Betani ir Ovenas jau aplankė ne vienos knygos pasaulį, bet po paskutinės ne itin nusisekusios kelionės nusprendė - daugiau jokių teleportacijų į knygas. Kai nebelieka knygų, o Betani nėra linkusi nebeieškoti tėčio, lieka tik... komiksai! Betani ir Ovenas atsiduria Jupiterio mieste, kur knibžda tiek superherojų, tiek piktadarių, negana to, jame viešpatauja Tamsa, kurios bijo visi...
Kai mano širdis pasiilgsta jaunyste dvelkiančių nuotykių, kokybiško adrenalino, persipynusio su vertybiniais aspektais, ir apskritai istorijos, kuri smagiu, gana dinamišku, bet aiškiu tempu nukeltų į žaismingą, įdomų, nuotaikingą bei nežinomybės kupiną knygų pasaulį, žinau, kad serijoje „Istorijų vagys“ visa tai rasiu. Betani ir Oveno patiriami nuotykiai yra visiškai naujas, literatūroje iki šiol dar neregėtas šviežio oro gūsis, sukuriantis dėmesio vertą siužetą, kurį tyrinėjant laikas neprailgsta, o mintys atitrūksta nuo realybės. Tik užvertęs paskutinį puslapį, imi laukti sekančios dalies pasirodymo, kadangi pradedi nekantriai lūkuriuoti informacijos, kaip pakryps veikėjų gyvenimas, o galvoje sukasi vos vienas klausimas - kas bus toliau?!
Skaitydama kiekvieną šios istorijos dalį, imu galvoti, kad serija vis gerėja, o aš lieku vis labiau ir labiau nustebinta. Daugiausia, žinoma, dėl rašytojo J. Riley kūrybinės išmonės, kuri, net fantazijai didelių simpatijų nejaučiantį žmogų, priverčia išsižioti ir akimis sekti smulkiausias detales, pajusti magijos žavesį ir jos atveriamą nematomą portalą į draugystės, pagalbos bei paprasčiausio žmogiškumo erdvę, kurios neretai pasigendama nūdienos pasaulyje.
Kalbant apie pačią istorijos aplinką, geriausia, be abejo, yra tai, kad veikėjai keliauja po kitų, kartais itin gerai žinomų ir pripažinimą pelniusių, knygų puslapius, taip nejučia pakeisdami jų turinį, tapdami jo dalimi. Nors šioje dalyje Betani ir Ovenas leidžiasi į asmeniškai man negirdėto (pagal pavadinimą) komikso platybes, tai nesumažina esamos literatūrinės galios, o skaitytojams, mėgstantiems šio žanro kūrinius, turiu gerą žinią - knygos turinyje yra ir komikso tipo intarpų. Esu įsitikinusi, kad tokio pobūdžio kelionės akcentuoja, jog knygose egzistuojantis pasaulis parodo, kur rasti dar neregėtas duris į įspūdingą realybę, ir teigia, kad raktą, galintį jas atrakinti, turime kiekvienas iš mūsų. Galbūt mes ir neturime tokių supergalių, leidžiančių iš tiesų atsidurti knygoje, bet skaitymas mums padeda tai netiesiogiai padaryti - būtent jis yra mūsų raktas į beribes pažinimo gelmes, į keliones, kurios nieko nekainuoja, bet visokeriopai praturtina mūsų gyvenimą.
Negaliu apžvalgoje nepaminėti ir nepabandyti paanalizuoti filosofinės temos, neapsakomai reikšmingos siužeto įvykiams. Autorius, į knygos puslapius leisdamas nugulti savo siužeto, temos bei pagrindinės minties idėjai, visada privalo sukurti protagonistus ir antagonistus, kurie išplėtos pastarąsias. Tai darydamas, jis ne tik sugalvoja tam tikras tapatybes, bet ir priskiria skirtingas charakterio savybes - tiesiogines nuorodas, ar veikėjas teigiamas, ar neigiamas. Bet dabar įsivaizduokite situaciją, kad jūs esate tas rašytojas ir kad jūsų sukurti herojai staiga atgijo. Kaip manote, kokia reakcija būtų tų, kuriems jūs priskyrėte blogiečių rolę, o jie iš tiesų norėjo atlikti gėrio nešėjų vaidmenį? Būtent tokią situaciją „Istorijų vagyse“ įterpė ir J. Riley. Šią situaciją, mano akimis, galime interpretuoti ir kitaip - kai žmonės susidaro išankstinį įspūdį apie kitus asmenis, kurių net gerai nepažįsta arba nesupranta/nežino tikrųjų kažkokio elgesio priežasčių. Manau, kalbėti apie tokius dalykus, kad ir įdomioje, netiesioginėje formoje, verta, kadangi tik tokiu būdu ugdomas jaunų žmonių empatiškumas ir sąmoningumas apie kitus, kurie mus supa, apie tai, kaip teisingai elgtis jų atžvilgiu.
Siužeto veiksmo ištakos siekia praėjusias dalis, kuriose buvo minima, kad Betani - mergaitė, galinti keliauti iš realaus pasaulio į knygos ar kito literatūrinio kūrinio siužetą - besąlygiškai nori rasti savo tėtį, pažinti jį ir sužinoti tai, ko nepasakoja mama. Kaip galima suprasti, Betani, turinčios tokią ypatingą galią, tėtis nėra eilinis žmogus, tačiau, kad iš tiesų viskas taip painu ir sudėtinga, pripažinsiu, nesitikėjau. Galvojau, kad knygos pabaigoje neabejotinai viskas išaiškės, paieškos duos realų vaisių. Deja, rašytojas eilinį kartą taip sumaišė kortas, kad dabar nebeaišku niekas - kur dingo dalis veikėjų, kaip juos reikės rasti, kurioje dimensijoje atsidūrė kiti, galiausiai, kaip išsilaisvinti tretiems, kurie melo pinklėse kalėjo ištisus metus. Jau nekalbu apie tai, kad iki galo dar nesuprantu, kur yra visų šių skirtingų pasaulių ribos, kadangi, verta paminėti, knygoje veikėjais virsta ir patys rašytojai, šiuo atveju - J. Riley taip pat yra istorijos dalis.
„Istorijų vagys. Paslaptinga kilmė“ - jaunatviška nuotykių knyga, kurioje be azarto ir nuostabos skaitytojas pajus vertybių puoselėjimo svarbą ir supras, kad jos nevalia apleisti nei vienoje gyvenimo situacijoje. Kilus sunkumams, o negandoms ir pavojams nuolatos alsuojant į nugarą, būtent pastarosios padeda išlikti teisiu ir atsakingu tiek prieš kitus, tiek prieš save. Nors tai serijinė išskirtinių nuotykių, sujungiančių kelis pasaulius, istorija, ji tarp eilučių kuria gyvenimo, kuriame visi yra vieningi, ištikimi, draugiški, vaizdinį. Gyvenimo, kuriame norėtume būti kiekvienas, nes jame nestinga tikrų draugų, ištiesiančių pagalbos ranką, kai labiausiai reikia, nebijančių net rizikuoti savo gyvybe, kad padėtų tiems, kurie jiems brangūs. Knygų serija „Istorijų vagys“ - pamokanti, šviesi, smagi, bet tuo pačiu ir įtampos nestokojanti istorija, kurią norisi skaityti dėl dviejų priežasčių: pirma - dinamikos amplitudė tokia plati, kad nė akimirkai nėra nuobodu, antra - veikėjai tokie saviti ir tikri, kad savaime tampa artimi.
Ypatingai rekomenduoju paaugliams ir jaunimui, mėgstantiems šaunius nuotykius, teleportacijas, stebuklus, o taip pat amžiną kovą tarp gėrio bei blogio. Vyresniems skaitytojams siūlau, jeigu pasiilgote tų potyrių pilnų jaunystės dienų, kai norėjote savarankiškai pažinti kiekvieną neaiškią vietą, kai norėjote be suaugusiųjų pagalbos įminti gyvenimo kelyje esančias mįsles, sužinoti atsakymus į visus rūpimus klausimus, kadangi Betani ir Oveno širdyse vyrauja tokie jausmai bei norai. Rekomenduoju įtraukiančių, savo turiniu ne tik siautulį keliančių, tačiau ir itin prasmingų istorijų gerbėjams, kurie tikisi ne tik lengvai pasiekiamos laimingos pabaigos, skelbiančios apie pasiektą veikėjų pergalę, bet ir tiems, kurie yra atkaklūs, didesnį pasimėgavimą jaučiantys ne kulminacijoje, o eigoje iki jos. Rekomenduoju jaunatviškų istorijų gerbėjams, kurie mėgsta kokybiškas ir šaunias knygas, subalansuotas jaunajai auditorijai, bet puikiai tinkančias ir ne vieną fantastikos pasaulį išbandyti spėjusiam skaitytojui.
5/5⭐