Romano siužeto ašis – kelionė: Pasaulio banko pareigūnas, vokiečių kilmės paragvajietis su žmona Elisa atvyksta į vieną iš Pietų Amerikos šalių – į patį terorizmo sūkurį. Pasakojimo veiksmas vystosi karo dėl Malvinų salų metu: Gunteris atskuba gelbėti savo seserėčios Soledados, jaunos poetės, kuri suimta ir kankinama, nes... rašo eilėraščius. Kūrinyje nestinga šmaikštaus požiūrio į mūsų laikų paradoksus. Čia vaizduojami ir realūs, ir įsivaizduojami dalykai, – Asunsijone, Korientese, Buenos Airėse, Meksikoje, Pitsburge, Niujorke, Oklahomoje, Madride, Paryžiuje ir Bukarešte.
Vertėjos žodis
Man tekusią galimybę versti šį romaną laikau tikra likimo dovana. Taip seniai svajojau apie rimto kūrinio vertimą iš ispanų kalbos, kad gavusi pasiūlymą išversti Paragvajaus autoriaus Juano Manuelio Marcoso romaną Gunterio žiema iškart sutikau. Atsivertusi romaną supratau, jog tai tikras iššūkis. Šį darbą galėčiau pavadinti savotiškomis studijomis, nes, – tenka prisipažinti, – studijuoti teko daug: ieškojau medžiagos apie Paragvajaus ir kaimyninių Lotynų Amerikos šalių istoriją, kultūrą, mitologiją; gilinausi į vietinės ispanų kalbos subtilybes, teko pasidomėti netgi gvaranių (indėnų genties) kalba! Bet tai nebuvo sudėtingiausia darbo dalis. Tikrasis iššūkis – itin gausus įvairių meninių priemonių arsenalas romane ir išskirtinė autoriaus erudicija. Esu labai dėkinga likimui, kad galiu lietuvių kalba pristatyti vieną iš žymiausių pastarųjų dešimtmečių Paragvajaus – ir apskritai Lotynų Amerikos rašytojų. Romanas „Gunterio žiema“ yra toks daugiasluoksnis, kad išprusęs skaitytojas ras įvairiopo peno ir sielai, ir protui.
Jūratė Derukaitė
1989 m. Paragvajuje įvyko karinis perversmas, sugriovęs kruvinąją Alfredo Stroessnerio fašistinę diktatūrą. Žmogaus laisvių apribojimais suvaržytai visuomenei atsivėrė naujas kelias. Tačiau anuomet viešpatavusios diktatūros pasekmės tebejaučiamos net ir dabar. Kaip tada, taip ir šiandien Paragvajuje kovoti už tiesą, orumą, kultūrą ir laisvę yra didelė rizika. Tokiu kovotoju tapo ir rašytojas, akademikas J. M. Marcosas (gim. 1950 m. Asunsijone), atsisakęs saugios ir patogios būties, kurią jam užtikrino jo kilmė. J. M. Markosas tapo pagrindine figūra tarp tos kartos literatų, rašiusių žurnale Criterio ir dalyvavusių sąjūdyje Nuevo Cancionero Paraguayo; tai atsispindėjo poezijoje bei teatriniuose pastatymuose. Literatūros kritikai teigia, kad jo romanas Gunterio žiema davė pradžią Paragvajaus prozos atsinaujinimui, o jo publikacijos ir tarptautiniai simpoziumai įtvirtino sąvoką postboom kaip naują žanro paradigmą Lotynų Amerikoje.
Born in Asunción, Paraguay in 1950, Juan Manuel Marcos spent years as a political exile in Spain and the United States, during which time he earned two doctoral degrees and established himself as an important figure in Latin American literary criticism. Returning to Paraguay in 1989, he is now President of Norte University and a major political figure. Among his prior publications are Poemas (1970, René Dávalos Poetry Award) and Roa Bastos: precursor del post-boom (1982, Plural International Essay Award). Gunter’s Winter first appeared in 1987 as El invierno de Gunter and won that year’s Paraguayan Book-of-the-Year Award.
لقد قرأت هذا الكتاب لسبب واحد فقط غلافه! لقد كان الغلاف جذابا الى درجة الجنون ،،،،لكنت حين قرات الكتاب بعمق اذهلني ..الشخصيات :غونتر ، اليزا ، فبرونيكا ..شخصيات يشبهوننا انهم مثلي ومثلك و مثل الاشخاص الذين نراهم في حياتنا اليومية محملون بمستقبل غامض وواقع مشؤم ....الاحداث تتخللها رسائل جميلة .الكتاب بصراحة ترجمته مذهلة
حسنا... أكثر من 100 صفحة قرأتها من هذه الرواية كي أدرك بشكل نهائي مدي عبثية فعلي هذا.. ربما العيب في الترجمة..ربما المشكلة في أسلوب الرواية الممزوج بالشعر والذي لم أستسيغه مطلقا..رغم أنها أول تعارف لي مع خوان مانويل ماركوس ومع أدب باراغواي عموما.. باختصار...هذه رواية لم تكتب لي..
Labai sunki, klampi knyga. Nejaučiau jokio prisirišimo prie veikėjų, istorija nesudomino. Toks jausmas, kad šitos knygos tikslas buvo paklaidinti skaitytoją.
Un libro que, debo admitir, me provocaba una gran curiosidad. Un libro cuyos primeros capítulos nos marcan la pauta de lo que vamos a recibir en estas no más de 300 páginas. Con un dejo cortazariano; los personajes nos conducen a sus mundos internos y así nos muestran como lidian con ese mundo externo tan opresor; desarrollada en la ciudad de corrientes (o ¿debo decir Asunción?), se construye así una historia terrible, un verdadero testimonio de las verdades y las hipocresías de la dictadura, de todas las dictaduras.
This may be a good book if you are very well informed about Paraguayan history and politics. A good background in literature, psychology and Catholicism would also be helpful. Personally, I found this book very difficult to follow in both Spanish and English. If I didn't have to read it for a graduate class, I would have quit after the first chapter.
Pietų Amerika mane bauginamai žavi. Suprantu, kad aš viena pati ten tikriausiai neišgyvenčiau vien dėl savo teisingumo sampratos. Kartu žavi, kaip tie žmonės sugeba atsikelti ir vėl eiti eiti eiti.
I read this book in both Spanish and English, and couldn't understand it either way. The writing is pretentious and narcissistic. It is quite possibly the worst book I have ever read.
Ohjah. Ei teagi nüüd kust alustada. Hädavaevu sain raamatu loetud. "Jäta pooleli, jäta pooleli," sosistas kuradike (või inglike?) suurema osa raamatust. Ühel hetkel hakkas nagu minema, tekkis lootus ja siis tuli jälle kilomeetripikkune lause ja sellised kirjeldused, et pilk haaras iga kümnendat sõna. Kes on kuulnud väljendit, et kirjanik saab kirjutada kas auhindadele või lugejatele, siis siin oli see minu meelest küll ilmselge, kummale raamat rohkem mõeldud on. Muidugi, äkki olen ma ise liiga lihtsakoeline ja mõnekümne aasta pärast jääks sellest teine mulje.
Disfruté mucho de la lectura. No puedo creer que pasé todos estos años sin saber que uno de los libros más importantes de la literatura paraguaya tiene una heroína de 17 años, dirigente estudiantil, bisexual, apresada y torturada por tendencias revolucionarias.
This entire review has been hidden because of spoilers.