Ar esi girdėjęs, kad rytais būtina basomis pabėgioti per sniegą? Ne? Aš taip pat! Tačiau mano teta Tamara įsitikinusi, kad tai šiurpiai naudinga sveikatai. Maža to, karvę Murklę ji iškeldino gyventi į palapinę, mane pristatė skambinti pianinu, o mamai su tėčiu paliepė perskaityti šešis storus tomus apie pedagogiką. Katinas Matroskinas buria slaptą pasipriešinimo tetai organizaciją, tačiau nepasiduoti tikrai pulkininkei ne taip jau paprasta. Ne veltui teta Tamara yra gavusi tris kilogramus apdovanojimo ženkliukų už karinius nuopelnus. Pats matai, drauguži, šiuo metu mielajame Rūgpienių kaime – ne pyragai, mums žūt būt reikia permainų. Gal galėtum ką nors patarti? Tavo draugas – dėdė Fiodoras P. S. Siunčiu Tau karščiausius linkėjimus nuo kuosiuko Čiupkaus. Aną dieną perdažėme jį akvareliniais dažais ir dabar jis dailus it spalvota papūga.
Eduard Nikolayevich Uspensky (Russian: Эдуард Николаевич Успенский, Эдуард Успенский) is a Soviet and Russian writer and author of several children's books. Among his most beloved characters are a serious but adventurous boy known, for his serious disposition, by the sardonic nickname of Uncle Fyodor (Дядя Фёдор), from Uncle Fyodor, His Dog and His Cat; and the anthropomorphic duo of Crocodile Gena (Крокодил Гена) and Cheburashka (Чебурашка), featured in a children's novel by Uspensky about the adventures of the two animal friends.
Ehkä 3,5 tähteä. Ei ihan niin ihana kuin ensimmäinen. Tai oikeastaanhan tämä täti Tamara on vasta kolmas osa Fedja-setä -kirjoista, mitähän tokalle tapahtui? Sitä ei kai koskaan suomennettu. Why why why?
Hauska, paikoin ihan nokkela kirja Fedja-sedästä ja hänen kissa- ja koorakavereistaan. Ei mielestäni yltänyt ykkösosan tasolle, mutta toimi sen verran hyvin, että pojat haluavat jatkaa seuraavaan osaan.
По принцип винаги съм казвал, че е приятно да разнообразиш бруталните криминалета и хоръри с нещо детско. Но пък от друга страна съм и казвал, че когато един серсемин стане лаком за пари и тръгне да експлоатира добрите си стари идеи, за да разтяга локуми и да кърти кинти, винаги се получава акано с праз. Справка - Орсън Скот с неговия Ендър, който беше перфектен като разказ и откровено смахмузен като поредица от словеснодиарични романченца. За "Враг мой" даже няма и да отварям дума.
Това важи, за съжаление, с пълна сила и за любимото ми детско за чичо Фьодор, котарака Матроскин и всички останали. С приказката за Простоквашино - оригиналната, истинската - съм отраснал. Тези боклуци ще се постарая да ги забравя колкото се може по-скоро.
Ще копирам едно и също ревю на всички части от изсмуканото от пръстите продължение, защото и без това загубих достатъчно ценно време в четене на тази глупост - нека не губя допълнително и като пиша за "книги", които не заслужават.