What do you think?
Vidinis turtas
„Vidinis turtas“ – 1946 m. Nobelio premijos laureato, intelektualinių-psichologinių romanų bei orientalistinių studijų autoriaus, poeto Hermanno Hesses (1877–1962) esė ir apybraižų rinkinys. Jame atsispindi daugelio idėjų, vėliau plėtojamų ir H. Hesses romanuose, brendimo trajektorija ir paties rašytojo biografijos kontūrai.
...senelio spintose stovėjo, kabėjo ir gulėjo daug kitų dirbinių ir prietaisų, vėrinių iš medžio karoliukų, tarsi rožinių, ritinių iš palmių lapų, išbraižytų senais indiškais rašmenimis, iš žalio talko išpjaustytų vėžlių, mažų dievukų iš medžio, žolės, kvarco, molio, išsiuvinėtų šilkinių ir lininių antklodžių, žalvarinių taurių ir dubenų <...> ir viskas kvepėjo jūra, prieskoniais ir toliais, cinamonu ir santalo medžiu, viskas perėjo per rudas ir geltonas rankas, viską permerkė tropiniai lietūs ir Gangos vandenys, džiovino pusiaujo saulė, pavėsį teikė nelytėtas miškas. Ir visi šitie daiktai priklausė seneliui, o jisai, iškaršęs garbusis visagalis, plačia balta barzda, visažinis, galingesnis už tėvą ir motiną, turėjo ir kitokių daiktų ir galių <...> jis ir pats buvo magas, žynys, išminčius.
...senelio spintose stovėjo, kabėjo ir gulėjo daug kitų dirbinių ir prietaisų, vėrinių iš medžio karoliukų, tarsi rožinių, ritinių iš palmių lapų, išbraižytų senais indiškais rašmenimis, iš žalio talko išpjaustytų vėžlių, mažų dievukų iš medžio, žolės, kvarco, molio, išsiuvinėtų šilkinių ir lininių antklodžių, žalvarinių taurių ir dubenų <...> ir viskas kvepėjo jūra, prieskoniais ir toliais, cinamonu ir santalo medžiu, viskas perėjo per rudas ir geltonas rankas, viską permerkė tropiniai lietūs ir Gangos vandenys, džiovino pusiaujo saulė, pavėsį teikė nelytėtas miškas. Ir visi šitie daiktai priklausė seneliui, o jisai, iškaršęs garbusis visagalis, plačia balta barzda, visažinis, galingesnis už tėvą ir motiną, turėjo ir kitokių daiktų ir galių <...> jis ir pats buvo magas, žynys, išminčius.
224 pages, Hardcover
Published January 1, 2016
About the author
Hermann Hesse
1,852 books20.6k followersMany works, including
Siddhartha
(1922) and
Steppenwolf
(1927), of German-born Swiss writer Hermann Hesse concern the struggle of the individual to find wholeness and meaning in life; he won the Nobel Prize for literature in 1946.
Other best-known works of this poet, novelist, and painter include The Glass Bead Game , which, also known as Magister Ludi, explore a search of an individual for spirituality outside society.
In his time, Hesse was a popular and influential author in the German-speaking world; worldwide fame only came later. Young Germans desiring a different and more "natural" way of life at the time of great economic and technological progress in the country, received enthusiastically Peter Camenzind , first great novel of Hesse.
Throughout Germany, people named many schools. In 1964, people founded the Calwer Hermann-Hesse-Preis, awarded biennially, alternately to a German-language literary journal or to the translator of work of Hesse to a foreign language. The city of Karlsruhe, Germany, also associates a Hermann Hesse prize.
Other best-known works of this poet, novelist, and painter include The Glass Bead Game , which, also known as Magister Ludi, explore a search of an individual for spirituality outside society.
In his time, Hesse was a popular and influential author in the German-speaking world; worldwide fame only came later. Young Germans desiring a different and more "natural" way of life at the time of great economic and technological progress in the country, received enthusiastically Peter Camenzind , first great novel of Hesse.
Throughout Germany, people named many schools. In 1964, people founded the Calwer Hermann-Hesse-Preis, awarded biennially, alternately to a German-language literary journal or to the translator of work of Hesse to a foreign language. The city of Karlsruhe, Germany, also associates a Hermann Hesse prize.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 9 of 9 reviews
April 17, 2020
Pirštais priliečiu klaviatūrą ir atritraukiu. Priliečiu ir atitraukiu. Kaip parašyti jausmą?
Kaip aprašyti jausmą, kai skaitant Hermanno Hesses mintis krūtinėje sugebėjau pajusti šilumą, fizinį - kaitinantį jausmą.
Kaip Hermannas Hesse prieš man gimstant galėjo įsliūkinti į mano galvą ir surašyti mano nepasakytus, nesudėliotus žodžius?
Beklausiant kaip ir kaip ir kaip - galiu tik atsakyti, kad ši knyga, o ypatingai pirmoji jos pusė - buvo labai artima mano šiandieninei gyvenimo filosofijai: mano akimirkų džiaugsmui, mano meilei smulkmenoms, mano šypsenai į rytinį dangų ir stogus, mano oro gurkšniams, mano jautriam ir virpančiam miegui, mano magiškai realistiškiems vaikystės prisiminimams.
Nepaisant viso to asmeniško susitikimo su autoriumi šiame kūrinyje, o tiksliau jų rinkinyje ( „Vidinis turtas“ sudarytas iš esė ir apybraižų) aš vis tiek labai kviečiu atsiversti visus tikruosius skaitytojus ir literatūros ieškotojus. Visus, kuriems literatūros menas yra daug daugiau nei pramoga ir prasiblaškymas.
Šiuose puslapiuose Hesse apskritai su jumis susitiks ne kaip rašytojas, bet kaip skaitytojas, todėl tas susitikimas bus dar asmeniškesnis, žemiškesnis, tikresnis. Ar jums nutinka taip, kad sutinkate nepažįstamą žmogų, mylintį literatūrą ir daugiau nieko nereikia, kad galėtumėte su juo kalbėtis valandų valandas, suprasdami vienas kitą geriau, paprasčiau nei kartais kalbant su pačiais artimiausiais? Man taip. Kažkokį panašų jausmą išgyvenau ir skaitydama šią knygą - netikėtas, bet gilus, atviras - be jokios atsargos ar gėdos. Tai toks tas pasimatymas su Hermannu Hesse, neabejotinai ne tik literatūros genijumi, bet ir nepažįstamai artimu skaitytoju.
Aš tikrai nuoširdžiai džiaugiuosi, kad pilį, kurią statau savyje (o gal mieliau medinę miško trobą - čia jau kaip kam gražiau ar labiau patinka) padabinau dar viena sija, reikšminga, svarbia - mane laikančiam statiniui. *Hermann Hesse - Vidinis turtas* - įrėžiu į tą, tebūnie ąžuolinę, medžio konstrukciją.
Kaip aprašyti jausmą, kai skaitant Hermanno Hesses mintis krūtinėje sugebėjau pajusti šilumą, fizinį - kaitinantį jausmą.
Kaip Hermannas Hesse prieš man gimstant galėjo įsliūkinti į mano galvą ir surašyti mano nepasakytus, nesudėliotus žodžius?
Beklausiant kaip ir kaip ir kaip - galiu tik atsakyti, kad ši knyga, o ypatingai pirmoji jos pusė - buvo labai artima mano šiandieninei gyvenimo filosofijai: mano akimirkų džiaugsmui, mano meilei smulkmenoms, mano šypsenai į rytinį dangų ir stogus, mano oro gurkšniams, mano jautriam ir virpančiam miegui, mano magiškai realistiškiems vaikystės prisiminimams.
Nepaisant viso to asmeniško susitikimo su autoriumi šiame kūrinyje, o tiksliau jų rinkinyje ( „Vidinis turtas“ sudarytas iš esė ir apybraižų) aš vis tiek labai kviečiu atsiversti visus tikruosius skaitytojus ir literatūros ieškotojus. Visus, kuriems literatūros menas yra daug daugiau nei pramoga ir prasiblaškymas.
Šiuose puslapiuose Hesse apskritai su jumis susitiks ne kaip rašytojas, bet kaip skaitytojas, todėl tas susitikimas bus dar asmeniškesnis, žemiškesnis, tikresnis. Ar jums nutinka taip, kad sutinkate nepažįstamą žmogų, mylintį literatūrą ir daugiau nieko nereikia, kad galėtumėte su juo kalbėtis valandų valandas, suprasdami vienas kitą geriau, paprasčiau nei kartais kalbant su pačiais artimiausiais? Man taip. Kažkokį panašų jausmą išgyvenau ir skaitydama šią knygą - netikėtas, bet gilus, atviras - be jokios atsargos ar gėdos. Tai toks tas pasimatymas su Hermannu Hesse, neabejotinai ne tik literatūros genijumi, bet ir nepažįstamai artimu skaitytoju.
Aš tikrai nuoširdžiai džiaugiuosi, kad pilį, kurią statau savyje (o gal mieliau medinę miško trobą - čia jau kaip kam gražiau ar labiau patinka) padabinau dar viena sija, reikšminga, svarbia - mane laikančiam statiniui. *Hermann Hesse - Vidinis turtas* - įrėžiu į tą, tebūnie ąžuolinę, medžio konstrukciją.
March 19, 2026
“Bet menininkams nuo seno reikėjo laikinai padykinėti, iš dalies dėl to, kad įgyti nauji dalykai išryškėtų, o nesąmoningai dirbami – subręstų, iš dalies dėl to, kad jie netyčia atsiduotų ir artėtų prie prigimties, vėl taptų vaikais, vėl pasijustų žemės, augalų, uolų ir debesų draugais ir broliais. Nesvarbu, ar jie nori tapyti paveikslus, ar rašyti eiles, ar vien ugdyti, kurti save pačius ir mėgautis – kuriant ne vienam neišvengiama pauzė.”
“Yra skaitytojų, kurie per visą gyvenimą pasitenkina kokiu tuzinu knygų, ir jie vis tiek yra tikri skaitytojai. Ir yra kiti, kurie ryja viską iš eilės ir sugeba apie viską pakalbėti, tačiau visas jų triūsas eina perniek. Nes tikro lavinimosi sąlyga yra ta, kad būtų ką lavinti, tai yra charakterį, asmenybę. Kur jų nėra, kur lavinimas be substancijos, viskas vyksta kaip ir tuštumoje, ten gali rastis žinių, bet ne meilė ir ne gyvenimas.”
“Yra skaitytojų, kurie per visą gyvenimą pasitenkina kokiu tuzinu knygų, ir jie vis tiek yra tikri skaitytojai. Ir yra kiti, kurie ryja viską iš eilės ir sugeba apie viską pakalbėti, tačiau visas jų triūsas eina perniek. Nes tikro lavinimosi sąlyga yra ta, kad būtų ką lavinti, tai yra charakterį, asmenybę. Kur jų nėra, kur lavinimas be substancijos, viskas vyksta kaip ir tuštumoje, ten gali rastis žinių, bet ne meilė ir ne gyvenimas.”
August 20, 2019
Uf, mamule! Hesei priklauso mano širdis, literatūriškas ilgesys ir apetitas, Hesei priklauso bent trečdalis visų mano sielos pažinimo ląstelių. Hesei priklauso ir mano naivi jaunuoliška viltis.
Po geros knygos perskaitymo savijauta tai kaip po kokios galaktinės kolizijos. Arba... išplakto kiaušinio būsenos. Arba smėlio grūdelio, užstrigusio tarp rūpužės karpų. Žodžiu, ĮDOMIAI JAUČIUOSI.
Po geros knygos perskaitymo savijauta tai kaip po kokios galaktinės kolizijos. Arba... išplakto kiaušinio būsenos. Arba smėlio grūdelio, užstrigusio tarp rūpužės karpų. Žodžiu, ĮDOMIAI JAUČIUOSI.
May 2, 2024
Surinkti kūriniai leido pažvelgti į Hesse mintis apie kasdienius dalykus. Kai kurios jų sudomino, bet pasakojimo tonas buvo kiek per daug monotoniškas ir pamokomas.
November 11, 2024
Kas tau iš to, jei laimėsi visą pasaulį, bet pakenksi savo sielai...
March 10, 2026
Šis esė ir apybraižų rinkinys yra graži proga susipažinti su Hermannu Hesse iš arčiau, asmeniškiau. Stebėtina, kiek aktualijų sutampa su šiandiena. Jau prieš šimtą metų jautrios sielos jautė per didelę skubą, nors tuomet dar nedvelkė nei internetu ar bendrai next level technologijomis, nei automobilių spūstimis, nei tokio masto vartojimu, kokį turim šiandien.
Dalis įžvalgų man pasirodė labai artimos Henry David Thoreau. Artimos ne tik temos, bet ir pati raiška, kurioje netrūksta aršios, vidujai skausmingos kritikos industrijos plėtrai, žmogiškam paviršutiniškumui ir atotrūkiui nuo gamtos, nuo šaknų. Abu poetai stipriai akcentuoja kontempliacijos svarbą — tam, ką šiandien vadiname mindfulness (šioje knygoje yra gražus atitikmuo — žodis „savimarša“). Be to, atrodo, kad kelis kartus kūręs šeimą Hermannas Hesse buvo ne mažesnis vienišius ir atsiskyrėlis nei Henry David Thoreau.
Chronologine tvarka sudėti tekstai gan ryškiai atspindėjo ir autoriaus gyvenimo bangavimą, kuriame prasiveržia tai daugiau lengvumo, tai sunkiai pakeliamo svorio ir pesimizmo. Tiesą pasakius, iki pusės knygos buvau tikra, kad įvertinsiu 5 ⭐️, bet skaitydama Zaratustros grįžimo dalį ir kai kurias kitas esė tarsi atsimušiau į sunkumo sieną. Ir tikrai palengvėjo, kai vėl pajutau daugiau pavasario Hermanno Hesse’s vėlyvuosiuose rašiniuose.
- - -
„Liūdnas, tačiau neišvengiamas yra faktas, kad dabarties skubotumas nuo pat ankstyviausio auklėjimo paveikė mus agresyviai ir nepalankiai. Deja, ši modernaus gyvenimo skuba seniai užvaldė ir mūsų menką laisvalaikį; mūsų būdas mėgautis vargu ar yra mažiau nervingas ir sekinantis negu mūsų darbai. Šūkis „Kuo daugiau ir kuo greičiau“ tapo lozungu. Iš to gaunama vis daugiau pasitenkinimo ir vis mažiau džiaugsmo.“ (psl. 81-82).
Dalis įžvalgų man pasirodė labai artimos Henry David Thoreau. Artimos ne tik temos, bet ir pati raiška, kurioje netrūksta aršios, vidujai skausmingos kritikos industrijos plėtrai, žmogiškam paviršutiniškumui ir atotrūkiui nuo gamtos, nuo šaknų. Abu poetai stipriai akcentuoja kontempliacijos svarbą — tam, ką šiandien vadiname mindfulness (šioje knygoje yra gražus atitikmuo — žodis „savimarša“). Be to, atrodo, kad kelis kartus kūręs šeimą Hermannas Hesse buvo ne mažesnis vienišius ir atsiskyrėlis nei Henry David Thoreau.
Chronologine tvarka sudėti tekstai gan ryškiai atspindėjo ir autoriaus gyvenimo bangavimą, kuriame prasiveržia tai daugiau lengvumo, tai sunkiai pakeliamo svorio ir pesimizmo. Tiesą pasakius, iki pusės knygos buvau tikra, kad įvertinsiu 5 ⭐️, bet skaitydama Zaratustros grįžimo dalį ir kai kurias kitas esė tarsi atsimušiau į sunkumo sieną. Ir tikrai palengvėjo, kai vėl pajutau daugiau pavasario Hermanno Hesse’s vėlyvuosiuose rašiniuose.
- - -
„Liūdnas, tačiau neišvengiamas yra faktas, kad dabarties skubotumas nuo pat ankstyviausio auklėjimo paveikė mus agresyviai ir nepalankiai. Deja, ši modernaus gyvenimo skuba seniai užvaldė ir mūsų menką laisvalaikį; mūsų būdas mėgautis vargu ar yra mažiau nervingas ir sekinantis negu mūsų darbai. Šūkis „Kuo daugiau ir kuo greičiau“ tapo lozungu. Iš to gaunama vis daugiau pasitenkinimo ir vis mažiau džiaugsmo.“ (psl. 81-82).
May 25, 2019
Egoistai tie poetai
December 26, 2020
Istabu! Lengvi tekstai su biografijos , patirties svarstymais ir emocijomis, tiesiog plaukia. Jeigu estate susipazine su autoriaus kuryba. Tikrai nenusivilsite!
December 1, 2024
"Žmogus, į kurį žiūriu su baime, viltimi, geismu, su ketinimais ar reikalavimais, nėra žmogus, jis tėra drumstas mano norėjimo veidrodis... "gražu, melancholiška, išmintinga...Hesse tapo atradimu
Displaying 1 - 9 of 9 reviews