What do you think?
Rate this book
Juodosios mafijos našlės
Šioje knygoje "Juodosios mafijos našlės" rašytojas, žurnalistas Dailius Dargis gilinasi ir atskleidžia, ką reiškia būti mafijos veikėjo moterimi. Apklausęs 1990-2015 metais visoje Lietuvoje nuskambėjusių „tamsių" arba neatskleistų bylų dalyves bei liudininkes, autorius nuodugniai pateikia motinų, žmonų, meilužių, sugyventinių, vaikų motinų bei našlių paveikslus.
Kai kurios knygoje kalbintos našlės mano, kad jauni vyrai eina į banditų gaujas, nes vyrauja nuomonė, kad „bachūrai" - labai patrauklūs ir seksualūs.
Kodėl jaunos, žavios, išsilavinusios moterys pasirenka gyvenimą šalia gangsterio?
O gal pasirenka jas?
Ką apie išskirtinį, mažai žiniasklaidoje bei knygose aprašytą fenomeną mano su tuo susiję įvairių profesijų atstovai?
Naujausios D. Dargio knygos "Juodosios mafijos našlės" puslapiuose savo įžvalgas pateikė siaubą kėlusių gaujų lyderius ilgai persekioję krirninalistai, su nusikaltėliais ir jų šeimomis bendravę psichologai, seksologai, morgų ir kitų įstaigų darbuotojai.
Daugiau informacijos apie naujausios D. Dargio knygos „Juodosios mafijos našlės" atsiradimo istoriją ir joje aprašomus veikėjus, niekur anksčiau neskelbtas fotografijas, vaizdo įrašus, skaitytojų komentarus bei kitus su šia knyga susijusius intriguojančius ir žaibiškai kintančius įvykius galite stebėti bei palikti savo atsiliepimus kasdien atnaujinamame knygos autoriaus D. Dargio puslapyje socialiniame tinkle Facebook: https://www.facebook.com/dailius.dargis/
Kai kurios knygoje kalbintos našlės mano, kad jauni vyrai eina į banditų gaujas, nes vyrauja nuomonė, kad „bachūrai" - labai patrauklūs ir seksualūs.
Kodėl jaunos, žavios, išsilavinusios moterys pasirenka gyvenimą šalia gangsterio?
O gal pasirenka jas?
Ką apie išskirtinį, mažai žiniasklaidoje bei knygose aprašytą fenomeną mano su tuo susiję įvairių profesijų atstovai?
Naujausios D. Dargio knygos "Juodosios mafijos našlės" puslapiuose savo įžvalgas pateikė siaubą kėlusių gaujų lyderius ilgai persekioję krirninalistai, su nusikaltėliais ir jų šeimomis bendravę psichologai, seksologai, morgų ir kitų įstaigų darbuotojai.
Daugiau informacijos apie naujausios D. Dargio knygos „Juodosios mafijos našlės" atsiradimo istoriją ir joje aprašomus veikėjus, niekur anksčiau neskelbtas fotografijas, vaizdo įrašus, skaitytojų komentarus bei kitus su šia knyga susijusius intriguojančius ir žaibiškai kintančius įvykius galite stebėti bei palikti savo atsiliepimus kasdien atnaujinamame knygos autoriaus D. Dargio puslapyje socialiniame tinkle Facebook: https://www.facebook.com/dailius.dargis/
376 pages, Hardcover
First published January 1, 2016
8 people are currently reading
152 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 6 of 6 reviews
March 17, 2025
Pavadinimas tikrai klaidina, knygoje pasakojamos mafijos vyrų istorijos, tik kai kurias tų istorijų pasakoja moterys. Pačioms mafijos moterims skiriama, na, daugų daugiausia trečdalis teksto, bet jų biografijos blankios, skylėtos ir labai stereotipinės, ypač kai autorius ir kiti jo kalbinti vyrai ekspertai imasi apibendrinimų. Keisti ir moterims užduodami klausimai: tema yra moterų istorijos, neva norima suprasti, kodėl moterys susieja savo gyvenimus su žudikais, kriminaliniais nusikaltėliais, tačiau klausinėjama moterų ne apie jų gyvenimus, tarkime, nepradedama nuo vaikystės, tėvų, mokyklos, o nuo to, kaip susipažino su savo būsimu vyru/meilužiu,sūnaus tėvu etc.
O tema iš tiesų labai įdomi, tik ją narplioti, manau, reikėtų visiškai kitu rakursu ir apsiginklavus kitais instrumentais, kitokiu jautrumu. Pradžiai labai praverstų pakalbinti daugiau moterų eksperčių: psichologių, kriminalisčių, moterų krizių centrų ir pan. darbuotojų, sociologių. Žodžiu, norint rašyti apie moteris (mafijos ar ne mafijos), pirma reikia jas suprasti. Ir ne tik remiantis pasenusiomis freudiškomis idėjomis, bet suprasti realią moterų situaciją Lietuvoje laukiniais devyniasdešimtaisiais. Tuo metu moterys buvo vienas pažeidžiamiausių sluoksnių, ant moterų pečių gulė ir vaikai, ir namai, ir vyrai, jų bedarbystė, priklausomybės, kriminalai. Taip pat jų pačių saugumas. Dalis moterų banditų nesirinko, o buvo jų pasirinktos ir teturėjo dvi išeitis: būti arba nebūti. Kitos santykius su banditais pasirinko kaip būdą apsisaugoti nuo aplinkos smurto: turint galingą užtarėją nereikia baimintis smulkių banditėlių, iškrypėlių, visokių macho tipų. Jei išėjusią į parduotuvę ar nuėjusią į kavinę tave kažkas įsitrauks į mašiną ar į tuliką, ar į krūmus ir paklaus, ar nori į burną, vaginą ar užpakalį (reali situacija iš kitos D. Dargio knygos), galingo vyro vardas suveiks. Apie tai gana jautriai ir išmintingai kalba vienas iš knygos pabaigoje kalbintų kriminalistų (apie seksologo klaikius seksistinius komentarus išvis patyliu, tikiuosi, tas žmogus jau nebedirba šio darbo). Kitaip tariant, net tos, kurios santykius su banditais rinkosi sąmoningai, tai darė ne tik dėl praštmatnaus banditiško gyvenimo, dėl šmutkių, mašinų, vakarėlių ir sporto salių (o būtent tuo vis bando savo skaitytojus įtikinti knygos autorius).
Šiaip yra labai įdomių faktų, pvz. kaip labai mafijos moterys ir vyrai tiki sapnais, ekstrasensais, visokiomis pranašystėmis, lemtingais sutapimais. Kas lieka, kai gyveni totalaus nestabilumo sąlygomis. Maždaug: niekas nuo manęs nepriklauso, kaip lemta, taip bus, bet gal bent sapne pamatysiu savo žudiką ir nudėsiu jį pirmas:)
O tema iš tiesų labai įdomi, tik ją narplioti, manau, reikėtų visiškai kitu rakursu ir apsiginklavus kitais instrumentais, kitokiu jautrumu. Pradžiai labai praverstų pakalbinti daugiau moterų eksperčių: psichologių, kriminalisčių, moterų krizių centrų ir pan. darbuotojų, sociologių. Žodžiu, norint rašyti apie moteris (mafijos ar ne mafijos), pirma reikia jas suprasti. Ir ne tik remiantis pasenusiomis freudiškomis idėjomis, bet suprasti realią moterų situaciją Lietuvoje laukiniais devyniasdešimtaisiais. Tuo metu moterys buvo vienas pažeidžiamiausių sluoksnių, ant moterų pečių gulė ir vaikai, ir namai, ir vyrai, jų bedarbystė, priklausomybės, kriminalai. Taip pat jų pačių saugumas. Dalis moterų banditų nesirinko, o buvo jų pasirinktos ir teturėjo dvi išeitis: būti arba nebūti. Kitos santykius su banditais pasirinko kaip būdą apsisaugoti nuo aplinkos smurto: turint galingą užtarėją nereikia baimintis smulkių banditėlių, iškrypėlių, visokių macho tipų. Jei išėjusią į parduotuvę ar nuėjusią į kavinę tave kažkas įsitrauks į mašiną ar į tuliką, ar į krūmus ir paklaus, ar nori į burną, vaginą ar užpakalį (reali situacija iš kitos D. Dargio knygos), galingo vyro vardas suveiks. Apie tai gana jautriai ir išmintingai kalba vienas iš knygos pabaigoje kalbintų kriminalistų (apie seksologo klaikius seksistinius komentarus išvis patyliu, tikiuosi, tas žmogus jau nebedirba šio darbo). Kitaip tariant, net tos, kurios santykius su banditais rinkosi sąmoningai, tai darė ne tik dėl praštmatnaus banditiško gyvenimo, dėl šmutkių, mašinų, vakarėlių ir sporto salių (o būtent tuo vis bando savo skaitytojus įtikinti knygos autorius).
Šiaip yra labai įdomių faktų, pvz. kaip labai mafijos moterys ir vyrai tiki sapnais, ekstrasensais, visokiomis pranašystėmis, lemtingais sutapimais. Kas lieka, kai gyveni totalaus nestabilumo sąlygomis. Maždaug: niekas nuo manęs nepriklauso, kaip lemta, taip bus, bet gal bent sapne pamatysiu savo žudiką ir nudėsiu jį pirmas:)
November 24, 2025
"Būti gangsterio gyvenimo moterimi - velniškai sunkus, bet kartu ir beprotiškai įdomus gyvenimas. Manau, kad dažniausiai jas pakeri įtampa, netikėtos situacijos ir įvykių kupina nusikaltėlių kasdienybė."
Pats pavadinimas, tarsi, sufleruoja, kad knyga bus apie moteris, bet... moterų man knygoje buvo mažokai. Skaitant susidarė įspūdis, kad iš archyvų buvo paimti seni straipsniai ir sudėti į vieną krūvą iš kurios ir buvo sulipdyta knyga. Norėjosi išgirsti liudijimų iš dabarties, kaip tos moterys gyvena dabar, kaip susiklostė jų gyvenimas likus našlėmis, o gal tiesiog mylimajam atsidūrus už grotų. Tuo pačiu suprantu ir jų nenorą bendrauti ir prisiminti, tai kas buvo. Vargu ar tos istorijos galėjo būti laimingos, juk: "Jie patys renkasi jiems patinkančias moteris, merginas. Kaip ir šiuo konkrečiu atveju, jie tiesiog pamatė gražią merginą ir pasakė: "Ji bus mano". Ir tokios jų užgaidos jokios priemonės nesustabdys.". Istorija nebūna laiminga, jei bent iš vienos pusės yra naudojama prievarta. Neretai kalėjimuose savo "mylimuosius" moterys lanko ne iš meilės, greičiau iš baimės.
Pats pavadinimas, tarsi, sufleruoja, kad knyga bus apie moteris, bet... moterų man knygoje buvo mažokai. Skaitant susidarė įspūdis, kad iš archyvų buvo paimti seni straipsniai ir sudėti į vieną krūvą iš kurios ir buvo sulipdyta knyga. Norėjosi išgirsti liudijimų iš dabarties, kaip tos moterys gyvena dabar, kaip susiklostė jų gyvenimas likus našlėmis, o gal tiesiog mylimajam atsidūrus už grotų. Tuo pačiu suprantu ir jų nenorą bendrauti ir prisiminti, tai kas buvo. Vargu ar tos istorijos galėjo būti laimingos, juk: "Jie patys renkasi jiems patinkančias moteris, merginas. Kaip ir šiuo konkrečiu atveju, jie tiesiog pamatė gražią merginą ir pasakė: "Ji bus mano". Ir tokios jų užgaidos jokios priemonės nesustabdys.". Istorija nebūna laiminga, jei bent iš vienos pusės yra naudojama prievarta. Neretai kalėjimuose savo "mylimuosius" moterys lanko ne iš meilės, greičiau iš baimės.
March 25, 2022
2.5 ⭐️
Nusivyliau šia knyga. Tikėjausi perskaityti daug išgyvenimų moterų, kurios mylėjo, buvo susidėjusios su didžiausiais Lietuvos nusikaltėliais. Maniau bus papasakota daug atviriau kas, kaip ir kodėl. Tačiau knygoje radau vos dvi, iš pirmų lūpų pateiktas istorijas, viena žmonos, kita mamos. Visa kita autoriaus, laikraščių, žurnalų, parodymų, keletos ekspertų pasakojimai. Liūdniausia, kad pagrinde vis tiek buvo pasakojama kokie buvo vyrai, ką jie padarė, kaip gyveno, kaip žuvo, o ne moterys ir jų likimai.
Dar labai erzino pačiame knygos gale esančios nuotraukos. Kodėl jas reikia nugrūsti į pabaigą ir sudėlioti bet kaip? Skaitant istoriją apie vieną ar kitą veikėją norėtųsi šalia pamatyti nuotrauką, o ne ieškoti bet kokia tvarka išmėtytų paveiksliukų gale.
Nusivyliau šia knyga. Tikėjausi perskaityti daug išgyvenimų moterų, kurios mylėjo, buvo susidėjusios su didžiausiais Lietuvos nusikaltėliais. Maniau bus papasakota daug atviriau kas, kaip ir kodėl. Tačiau knygoje radau vos dvi, iš pirmų lūpų pateiktas istorijas, viena žmonos, kita mamos. Visa kita autoriaus, laikraščių, žurnalų, parodymų, keletos ekspertų pasakojimai. Liūdniausia, kad pagrinde vis tiek buvo pasakojama kokie buvo vyrai, ką jie padarė, kaip gyveno, kaip žuvo, o ne moterys ir jų likimai.
Dar labai erzino pačiame knygos gale esančios nuotraukos. Kodėl jas reikia nugrūsti į pabaigą ir sudėlioti bet kaip? Skaitant istoriją apie vieną ar kitą veikėją norėtųsi šalia pamatyti nuotrauką, o ne ieškoti bet kokia tvarka išmėtytų paveiksliukų gale.
December 8, 2022
Knygoje medžiagos apie moteris labai mažai. Ne daugiau kaip 20-30%. Visa kita - apie vyrus. O ten kur knygoje kalbėjo seksologas, tai išvis nesamonių nesamones kliedėjo. Svaigalas.
July 12, 2024
Aprašymas buvo daug žadantis, bet perskaičius tai nusivylimas. Apie moteris iš pačių moterų čia nelabai ką galima rasti (išskyrus kelis atvejus), daug stereotipinių/seksistinių pasvarstymų kaip čia tos moterys tokius vyrus renkasi. Na o pabaigai, vyšnia ant torto, seksologo V. Žuko komentarai/blėniai. Pavyzdžiui, kaip netikėta, kad moterys pastoja per ovuliaciją (“Įdomu tai, kad moterys į šoną nukrypsta būtent per ovuliaciją. <…> Beveik visi vaikai, kurie pradėti ne santuokoje, užsimezga būtent ovuliacijos metu”)🤦♀️ Arba, ar žinojot, kad moteris šiaip jau niekada neturi omenyje “ne” (“Jeigu moteris sako, kad ji gerai - tai pagal psichoanalizę turėtume suprasti, kad nėra visiškai gerai. Jei moteris sako “ne” - reiškia galbūt. Ji duoda šansą vyrui išbandyti save. Bet jei ji abejoja, tada tikrai šimtas procentų, kad jo nori”). Ta prasme.
June 27, 2020
Įveikta dar viena mano mylimiausio žanro knyga - apie realius įvykius. Jau ne pirmą autoriaus skaityta knyga, kuri eilinį sykį manęs nenuvylė. Pamenu prieš daug metų gyvenama savo gimtame mieste netoli Panevėžio dažnai girdėdavau apie "Tulpinius", atrodydavo vos ne "wow, kaip kietai turėtų būti bendraut su tos gaujos vyrukais", tačiau laikui bėgant supranti, koks pavojingas jų gyvenimas kaip ir jų moterų. Kas be ko galima visą tai suprasti ir iš šios knygos, kurioje tiek moterys, mamos pasakoja koks buvo jo gyvenimas. Knyga tikrai labai stipri apie jų (moterų, sugyventinių, meilužių, mamų) gyvenimą. Viešas pasakojimas ką teko patirti, kaip gyventi prarasti amžiams tiek palaidojus, tiek kalėjime uždarytus vyrus, tiek dingusius ir nerastus. Manau verta perskaityti ypač tiems, o gal tiksliau toms kurioms tiks gyvenimas atrodo linksmas. Ne, tai nelinksmas, tai nuolatinis gyvenimas įtampoje, nerime, baimėje ne tik dėl savęs pačios ar vyrų, bet ir ypač dėl vaikų. Ir beabejo tiek knygai, tiek autoriui už knygą 5⭐
Displaying 1 - 6 of 6 reviews