudikas Čakas yra apibūdintas kaip kvailys "marozas" turintis juodą, seną geldą ant ratų. Pati Evelina yra nekalta keistuolė gyvenusi prieglaudoje ir tapusi Timio sukurta programa, o jos šeima liko sukrėsta kartu praradusi savo brolį, kuris jau yra įsivaikintas kitos šeimos Italijoje keliems mėnesiams. Pati knyga yra tiems kuriems patinka detektyvai ir kriminalistika su geru priedu mistikos. Ši knyga yra nebloga, bet kiekviena gera knyga turi savų blogybių, pavizdžiui: pagridinis veikėjas Timis beveik visada sėdi savo senelės namuose ir retokai vyksta normalus veiksmas, kažko vis tiek čia trūksta. Bet vienas minusas dar nėra blogai o keturios žvaigždutės irgi niekam nekenkia. Ši knyga visada prikiša savoką ''kosmosas'' ir ''tamsa'' ir parodo jog gyvenimas yra kaip kosmosas, nežinia ka tu ten surasi, ir gyvenimo nereikia bijoti, taip kaip tamsos.

[Grinasversm2019 · Rating 3 out of 5]

Knygos pradžia yra viena iš neįdomiausių kurias aš esu skaitęs, bet skaitant giliau, atskleidžiama vis daugiau įdomių detalių ir visas vaizdas pradeda pomažu dėtis į vietą. Pradžioje knygos daug ko nesupratau ir dėl to buvo sunku skaityti toliau. Man nepatiko pagrindinis veikėjas Timis, nes mano manymu jis nesijautė kaip pagrindinis veikėjas, o labiau kaip betkuris kitas veikėjas. Mano manymu, pagrindinis veikėjas turėtų kažką veikti, o ne sėdėti savo kambaryje ir vakare įsijungti ,,Eveliną" ir su ja pašnekėti. Be to, man nepatiko, kiek dažnai buvo rašoma apie alkoholio gėrimą. Kas kelis puslapius vis paminėtas konjako ar kito alkoholio gėrimas. Tai kartojama per daug ir pradeda erzinti. Man patiko, kaip ši knyga pavaizdavo veikėjus. Senelė nors ir seno amžiaus, vistiek ėjo į pasimatymus, Timis buvo puikiai pavaizduotas kaip paauglys, Evelina visą knygą progresavo, ir buvo galima justi, kaip Timis ją tobulino.
Šią knygą parekomenduočiau paaugliui arba suaugusiajam, tikrai ne jaunesniam, nes kaikurios knygos vietos buvo per sunkios suprasti ir man. Aš knygos minties visiškai nesupratau. Galbūt ši knyga man patiktų labiau, jei aš prie jos gryžčiau už 5-10 metų, kad galėčiau viską tikrai suprast. Be to, man toks knygų žanras nelabai patinka, tai ir tas prisidėjo prie mano reitingo.

[Evaltaiteversm.2019 · Rating 4 out of 5]

Ši knyga yra visai neblogas romanas. Ją buvo gan lengva skaityti, nes viskas buvo labai aiškiai išdėstyta. Ji mane gan įtraukė, nes man patinka tokio tipo kūriniai, kai intriga yra išlaikyta iki pat galo. Bet neskyriau penkių žvaigždučių, nes man kažko pritrūko šiame kūrinyje.
Šios knygos pagrindinis veikėjas yra paauglys Timis. Jis mano nuomone, yra gan uždaras, nes neturi draugų ir kai kas nors jam nori padėti, jis ne visada ta pagalba pasinaudoja. Jis kaip ir daugelis šiais laikais daug laiko praleidžia prie plančetinio. Per jį jis bendrauja ir su jau mirusia savo drauge Evelina ir dar vienu draugu, o realybėja neturi draugų tik katę kurią priglaudė.
Manau, kad šiame kūrinyje yra mokoma, kad mums kartais reikia padėti į šalį telefonus, kompiuterius ar plančetes. Kad turime pagarbiai elgtis su savo artimais žmonėmis, o ne juos ignoruoti ir vertinti tai ką turime, nes netikėtai galime viską prarasti.
Knygos autorei palinkėčiau ir toliau kurti tokius pat gerus bei įdomiu kūrinius.

[Rimkutėversm2019 · Rating 4 out of 5]

Man ši knyga nepaliko labai didelio įspūdžio, bet ši knyga taip pat nebuvo prasta. Knygoje gan netikėtai klostėsi įvykiai, labiausiai atsižvelgiau į Timio reakciją kai jis pamatę klasiokės lavoną, jis nesureagavo ,,klaikiai", jis sureagavo taip lyg būtų nutikęs kažkoks paprastas įvykis, ir ši Timio reakcija sukėlė šiokia tokia intrigą.
Pats knygos turinys klostėsi šiek tiek nuobodžiai, bet atsitraukti nuo knygos nesinorėjo, galbūt todėl, kad norėjosi sužinot kas vis gi bus toliau?
Taip pat veikėjai buvo įdomūs tiek asmenybę, tiek šiuolaikinę išvaizdą. Timio močiutė - pakvaišusi, įdomi, susitikinėjanti su policininkų, pats Timis taip pat atitiko šiuolaikinį paauglį. Šiek tiek kišo koją skaitant jo bendravimą su Evelina, kartais buvo sunku suprasti kas kaip vyksta.
Bet šį autorės Renatos Šerelytės kūrinį rekomenduočiau vyresniems paaugliams ar net suaugusiems, nes tikrai suprasti kūrinio idėją buvo nelengva užduotis.

[špogyteversm2019 · Rating 4 out of 5]

Ši knyga man padarė intriguojantį įspūdį. Šią knygą skaityti buvo lengva, nes nebuvo keblių arba nesuprantamų sakinių.
Įdomiausias ir geriausias veikėjas man pasirodė Timis. Paprastas berniukas turintis tik vieną draugą ir pakvaišusią senelę, su kuria jis gyvena, visada yra įsigyvenęs į planšetės ekraną, bet laisvalaikiu mėgsta programuoti. Timis buvo įdomus tuom, kad buvo paprastas ir domėjosi kosmosu bei jam patiko nagrinėti visas paslaptis/ Pavyzdžiui sužinoti kaip mirė arba kas nužudė Eveliną. Jo santykiai su kitais buvo prasti, nes jis labiau mėgo būti vienas.
Šio kūrinio pagrindinė mintis yra apie paauglius, kurie yra vieniši arba beglobiai, kurie ieško meilės ir patys savęs šiame dideliame pasaulyje.
Autorei Renatai Šerelytei linkiu išlikt puikiai rašytojai, kurti nuostabias ir įdomias knygas, nepritrūkti įdėų, bei sparčiai garsėti Lietuvoje.

[Statkevičiusversm2019 · Rating 5 out of 5]

Atsivertus knygą ir paskaičius šitą knygą. Pradžioj neįtraukė manęs, paskaičius toliau vis labiau ir labiau traukė Tito keistas paauglio gyvenimas. Knyga gali žmones intriguoti savo paslaptingumu ir neįprastu gyvenimu, kai senelė nors ir yra atgyvenus savo amžių ji vistiek eina į pasymatymus ir bendrauja su policininku. Tuo metu Timas patiria jo klasiokės netektį. Bet staiga jis gavęs paslaptingų žinučių vis artėja prie klasiokės žmogžudystės tiesos. Tito santykiai su mama yra silpni, nes kai būdamas mažas jį paliko pas senelę. Nors ir sunkiai skaičiau šią knygą, aš tik perskaitęs visą knygą pripažinau jos grožį. Pasiūlyčiau aš šią knygą ir jum perskaityti, dėl jos pasakojimo apie paauglio santyki su pasauliu ir kaip jis su savo problemom susidoroja. Norėčiau padėkoti autoriui už šią knygą ir linkiu dar ilgai tęsti savo rašymo karjerą.

[Petraitisversm2019 · Rating 5 out of 5]

Atsivertus ir perskaičius knygą man paliko įspūdi. 'Žvaigždžių medžiaga" skaitėsi lengvai ir be jokių iškylančių klausimų. Nebuvo keblių arba nesuprantamų sakinių, viskas aiškiai pasakyta ir nereikėjo gilintis į knygą, kad surastum atsakymus į savo klausimus.

Visa knyga buvo ne apie mergaitės Evelinos nužudymo išsiaiškinimo, o apie Timi, užkietėjųsį vienišių. Jis atspindi šių laikų paauglį, neturintis daug draugų, išskyrus Rufį, kurio gyvai jis nepažino. Su mokyklos klasiokais jis nebendraudavo, tik sedėdavo prie savo planšetės ir gilinosi į astronomiją.

Mano nuomone šios knygos paslapta tema buvo Timiui susirasti save tarp kitų žmonių. Iš šios knygos išmokau pažiūrėti ų kitus žmones kaip gyvas sielas, o ne iš žvaigždzių pagaminti organizmai.

Autorei linkiu ir toliau rašyti knygas su paslėptom mintim.

[Praskeviciusversm2019 · Rating 4 out of 5]

Manau, kad rašytoja labai gerai perteikė dabartinį paauglių gyvenimą, aišku jis nėra toks, bet kaip paauglys aš galėjau prie daugelio situacijų pritapti. Pati knyga buvo lengvai skaitoma dėl to, kad parašyta be jokių nesamonių, nekalbama apie ateivius ar kokius vabalus, kaip jie veisias, veiksmas vyksta sklandžiai ir patraukliai. Taip pat buvo įdomi dėl savo detektyvinių bruožų, nors jų kaip ir trūko, ypač kai knyga detektyvinė. Trūko Timio dalyvavimo su ta visa detekyvine veikla. Jis kažką ten ir darė, pavyzdžiui kalbėjosi su programa, buvo iėjęs į Evelinos palėpę ieškoti įrodymų, bet tai ne tiek daug kiek aš tikėjausi, manau, Timis galėjo pats bandyti kažką klausinėti, bet anot tą daręs klausėsi kaip policininkas pasakojo ką jis sužino Timio močiutei.

[Dirgelaversm2019 · Rating 4 out of 5]

Knyga „Žvaigždžių medžiaga“ man buvo lengva skaityti,ji man patiko,nes joje atskleidžiamas paauglio Timio gyvenimas su savo močiute toli nuo savo mamos.Tačiau pradžioje knygos nebuvo taip įdomu skaityti,bet vieną dieną Timis rado savo klasiokės Evelinos negyvą kūną ir nuo tada pradėjo ieškoti žudiko ir savarankiškai sprendė problemas kas tik dar labiau sudomino.Knygoje buvo ir neįprastų dalykų tokių kaip ,Evelinos įrašymas į planšetinį kompiuterį ir susisiekimas su ja kai ji buvo mirusi.Taip pat mane sudomino močiutės santykiai su Timiu jie vienas kitu rūpinosi ir padėjo vienas kitam kada reikėjo,Timis bandė duoti močiutei naudingų patarimų.Manau, kad šia knyga autorė norejo pasakyti,kad reikia vertinti ir branginti ką turime.

[Vitkusversm2019 · Rating 3 out of 5]

Knygą buvo labai sunku skaityti. Įtampa visose knygos dalyse vienoda, nėra konkretaus kulminacijos taško, kuriame nuvyktų labai svarbus įvykis, ar sužinotumėme kažką labai svarbaus apie pagrindinį veikėją. Pradedant skaityti man buvo neaiškios daugelis detalių, kurios paaiškėjo pasigilinus toliau į knygos turinį. Nors pagrindinis knygos veikėjas Timis, jis nesijaučia kaip jos pagrindinis dėmesio centas, jis jaučiasi kaip antraeilis veikėjas, kaip jo senelė ar mergaitės iš globos namų. Nors knygą buvo sunku skaityti, manau kad buvo verta, nes tema, man kaip paaugliui, įdomi, ir manau, kad daugeliui kitų seksis taip pat, kaip ir man, skaitant šią knygą.

[Žilinskasversm2019 · Rating 3 out of 5]

Tikėjausi , kad ši knyga bus kaip visos kitos kurias skaičiau gan nuobodžios , bet ši knyga turėjo įdomių įvykių ir baisių pvz: kai Timas atrado nužudytą jo klasiokę Eveliną dėl meilės . Šioje knygoje gan tiksliai yra atskleidžiamas dabartinis paaugliu gyvenymas , visi sulindę į išmaniąses technologijas kaip Timis. Šioje knygoje man sukėlė juoką Timio senelė. Jinai buvo pagyvenusi moteris , bet džaugdavosi gyvenimu , eidavo y pasimatymus.

[Jokšasversm2019 · Rating 4 out of 5]

Pradžia man nelabai patiko, galvojau bus per detalus paauglio gyvenimas kuris yra nereikalingas pradžiai. Perskaitęs daugiau labiau pradėjo patikti knyga. Patiko linksma senelė, Timio charakteris į gyvenimą, žmones. Buvo ir keistų dalykų, užprogramuota Evelina, Timio sapnai kurie lydi jį į jos paslaptis. Rekomenduočiau paaugliams arba suaugusiems. Knygą buvo lengvai suprantama, greitai perskaičiau.

[Martyna Mituzaitė · Rating 5 out of 5]

Nuostabi, nepakartojama, jausminga knyga... Dievinu knygoje iškeltus retorinius klausimus: ar žmogus yra tik gyvūnas, ar kažkas daugiau? Ar jis turi sielą? Ir jeigu mirusiųjų sielos gyvena žvaigždėse, tai kurioje žvaigždėje esi tu, Evelina? Pagrindinė knygos mintis, manau, tokia – nereikia vengti žmonių, meilės, artimo ryšio. Juk tik tvirta ranka leidžia nesuklupti. Juk tik šiltas žvilgsnis padrąsina...

[Margarita Rasiulytė · Rating 4 out of 5]

"Sakė, kad asmenukės vogia žmogaus sielą. Timiui tai atrodė nesuprantama: kaip galima pavogti tai,ko nėra.""

[MaištingaSiela · Rating 3 out of 5]

Knyga paaugliams, kurie iš knygos tikisi pramogos ir intrigos. Stipriosios pusės - šmaikštumas. Knyga formuojanti jaunojo skaitytojo masinės literatūros viduriuką. Manau, knyga vykusi.

[Mintarė Mintė · Rating 3 out of 5]

Knygą buvo įdomu skaityti, tačiau skaitėsi ilgai

[KotrynaDž · Rating 2 out of 5]

“Pranašai šiais laikais nebeturi darbo, tai pranašauja gripą.”

[Vidinė vėjo pusė · Rating 5 out of 5]

💫💫💫💫💫
Tai dar viena knyga, kurią nugvelbiau iš savo paauglės dukros lentynos. Knygomis mes dalinamės, lygstamės, sykiu ieškome ir džiaugiamės, tik ji racionalesnė už mane, vis pabara, kad jau užteks. Šią norėjo parduot, net neperskaičius. O manyčiau būtų pats laikas. Joje ir rašoma apie tokius pernelyg anksti suaugusius vaikus. Lyg nereikalingus ir perdėm savarankiškus, bet kita vertus, tokius svarbius ir suaugusiųjų gyvenimus keičiančius. Čia ne tik paauglystės drama, bet ir detektyvas, toks su mistikos ir paralelinio pasaulio antru dugnu. Knygelę perskaičiau vos per dieną, tikrai labai lengvai skaitėsi, dėl autorės ironiško ir išraiškingo rašymo stiliaus. Būtinai ieškosiu ir kitų autorės knygų. Mėgstamiausia personažė, Timio kompanionė katė ir senelė, veikėjus, artistiškus, įsimyliu labiausiai, o jos tokios ir buvo, išraiškingos artistės. Timis irgi labai smagus vaikis, nors ir uždaras, bet jautrus, rūpestingas ir jo vidinis pasaulis gilus. Čia narpliojamos tokios socialinės dramos kaip emigrantų palikti vaikai, alkoholizmas, betėvystė, nepriežiūra, internato vaikų likimai ir jų išnaudojimas. Tikrai gera knyga, tiek paaugliams , tiek tėvams, tiek vaikystėje patyrusiems panašias traumas gali tapti terapine. Labiausiai patikusi Timio mintis :"-O kam man to reikia - kad kažkam rūpėčiau?.. - Dieve, koks sumautas, koks jausmingas gyvenimas. O jis tikėjosi ramaus ir protingo."

[Ag · Rating 4 out of 5]

Timis randa savo klasės draugės ir simpatijos Evelinos lavoną. Jis laikosi jos prisiminimo: lankosi jos tėvu namuose, kur ji bandė kurti sau namus, toliau nuo vaikų namų, stebi jos pažįstamus, šnekasi su virtualia, jo paties sukurta ,,Evelina", slapčia klausosi senelės pokalbių su inspektoriumi ,,Jūrų vėpliu", kuris pasakoja Evelinos žūties tyrimo aplinkybes.

Nežinau, nusiskundimų siužetu ar veikėjais neturiu, teoriškai galėčiau duot ir penkias žvaigždutes, bet kažko gal trūko. Truputį keistas rašymo stilius, keliose vietose kartojosi sakiniai arba jie atrodė netinkantys prie konteksto.

Citatos:

,,Senelė bandė burbėti dėl tokio apsileidimo, bet kai Timis pasakė, kad materialioji tikrovė galbūt yra tik spėjama ir mes gyvename menamame pasaulyje, priblokšta nutilo."

,,Sakė, kad asmenukės vogia žmogaus sielą. Timiui tai atrodė nesuprantama: kaip galima pavogti tai, ko nėra."

[Urte Luksyte · Rating 3 out of 5]

I had my hopes too high. I thought this book was going to be very interesting, but was the complete opposite.