„Vidinis turtas“ – 1946 m. Nobelio premijos laureato, intelektualinių-psichologinių romanų bei orientalistinių studijų autoriaus, poeto Hermanno Hesses (1877–1962) esė ir apybraižų rinkinys. Jame atsispindi daugelio idėjų, vėliau plėtojamų ir H. Hesses romanuose, brendimo trajektorija ir paties rašytojo biografijos kontūrai.
...senelio spintose stovėjo, kabėjo ir gulėjo daug kitų dirbinių ir prietaisų, vėrinių iš medžio karoliukų, tarsi rožinių, ritinių iš palmių lapų, išbraižytų senais indiškais rašmenimis, iš žalio talko išpjaustytų vėžlių, mažų dievukų iš medžio, žolės, kvarco, molio, išsiuvinėtų šilkinių ir lininių antklodžių, žalvarinių taurių ir dubenų <...> ir viskas kvepėjo jūra, prieskoniais ir toliais, cinamonu ir santalo medžiu, viskas perėjo per rudas ir geltonas rankas, viską permerkė tropiniai lietūs ir Gangos vandenys, džiovino pusiaujo saulė, pavėsį teikė nelytėtas miškas. Ir visi šitie daiktai priklausė seneliui, o jisai, iškaršęs garbusis visagalis, plačia balta barzda, visažinis, galingesnis už tėvą ir motiną, turėjo ir kitokių daiktų ir galių <...> jis ir pats buvo magas, žynys, išminčius.
Many works, including Siddhartha (1922) and Steppenwolf (1927), of German-born Swiss writer Hermann Hesse concern the struggle of the individual to find wholeness and meaning in life; he won the Nobel Prize for literature in 1946.
Other best-known works of this poet, novelist, and painter include The Glass Bead Game, which, also known as Magister Ludi, explore a search of an individual for spirituality outside society.
In his time, Hesse was a popular and influential author in the German-speaking world; worldwide fame only came later. Young Germans desiring a different and more "natural" way of life at the time of great economic and technological progress in the country, received enthusiastically Peter Camenzind, first great novel of Hesse.
Throughout Germany, people named many schools. In 1964, people founded the Calwer Hermann-Hesse-Preis, awarded biennially, alternately to a German-language literary journal or to the translator of work of Hesse to a foreign language. The city of Karlsruhe, Germany, also associates a Hermann Hesse prize.
Pirštais priliečiu klaviatūrą ir atritraukiu. Priliečiu ir atitraukiu. Kaip parašyti jausmą? Kaip aprašyti jausmą, kai skaitant Hermanno Hesses mintis krūtinėje sugebėjau pajusti šilumą, fizinį - kaitinantį jausmą. Kaip Hermannas Hesse prieš man gimstant galėjo įsliūkinti į mano galvą ir surašyti mano nepasakytus, nesudėliotus žodžius? Beklausiant kaip ir kaip ir kaip - galiu tik atsakyti, kad ši knyga, o ypatingai pirmoji jos pusė - buvo labai artima mano šiandieninei gyvenimo filosofijai: mano akimirkų džiaugsmui, mano meilei smulkmenoms, mano šypsenai į rytinį dangų ir stogus, mano oro gurkšniams, mano jautriam ir virpančiam miegui, mano magiškai realistiškiems vaikystės prisiminimams.
Nepaisant viso to asmeniško susitikimo su autoriumi šiame kūrinyje, o tiksliau jų rinkinyje ( „Vidinis turtas“ sudarytas iš esė ir apybraižų) aš vis tiek labai kviečiu atsiversti visus tikruosius skaitytojus ir literatūros ieškotojus. Visus, kuriems literatūros menas yra daug daugiau nei pramoga ir prasiblaškymas. Šiuose puslapiuose Hesse apskritai su jumis susitiks ne kaip rašytojas, bet kaip skaitytojas, todėl tas susitikimas bus dar asmeniškesnis, žemiškesnis, tikresnis. Ar jums nutinka taip, kad sutinkate nepažįstamą žmogų, mylintį literatūrą ir daugiau nieko nereikia, kad galėtumėte su juo kalbėtis valandų valandas, suprasdami vienas kitą geriau, paprasčiau nei kartais kalbant su pačiais artimiausiais? Man taip. Kažkokį panašų jausmą išgyvenau ir skaitydama šią knygą - netikėtas, bet gilus, atviras - be jokios atsargos ar gėdos. Tai toks tas pasimatymas su Hermannu Hesse, neabejotinai ne tik literatūros genijumi, bet ir nepažįstamai artimu skaitytoju.
Aš tikrai nuoširdžiai džiaugiuosi, kad pilį, kurią statau savyje (o gal mieliau medinę miško trobą - čia jau kaip kam gražiau ar labiau patinka) padabinau dar viena sija, reikšminga, svarbia - mane laikančiam statiniui. *Hermann Hesse - Vidinis turtas* - įrėžiu į tą, tebūnie ąžuolinę, medžio konstrukciją.
Uf, mamule! Hesei priklauso mano širdis, literatūriškas ilgesys ir apetitas, Hesei priklauso bent trečdalis visų mano sielos pažinimo ląstelių. Hesei priklauso ir mano naivi jaunuoliška viltis.
Po geros knygos perskaitymo savijauta tai kaip po kokios galaktinės kolizijos. Arba... išplakto kiaušinio būsenos. Arba smėlio grūdelio, užstrigusio tarp rūpužės karpų. Žodžiu, ĮDOMIAI JAUČIUOSI.
Surinkti kūriniai leido pažvelgti į Hesse mintis apie kasdienius dalykus. Kai kurios jų sudomino, bet pasakojimo tonas buvo kiek per daug monotoniškas ir pamokomas.
Istabu! Lengvi tekstai su biografijos , patirties svarstymais ir emocijomis, tiesiog plaukia. Jeigu estate susipazine su autoriaus kuryba. Tikrai nenusivilsite!
"Žmogus, į kurį žiūriu su baime, viltimi, geismu, su ketinimais ar reikalavimais, nėra žmogus, jis tėra drumstas mano norėjimo veidrodis... "gražu, melancholiška, išmintinga...Hesse tapo atradimu