Salos ir jų žmonės

by Algimantas Čekuolis

Šį kartą A. Čekuolis skaitytojams pristato devintą publicistikos knygą, kurioje kviečia pasidairyti po salas – ir nežinomas, ir girdėtas, bet neabejotinai unikalias. Žinoma, neužmiršti ir svarbūs pasaulio įvykiai, ir naujos mados, ir meilės bei šeimos reikalai. Istorijos, kaip visada, intriguojančios ir praplečiančios akiratį. Tokios, kurias gali papasakoti Autorius, ir pats vertas žmogaus-salos vardo.

Devintoje savo publicistikos knygoje Algimantas Čekuolis kviečia skaitytojus pasidairyti po salas – ir nežinomas, ir girdėtas, bet neabejotinai unikalias. Autorius, puikiai jaučiantis pasaulio pulsą, pasakoja apie įdomiausius įvykius, taip pat apie vyrų ir moterų santykius, mūsų atžalas, ilgaamžiškumą ir mirtį, naujas madas, pateikia įdomių faktų apie gyvūnus. Knyga intriguojanti, praplečianti akiratį.

Genres: Nonfiction

304 pages, Hardcover

First published January 1, 2017

About the author

Algimantas Jurgis Čekuolis – Lietuvos žurnalistas, rašytojas, keliautojas.

Gimė kaimo mokytojų šeimoje. 1948 m. baigė Vilniaus suaugusiųjų gimnaziją. 1953 m. baigė Maskvos Maksimo Gorkio literatūros institutą.
1953–1964 m. dirbo žvejybos laivuose jūreiviu, tapo vidutiniojo tralerio bocmanu. Per tą laiką rašė apsakymus ir knygas (iš kurių 8 išleistos). Nuo 1959 m. SSKP narys. 1966 m. baigė vakarinę John Reed kalbų mokyklą Havanoje (Kuba). 1964–1967 m. vertėjas SSRS žuvies pramonės ministerijos atstovybėje Havanoje.
1968 m. pakviestas dirbti spaudos agentūroje „Novosti“ Maskvoje, 1969–1973 m. agentūros korespondentas Kanadoje, lankė prancūzų kalbos kursus. 1975–1979 m. vadovavo SSRS spaudos agentūros „Novosti“ (APN) biurui Lisabonoje (Portugalija). 1981–1986 m. APN biuro vedėjas Madride.
1986 m. rugsėjo 1 d. – 1992 m. savaitraščio „Gimtasis kraštas“ vyr. redaktorius. 1988 m. išrinktas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu. Vėliau buvo renkamas Sąjūdžio seimo ir jo vadovybės nariu. 1989 m. išrinktas SSRS liaudies deputatų suvažiavimo deputatu, juo buvo iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
1989–1995 m. valstybinės Ispanijos spaudos agentūros EFE korespondentas Baltijos šalims. 1992 m. Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakultete pradėjo dirbti dėstytoju, dėstė derybų ir bendravimo meną.
1995–2016 m. Lietuvos televizijoje vedė laidą „Popietė su Algimantu Čekuoliu“.

Reviews

[Kamile · Rating 5 out of 5]

Labiausiai patikusi A. Cekuolio knyga.

[Stasys Karbauskas · Rating 5 out of 5]

Kaip visada - įdomios istorijos, kurių didžiąją dalį labai greitai užmiršti, bet tuo metu kai skaitai, tai būna tikrai smagu.

[Raminta Rusinaitė · Rating 4 out of 5]

A.Čekuolis – tai žmogus, su kuriuo pietūs niekuomet neprailgtų. Turtingas nuotykiais ir kelionėmis gyvenimas nugulė daugybėje jo parašytų knygų ir nė viena jų nenuvilia.
„Salos ir jų žmonės“ man pasirodė įdomios koncepcijos knyga. Pusė kūrinio iš tiesų dalijamasi įdomiais faktais apie gerai žinomas pasaulio salas bei apie tas, kurių pavadinimus girdėjo tikrai ne visi. Nemeluosiu, klausant šios knygos atrodė, kad atverčiau įdomią enciklopediją ir kartu su Čekuoliu keliauju po nepažintus kraštus.
Įdomu tai, kad nemažai pateikiamo turinio autorius iliustruoja savo patyrimais. Pavyzdžiui, apie Ramiojo vandenyno salas ar Japoniją. Tiesa, jis leidžia sau nuklysti nuo knygos tikslo ir pasakoti plačiau bei pridėti netiesiogiai susijusios informacijos. Svarstote keliauti į Japoniją? A. Čekuolis žarsto patarimus, ką verta pamatyti.
Šiek tiek nustebino antra knygos dalis. Kadangi jos klausiau, net pamaniau, kad knyga sumaišyta, nes netikėtai imta rašyti apie homoseksualumą, gyvenimo ir mirties santykį, žmonių ryšius. Tema kardinaliai pasikeitė ir knyga įgavo visai kitą pobūdį – tapo dar labiau enciklopedinio ir akiračio plėtros tipo.
Tikrai verta patirtį šį Algimanto Čekuolio kūrinį, nes garantuoju, kad ji pažers netikėtumų, kurie praturtins jūsų išsilavinimą bei žinias apie pasaulį.
https://kaciapaskaicius.lt/?p=2869

[Dovile · Rating 5 out of 5]

Dar viena puiki A. Čekuolio knyga. Aktualūs ir įvairūs dalykai pateikti lengvai ir „skaniai“.
Labai rekomenduoju akiračio praplėtimui.

[Otilija · Rating 3 out of 5]

Niekada prieš tai neteko skaityti Čekuolio knygų, o ši visai sudomino. Labiausiai patiko knygos pradžia (pirmi du skyriai), nes ten rašoma apie salas ir jų žmones bei šalis, įvykius, faktus ir damas valdžioje. Tačiau ir kitus skyrius skaičiau su tikru susižavėjimu, nes gana sudėtinga informacija buvo pateikiama patraukliai ir lengvai suprantamai. Manau, kad šią knygą turėtų perskaityti visi, nes joje pateikiama mums naudiga informacija..kurios patys mes dažnai pritingime ieškoti.

[Inga Narijauskienė · Rating 4 out of 5]

Na, apie salas tai tik maža knygos dalis... :)
O šiaip buvo labai įdomu perskaityti – kaip visada, "čekuoliški" trumpi pastebėjimai ir pamąstymai apie įvairiausius dalykus – politiką, tradicijas, žmonių santykius, mediciną, ateitį ir t.t. Patiko.

[Elze Pociute · Rating 5 out of 5]

Gera dozė naujos informacijos iš įvairių sryčių. Lengvas skaitalas, paprastai bet įdomiai parašytas.

[Aurius · Rating 3 out of 5]

Pirmoji dalis idomiausia.Grazios fotografijos.

[Aruna · Rating 4 out of 5]

Norėjosi daugiau informacijos apie salynų gyventojus

[Zalias · Rating 3 out of 5]

Staispniukų, nuomonių rinkinys.

[Edvinas Palujanskas · Rating 3 out of 5]

Knygoje labiausiai pabrėžiama, kad ji yra apie salas ir jų žmones, tačiau realiai knyga yra iš dviejų nieko bendro tarpusavyje neturinčių dalių. Iš tikrųjų saloms ir jų žmonės tėra skirtas pirmasis skyrius, o antrame skyriuje iš salų aptariama tik Japonija.
Pirmas klausimas - kokios salos knygoje yra aptariamos? Kitaip tariant, ar salos yra tikėtinos, ar mažiau žinomos? Galima atsakyti, kad pusiau tikėtinos. Aptariamos jau visiems puikiai žinomos salos: Svalbardas, Islandija, Alandų salos, Kurilai, Velykų sala, Korsika, Kipras, Japonija(vėliau dar minima), Filipinai, Šri Lanka, Papua Naujoji Gvinėja bei mažiau tikėtinos salos: Maršalo salos, Palau, Mergelių salos, Tasmanija ir bendrai paminimos lengvatinio apmokestinimo salos, kuriose kuriasi įvairios mokesčius slepiančios bendrovės.
Antras klausimas - kaip pavyko aptarti tas mažiau žinomas salas? Labai paviršutiniškai. Apie Maršalo salas pasakoma tik tiek , kad žmonės veržiasi iš jo dėl klimato atšilimo ir tam teskiria pusantro puslapio(realiai gautųsi tik vienas pilnas, jeigu būtų rašomas nuo viršaus). Palau - šiek tiek aptarta, paminima ryklių medžioklė ir tai, kad rykliai ten medžiojami tik dėl pelekų, o visa kita kūno dalis išmetama atgal į jūrą. Mergelių salos(britų) - labai paviršutiniškai, leidžiantis į nukrypimus ir per daug orientuojantis į mitinę pavadinimo atsiradimo versiją.
Kitos salos - visa tai, ką galima pamatyti Čekuolio laidose. Kas matė - nieko naujo nesužinos. Juolab, kad Velykų sala ar Kurilų salos dažnai būna plačiai aptariamos bet kuriame su kelionėmis susijusiame žurnale, ką jau kalbėti apie knygas.
Kitos knygos dalys yra labai įvairios. Temų spektras yra labai platus - nuo homoseksualų, suomių, raudonos spalvos iki plastikinių maišelių ir avinžirnių.
Knyga vidutiniško gerumo, tačiau nesigailiu ją perskaitęs, sužinojau tam tikrų faktų, o kai kurie faktai jau buvo girdėti tūkstančius kartų. Vis dėlto, rekomenduoju skaityti šią knygą kaip pakaitinę, kai pabosta skaityti kitą knygą. Nebus jokios naudos ją perskaičius vienu prisėdimu. Perskaičius vos 20 ar 30 puslapių jau ima pabosti tas pats rašymo stilius, todėl geriau skaityti ją iš lėto su kita knyga.
Knygos nerekomenduoju skaityti tiems, kurie labiausiai iš jos nori sužinoti apie salas. Priešingai, visos knygos dalys, kuriose kalbama ne apie salas, yra daug įdomesnės ir informatyvesnės. Iš tikrųjų būtų buvę daug geriau, jei knyga būtų skirta vien saloms arba vien kitiems dalykams. Dabar gavosi sau prieštaraujantis mišinys.

Pabaigai ištrauka apie Papua Naująją Gvinėją":

P.78. "Pasikvietęs Kepangą į Prancūziją, Markas Dozjė tapo svečio "literatūeiniu negru" - užrašė jo įspūdžius ir jo vardu išleido knygą "Baltųjų žmonių šalyje". Apie papuaso kelionę po Prancūziją buvo susukti net du filmai, vienas vadinosi "Atradimas atvirkščiai". Žodžiu, prancūzai iį svečio šiek tiek uždirbo".
P.78-79. "Atvežtas į Normandiją, kur išsilaipinusi sąjungininkų kariuomenė kovėsi su hitlerininkais, Kepanga apstulbo sužinojęs, kad po kiekvienu baltu kryžium guli nukautas karys. Normandijos pakrantėje karių kapinės driekiasi ilgus kilometrus, kiek akys užmato. "Na, jūs ir perlenkiate lazdą,- stebėjosi atvykėlis,- net ir kare". Įdomu, ką būtų sakęs, jei būtų sužinojęs apie Panerių, Osvencimo žudynes, kur lavonai buvo verčiami į bendrą krūvą?"

P.79. "Mes, europiečiai, įsivaizduojame papuasus kaip pirmykštę visuomenę, gyvenančią liberaliame ir laisvame atogrąžų rojuje. Deja, klystame. Mundija, nors nekrikštytas, seksualumo klausimais laikosi griežtų nuostatų: "Baltieji visai neturi gėdos. Graužia vienas kitam lūpas sustoję viešose vietose". Jis netgi ne poligamas, nors Papua Naujojoje Gvinėjoje daug kas turi po kelias žmonas. Mundija turėjo tris žmonas, bet vieną po kitos. Sykį vieną žmoną nubaudė kirtęs mačete, bet atsiprašė atvaręs jai trylika kiaulių. Huli gentyje vyrai ir žmonos miega atskirose trobelėse, jų kontaktai labai trumpi ir baigiasi bendromis maudynėmis upelyje.

Kai Mundija Paryžiuje buvo atvestas į "Moulin Rouge" kabareto vaidinimą, akys jam, kaip pats sakė, iššoko iš orbitų ir nusirito po kėde. Paklausė: "Ar Prancūzijos valdžia žino, kokius šokius šoka šitos moterys?!" Jam patiko tik vienas dalykas - kad buvo daug ryškiaspalvių plunksnų"