Ar kada nors jautėtės „pasiklydę" šiame pasaulyje arba praradę viltį sutikti artimą žmogų? O gal išgyvenote užsitęsusį nerimą, liūdesį ar kūno bei dvasios skausmą? Arba gal svarstote galimybę praverti psichoterapeuto kabineto duris? O gal tik domitės žmogaus psichika ir psichologija? Norėjote, bet neturėjote ko paklausti, kas yra psichoterapija ir kaip ji vyksta? Tuomet ši knyga jums. Ji – kiekvienam žmogui, kuris rūpinasi savo savijauta, nori suprasti ir pažinti save ir kitus, domisi, kodėl pakliūva į nemalonias ar pasikartojančias situacijas, o kartais praranda viltį, tikėjimą ir meilę. Knyga gimė bendraujant su žmonėmis, kurie atėjo į psichoterapeuto kabinetą. Visus joje pateiktus klausimus uždavė patys pacientai, todėl joje kiekvienas rasite ką nors tinkamo sau. Praversite psichoterapeuto kabineto duris, perskaitysite apie jame vykstančius procesus, apie terapeuto ir paciento santykius, nueisite ilgą kelią nuo terapeuto pasirinkimo iki atsisveikinimo su juo. Ir sužinosite daug intriguojančių dalykų apie žmogų ir jo dvasią.
Raimundas Milašiūnas Knygos autorius Raimundas Milašiūnas – vienas iš autoritetingiausių ir žinomiausių Lietuvos psichoterapeutų ir psichoanalitikų. Jis padėjo kitaip į save pažvelgti ir gyvenimo būdą pakeisti daugybei pacientų. Autorius atstovauja šiuolaikinei psichoanalizei, kuri gerokai nutolo nuo klasikinio Sigmundo Freudo metodo, tačiau yra vienas pažangiausių įvairių psichikos sutrikimų gydymo metodų. Jis pabrėžia artimo ryšio tarp žmonių reikšmę ir emociškai aktyvaus bei jautraus psichoterapeuto vaidmenį. Jo psichoterapija nuoširdi, vengianti dirbtinio neutralumo, kuris pacientui atrodo paprasčiausias abejingumas. Raimundas Milašiūnas dėsto studentams, dirba privačiame Valakupių psichoterapijos centre ir yra Tarptautinės psichoanalitikų asociacijos bei Olandijos psichoanalitikų draugijos narys.
Perskaičiusi knygą geriau suprantu psichoterapiją kaip paskirtį ir procesą. Atėjo gilesnis suvokimas, kokie skirtumai yra tarp psichologijos, psichoterapijos ir psichiatrijos, kokios yra psichoterapijos rūšys. Skaitant gali įsivaizduoti, kaip vyksta seansas, kokie klausimai gvildenami, kokios situacijos pasitaiko, koks psichoterapeuto vaidmuo tame. Knygos pasakojimo maniera gana paprasta, nereikia turėti specialaus išsilavinimo ar iš anksčiau domėtis šia tema. Iš esmės knygą rekomenduočiau perskaityti tiems, kas domisi, bet nesijaučia norintis skaityti profesinę specializuotą literatūrą. Įvertinimą šiek tiek numušė vietomis jaučiamas pernelyg didelis autoriaus subjektyvumas. Nors jau pačioje knygos pradžioje buvo paminėta, kad jis dalinasi savo nuomone. Taip pat vietomis jau viskas pernelyg kartojosi, gal todėl, kad knyga parašyta klausimų-atsakymų forma. Atsakymams į daug klausimų buvo panaudojama ir kitur minėta informacija.
Buvo įdomu sužinoti, kokie vyksmai dedasi žmogaus smegenyse psichoterapijos metu, sapnų reikšmę ir daug kitų čia aptartų klausimų. Naudinga knyga, nesunkiai parašyta ir tinkama visiems, besidomintiems šia mokslo kryptimi.
Ar žinote kuo skiriasi psichologas, psichoterapeutas ir psichiatras? Kaip atrodo (arba turėtų atrodyti) pirmasis ir tolesni psichoterapiniai susitikimai? Kas yra svarbiausia kreipiantis į psichoterapeutą? Kokie veiksniai lemia ar psichoterapija bus sėkminga? Ką daryti, jei norite nutraukti psichoterapiją? Kokie pavojai gali tykoti psichoterapijos metu? Kaip išsirinkti tinkamą specialistą? Atsakymus į visus šiuos klausimus ir dar daugelį kitų rasite R. Milašiūno knygoje „Psichoterapija: kaip ir kodėl?“
Aš tikrai tapau šios knygos gerbėja. Gal ne nr. 1, bet nr. 2 tai tikrai! Nepaisant baigiamų psichologijos studijų radau šį tą naujo, taip pat įdomiai pateiktos jau žinomos informacijos. Kiekvienas skyrius pasirodė savaip vertingas, tačiau, mano akimis, vienas didesnių knygos pliusų - ne tik mitų sklaidymas, bet ir labai reali pagalba apie psichoterapiją galvojančiam, o ir jau terapijos kelyje esančiam žmogui. Vertingas gana plačiai aprašytas ir pagristas patarimas terapijoje nebijoti pasisakyti psichoterapeutui apie neigiamus jausmus ar abejones, kurias gali sukelti patys susitikimai. Suvokimas, kad tai normali proceso dalis ir netgi galinti padėti terapijai - tikiu labai naudingas. Tokios pat gali būti aplankančios mintys, kad terapija nebevyksta, nekyla jokių minčių, pykstama ar jaučiamas nepasitenkinimas terapeutu, nenorima vykti į susitikimus, bendrauti ir t.t.
Nuoširdžiai linkiu paskaityti, o tada tapti tuo, kas nušluos nuo savo horizonto keletą su psichoterapija siejamų mitų. Jei galvojate, kad Jums galėtų pagelbėti psichoterapija, tačiau kreiptis pagalbos vis nesiryžtate - knygą perskaityti būtina. Nugalėjus nežinomybės drakoną, bijoti nelieka ko.
Skaitant tikrai labai erzino nuolatiniai autoriaus pakartojimai ("taip, taip, mes jau iš dešimto sykio supratom, kad psichoterapeutas irgi yra žmogus; taip, taip, objektyvumo negali būti"). Iš viso keista, kai autorius piktinasi klausimais, į kuriuos atsako, o galiausiai dar į kokius tris panašius panašiai atsako. Ir apskritai net neaišku, kas yra knygos adresatas. Lyg ir sako, kad skaitytojas, bet tiek daug patarimų teikiama profesionaliems (labai daug sykių kartojama) psichoterapeutams, kad verčia abejoti.
Knyga parašyta gan lengvu stiliumi, nors ir nėra skysta. Geras informacijos šaltinis sužinoti apie psichoterapijos rūšys bei procesus vykstančius tarp paciento ir terapeuto. Manau, itin naudinga prieš einant į psichoterapiją.
Knyga neparemta jokia literatūra, išskyrus S. Freud idėjomis. Man asmeniškai per daug šališka ir nekritiška. Psichoanalitikas teigia, kad psichoanalizė geriausia psichoterapijos forma. :)