What do you think?
Rate this book
Lorelei. 66 meilės laiškai + 66 meilės eilėraščiai
Lorelei – sirena, nuostabia daina viliojanti plaukiančius pavojingos Reino upės uolos link, – įkvėpė ne tik Heinrichą Heine'ę, bet ir Kęstutį Navaką. Šiuo vardu pavadintas unikalus forma ir turinių laiškų, eilėraščių ir poetinių vertimų rinkinys, kurio vizualų pavidalą sukūrė knygų menininkė Sigutė Chlebinskaitė.
Šios epistolinės eseistikos knygos ašis – penkiasdešimt trumpų esė, parašytų meilės laiškų forma. Kiekvieną esė-laišką lydi meilės eilėraštis, savotiškas poetinis post scriptum. Tai ir pasaulinės poetinės klasikos (Waltherio von der Vogelweide'o, Stefano George'o, Gottfriedo Benno, Edgaro Allano Poe, Guillaume'o Apollinaire'o, André Bretono) vertimai.
Knyga asmeniška, intymi, aistringa, tačiau jos stilistika yra universali, viršasmeninė, kartais galinti priminti A.Nykos-Niliūno dienoraščius ar Ch. Baudelaire‘o „Paryžiaus spliną“. Jos stilistinis diapazonas platus – nuo švelnios ironijos ir humoro iki rezignacijos, ilgesio ir egzistencinio vienatvės reflektavimo.
***
Nacionalinės premijos laureatas toliau plėtoja retą mūsų raštijoje „meilės epistolikos“ žanrą, paįvairindamas teksto audinį geriausiais savo meilės lyrikos pavyzdžiais ir klasikų vertimais, pasiekdamas įspūdingo daugiabalsiškumo. Tie „du viename“ sukuria savitą įtampos lauką, kuriame it kažkokioje neįvardytoje, bet tvarioje kultūrinėje orbitoje nenuspėjamomis trajektorijomis skrieja mylinčiųjų jausenos. /RoRa/
Knygoje Lorelei jaučiasi K. Navako, lietuvių meilės lyrikos rinkinio Dar penkios minutės nakties sudarytojo, (as)meninė patirtis. Lorelei yra laiškai ir apie literatūrą, ir tik labai pagiriotas paštininkas juos gali įmesti į konkrečios, kad ir mylinčios moters pašto dėžutę./Giedra RADVILAVIČIŪTĖ/
Šios epistolinės eseistikos knygos ašis – penkiasdešimt trumpų esė, parašytų meilės laiškų forma. Kiekvieną esė-laišką lydi meilės eilėraštis, savotiškas poetinis post scriptum. Tai ir pasaulinės poetinės klasikos (Waltherio von der Vogelweide'o, Stefano George'o, Gottfriedo Benno, Edgaro Allano Poe, Guillaume'o Apollinaire'o, André Bretono) vertimai.
Knyga asmeniška, intymi, aistringa, tačiau jos stilistika yra universali, viršasmeninė, kartais galinti priminti A.Nykos-Niliūno dienoraščius ar Ch. Baudelaire‘o „Paryžiaus spliną“. Jos stilistinis diapazonas platus – nuo švelnios ironijos ir humoro iki rezignacijos, ilgesio ir egzistencinio vienatvės reflektavimo.
***
Nacionalinės premijos laureatas toliau plėtoja retą mūsų raštijoje „meilės epistolikos“ žanrą, paįvairindamas teksto audinį geriausiais savo meilės lyrikos pavyzdžiais ir klasikų vertimais, pasiekdamas įspūdingo daugiabalsiškumo. Tie „du viename“ sukuria savitą įtampos lauką, kuriame it kažkokioje neįvardytoje, bet tvarioje kultūrinėje orbitoje nenuspėjamomis trajektorijomis skrieja mylinčiųjų jausenos. /RoRa/
Knygoje Lorelei jaučiasi K. Navako, lietuvių meilės lyrikos rinkinio Dar penkios minutės nakties sudarytojo, (as)meninė patirtis. Lorelei yra laiškai ir apie literatūrą, ir tik labai pagiriotas paštininkas juos gali įmesti į konkrečios, kad ir mylinčios moters pašto dėžutę./Giedra RADVILAVIČIŪTĖ/
- GenresPoetry
304 pages, Paperback
First published January 1, 2013
4 people are currently reading
121 people want to read
About the author
Kęstutis Navakas
38 books17 followersKęstutis Navakas was a Lithuanian poet, essayist and translator. The laureate of Lithuania's National prize of Culture and Art in 2007.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 19 of 19 reviews
May 30, 2017
„tu rašai būtent taip, kaip man reikia, ir tu daug ką darai būtent taip, kaip man reikia. ir myli mane, kaip man reikia, ir neapkenti, kaip man reikia. ir kalbi, ir tyli, ir meluoji, ir klausinėji, ir pati atsakai, ir atneši man vandens, ir neduodi atsigerti, ir nužudžiusi palaidoji, ir išsikasusi atgaivini. ir tavo lūpos - manųjų atspindys.“
„vaikštai po mane kaip po daugybę pereinamų kambarių ir kartojiesi juose, tavo gramatinis laikas yra esamasis dažninis.
tai gal tu kokia nors... na... tikra?
nežinai?“
skaitant norėjosi tik vieno - nežinoti tos galybės K. Navako eilėraščių, nemokėti jų pabaigų mintinai. net pavydžiu visiems malonumo aikčioti skaitant tą poeziją pirmąkart. kita vertus, laiškai --- et. verti visų pasaulio atodūsių. ir, beje, ne vien apie meilę:
„Meilė gadina gerus poetus, net Nyka jos vedamas prirašė dievaižin ko, meilė kaip poezijos inspiracija pravarti tik tada, kai tampa kančia ir pirštagraužiu. Tačiau tokiais atvejais dažniausiai einama ne rašyti, o į smuklę, ir skurdus mūsų pobūvis tęsiasi, anot jau minėto AAJ.“
visai kaip tam eilėrašty -- „tęskis tęskis naktie tavo sniegas byrės už Uralo“
ir viliuosi, kad tokių laiškų dar būna. ne vien knygose, o ir kieno nors pašto dėžutėse
„vaikštai po mane kaip po daugybę pereinamų kambarių ir kartojiesi juose, tavo gramatinis laikas yra esamasis dažninis.
tai gal tu kokia nors... na... tikra?
nežinai?“
skaitant norėjosi tik vieno - nežinoti tos galybės K. Navako eilėraščių, nemokėti jų pabaigų mintinai. net pavydžiu visiems malonumo aikčioti skaitant tą poeziją pirmąkart. kita vertus, laiškai --- et. verti visų pasaulio atodūsių. ir, beje, ne vien apie meilę:
„Meilė gadina gerus poetus, net Nyka jos vedamas prirašė dievaižin ko, meilė kaip poezijos inspiracija pravarti tik tada, kai tampa kančia ir pirštagraužiu. Tačiau tokiais atvejais dažniausiai einama ne rašyti, o į smuklę, ir skurdus mūsų pobūvis tęsiasi, anot jau minėto AAJ.“
visai kaip tam eilėrašty -- „tęskis tęskis naktie tavo sniegas byrės už Uralo“
ir viliuosi, kad tokių laiškų dar būna. ne vien knygose, o ir kieno nors pašto dėžutėse
July 21, 2021
perskaičiau ir palaidojau
gal save žodžiuose
gal žodžius savy
gal save žodžiuose
gal žodžius savy
June 23, 2017
"Man patinka, kai apsirinki, supainioji žmones, žodžius, medžius, Schubertą su Schumannu, ranką su koja, raganosį su begemotu, patinka, kai nesugebi pagaminti valgio, kai prisvilini puodus, išsidraskai sagas, sulaužai akinius, pameti žirklutes, pamiršti pinkodus, nepataikai į kėglį, nemoki plaukti, dainuoti, skraidyti ir kai nežinai, kad dukart du - šeši."
"Norėčiau apie tave negalvoti daug ilgiau negu dieną. Gal tada suprasčiau - kas esi."
"tu tampi metafora, mieloji, tai ir tapk."
"Norėčiau apie tave negalvoti daug ilgiau negu dieną. Gal tada suprasčiau - kas esi."
"tu tampi metafora, mieloji, tai ir tapk."
May 7, 2021
Vietomis susižavėjau kai kurių eilėraščių rimu, bet pačios eilės nesukrėtė. Visgi, eilėraščiai Navako geresni nei meilės laiškai, nors ir ne geri. Buvo gražių įžvalgų apie meilę ir su tuo susijusius potyrius, emocijas, bet viską užgoždavo daugžodžiavimas ir suvėlimas, kai jau nepavykdavo atmazgyti.
January 23, 2020
//
Kai rašau tau, jaučiuosi nemirtingas, tu to nemirtingumo garantas, tačiau mano giluminė giminystė su tuo, kas mane stebi, pila pirmuosius pelenus į mano (b)urną.
//
Thu, 23 Jan, 19.55
Vilnius VNO- London LTN
//
O vaizdai? Stebiu, kaip šakutė guli lėkštelėje kotu į pietryčius, tai tam tikras šios dienos kompasas. Jei tu būtum šiaurės ašigalis (tokia ir esi), turbūt vis vien plaukčiau lordo goringo karavelėm atsigult ant ledkalnio ir tave apkabint.
//
Pirmosiomis meilės kančių kelionės akimirkomis (ir perkeltine, ir tiesiogine prasmėmis) užgrojo Chet Baker- I Fall In Love Too Easily.
//
Ei, kur ten buvai? Skambinau tau skambutis po skambučio kontūrus prarandančiu telefonu, nekenčiau tų skaitmenų, kuriais buvai virtusi. Kur tu, kodėl virsti skaitmenimis, tyla, migla?
//
Trečiam knygos puslapy pamačius Alfonso Nykos- Niliūno citatą mintimis išsiunčiau Emilijai bučinį ir apsidžiaugiau, kad visos ašaros per paskutines tris dienas Lietuvoje jau išverktos. Ramu. Scenos lėktuve nebus.
//
Man patinka, kai būni silpna. Tarkim, ko nors nežinai arba tavo įžvalgos pernelyg pažeidžiamos, ką tik susižvejotos arbatoj. Tuomet šį silpnumą bandai dangstyti įtempta būgno oda, mušti litaurus, bet matau, kad tau po ta oda- tuštuma. Man graži tavo tuštuma, joje dar tiek visko tilps.
//
Galit manyt, kad čia Navako žodžiai. Aš irgi pradžioje taip maniau, paskui supratau- čia išrašyta mano širdis, kiekviena gyvenime skruostais nutekėjus ašara nugulė šiuose puslapiuose (ir tarp jų, ir tarp eilučių, ir tuščiuose knygos plotuose, visame kame).
//
Tu mano gyslos, mėsa ir kaulai. Be tavęs aš tik tekstas.
//
Lontalius- All I Wanna Say
“Cause all I have to offer is my love
It’s not enough”
//
Ant dalgių parimę stovės mūs muziejinės mirtys
Ir simbolius plėšys nuo savo apsiaustų žyniai
Ir šaudys šampanas ir šūviais mus trokštančius girdys
Išgąsdinti šūvių ant lūpų virpės bučiniai
//
Jaučiuosi suviliota Lorelei giesmių. Nors ne, pati jaučiuosi esanti ja, visu kūnu drebu galvodama apie šuolį į Reino upę. Suprantu tą kančią, išgyvenu ją ir toliau plaukiu.
//
Vėliau tu paskambinsi, pasakysi, kad ramiai žiūrėjai filmą, miegojai, pametei telefoną, nebuvo elektros, dangus griuvo, dar ką nors, bet juk žinosiu tave buvus kur nors išsipuošusių liūtų narve <...> ir iš visų jėgų, iš viso savęs- nusišypsosiu tau. Kad nors penkioms sekundėms sudegtum nuo mano šypsenos, kad nors penkias sekundes jaustum, kas atsitinka, kai sudegi.
//
Kam dabar rašyti laiškus?
//
Naktiniai debesys pasilenkę
Žiūri pro mano langą
: vėl neateisi
//
Ne(be)ateisiu.
//
Pakvieskim meilę
Po to ji težudo mus
//
Kai rašau tau, jaučiuosi nemirtingas, tu to nemirtingumo garantas, tačiau mano giluminė giminystė su tuo, kas mane stebi, pila pirmuosius pelenus į mano (b)urną.
//
Thu, 23 Jan, 19.55
Vilnius VNO- London LTN
//
O vaizdai? Stebiu, kaip šakutė guli lėkštelėje kotu į pietryčius, tai tam tikras šios dienos kompasas. Jei tu būtum šiaurės ašigalis (tokia ir esi), turbūt vis vien plaukčiau lordo goringo karavelėm atsigult ant ledkalnio ir tave apkabint.
//
Pirmosiomis meilės kančių kelionės akimirkomis (ir perkeltine, ir tiesiogine prasmėmis) užgrojo Chet Baker- I Fall In Love Too Easily.
//
Ei, kur ten buvai? Skambinau tau skambutis po skambučio kontūrus prarandančiu telefonu, nekenčiau tų skaitmenų, kuriais buvai virtusi. Kur tu, kodėl virsti skaitmenimis, tyla, migla?
//
Trečiam knygos puslapy pamačius Alfonso Nykos- Niliūno citatą mintimis išsiunčiau Emilijai bučinį ir apsidžiaugiau, kad visos ašaros per paskutines tris dienas Lietuvoje jau išverktos. Ramu. Scenos lėktuve nebus.
//
Man patinka, kai būni silpna. Tarkim, ko nors nežinai arba tavo įžvalgos pernelyg pažeidžiamos, ką tik susižvejotos arbatoj. Tuomet šį silpnumą bandai dangstyti įtempta būgno oda, mušti litaurus, bet matau, kad tau po ta oda- tuštuma. Man graži tavo tuštuma, joje dar tiek visko tilps.
//
Galit manyt, kad čia Navako žodžiai. Aš irgi pradžioje taip maniau, paskui supratau- čia išrašyta mano širdis, kiekviena gyvenime skruostais nutekėjus ašara nugulė šiuose puslapiuose (ir tarp jų, ir tarp eilučių, ir tuščiuose knygos plotuose, visame kame).
//
Tu mano gyslos, mėsa ir kaulai. Be tavęs aš tik tekstas.
//
Lontalius- All I Wanna Say
“Cause all I have to offer is my love
It’s not enough”
//
Ant dalgių parimę stovės mūs muziejinės mirtys
Ir simbolius plėšys nuo savo apsiaustų žyniai
Ir šaudys šampanas ir šūviais mus trokštančius girdys
Išgąsdinti šūvių ant lūpų virpės bučiniai
//
Jaučiuosi suviliota Lorelei giesmių. Nors ne, pati jaučiuosi esanti ja, visu kūnu drebu galvodama apie šuolį į Reino upę. Suprantu tą kančią, išgyvenu ją ir toliau plaukiu.
//
Vėliau tu paskambinsi, pasakysi, kad ramiai žiūrėjai filmą, miegojai, pametei telefoną, nebuvo elektros, dangus griuvo, dar ką nors, bet juk žinosiu tave buvus kur nors išsipuošusių liūtų narve <...> ir iš visų jėgų, iš viso savęs- nusišypsosiu tau. Kad nors penkioms sekundėms sudegtum nuo mano šypsenos, kad nors penkias sekundes jaustum, kas atsitinka, kai sudegi.
//
Kam dabar rašyti laiškus?
//
Naktiniai debesys pasilenkę
Žiūri pro mano langą
: vėl neateisi
//
Ne(be)ateisiu.
//
Pakvieskim meilę
Po to ji težudo mus
//
March 17, 2020
ir jei taip užklumpa meilė - visas siūles, sagas ir kišenes iščiupinėjanti - tegul. batų dulkės ir citatos šantažuoja selektyvią atmintį. pagaląsti žodžiai skauda tik tada, jei kažkada mylėta.
ne ant naktinio staliuko ir tikrai ne kiekvieną vakarą.
ne ant naktinio staliuko ir tikrai ne kiekvieną vakarą.
March 26, 2019
Poezija apie meilės mylimai moteriai potyrius. Daug prisiminimų, netikėtų įžvalgų apie aistrą.
January 11, 2017
mano meilė Navakui neadekvati ir neargumentuota, tad vargu ar galėčiau įvertinti kitaip
siužetas neįspūdingas, tema - banali, bet žavi pateikimo forma, juk visada smalsu skaityti svetimus laiškus, šiuo atveju dar ir apipintus svetimais elėraščiais
siužetas neįspūdingas, tema - banali, bet žavi pateikimo forma, juk visada smalsu skaityti svetimus laiškus, šiuo atveju dar ir apipintus svetimais elėraščiais
October 4, 2021
Kažkiek ironiška, kad rašau apžvalgą šitai knygai, kai jau visą vakarą (o siaube) neveikia Facebook ir mąstau apie tai, kaip seniau žmonės išties dienomissavaitėmismėnesiais laukdavo jiems svarbių žmonių žinučių, o dabar štai vos kelios valandos ir jau lyg ir neramu kažkaip kažko. Kaip greitai priprantam prie pasiekiamumo ir nuvertinam laukimą.
Nesu gavusi daug laiškų (juolab meilės laiškų) per gyvenimą (nors galimai ir daugiau nei statistinė dauguma), bet visus iki vieno iki dabar branginu. Visgi turi popierius savo magiją, kurios neištalpina ekranai.
Čia, atliepiant Navako nuoseklius lyrinius intarpus, man norisi pačiai savo nuožiūra pacituoti R. Brautigano eilėraštį (Navako neverstą ir knygoje nenaudotą):
Labai gražus (ta džiovinta gėlytė pradžioje...), bet ne itin patogus leidimas. Tiesą sakant, laiškų dalis man paliko didesnį įspūdį nei eilėraščiai, kurių dauguma kažkaip praslydo pro mano sąmonę neužsilikdami. Gal pajūrio vėjas beskaitant išpūtė. O laiškai... didingai buitiški, geriausia šito vaizdinio prasme. Proletariška meilė. Gal vietomis ir per daugoka paradoksų ir bohemiškų išvedžiojimų, bet vis tiek labai žavu. Grįžčiau ir vėl ir vėl skaityčiau. Ir galbūt nuoširdžiau sugėrus knygoje išrašytą poeziją į save, kitąkart nesudvejočiau duodama ir visas 5 žvaigždutes. Bet šiandienai tebūnie 4/5.
Nesu gavusi daug laiškų (juolab meilės laiškų) per gyvenimą (nors galimai ir daugiau nei statistinė dauguma), bet visus iki vieno iki dabar branginu. Visgi turi popierius savo magiją, kurios neištalpina ekranai.
Čia, atliepiant Navako nuoseklius lyrinius intarpus, man norisi pačiai savo nuožiūra pacituoti R. Brautigano eilėraštį (Navako neverstą ir knygoje nenaudotą):
All girls should have a poemTai prie to paties - visos merginos (ką jau čia, kiekvienas žmogus) turėtų gauti po nuoširdų išjaustą laišką, net jei tam reiktų apversti pasaulį aukštyn kojomis.
written for them even if
we have to turn this God-damn world
upside down to do it.
"kartais mus labiau išduoda ne tai, ką parašėme, o tai, ką citavome."o štai čia jau ir pats Navakas. galbūt ir laiške kažką slapta cituojantis. kaip ir jį patį traukia cituoti.
Labai gražus (ta džiovinta gėlytė pradžioje...), bet ne itin patogus leidimas. Tiesą sakant, laiškų dalis man paliko didesnį įspūdį nei eilėraščiai, kurių dauguma kažkaip praslydo pro mano sąmonę neužsilikdami. Gal pajūrio vėjas beskaitant išpūtė. O laiškai... didingai buitiški, geriausia šito vaizdinio prasme. Proletariška meilė. Gal vietomis ir per daugoka paradoksų ir bohemiškų išvedžiojimų, bet vis tiek labai žavu. Grįžčiau ir vėl ir vėl skaityčiau. Ir galbūt nuoširdžiau sugėrus knygoje išrašytą poeziją į save, kitąkart nesudvejočiau duodama ir visas 5 žvaigždutes. Bet šiandienai tebūnie 4/5.
March 19, 2021
Keistos istorijos lydėjo šią knygą. Nusipirkau ją po rekomendacijos, atrodo, būtent čia - goodreads dar 2o17 ar 2018 m. Tomas Ramanauskas buvo tas, kuris atsiliepė apie ją kaip apie ypatingą. Ir prasidėjo. Išpakavau ir susiruošiau skaityti, ogi žiūriu titulinis puslapis atsiskyręs, nuo likusio knygos įrišimo. Galvoju brokas (tuomet buvau dar toks naivus ir jaunas, kad neįsivaizdavau, kad tai gali būti knygos įrišimo stilius). Sugebėjau įtikinti knygyno pardavėją, kad brokuota ir gavau visai naują. O tuomet kaupėsi kitos knygos ir Lorelei vis likdavo, kažkur lentynos apačioje, net neišpakuota.
2021 metams ryškus lyrikos poreikis tarsi savaime ją išpakavo. Ir surprise, surprise - čia knyga ir vėl nustebino, ne tik vertikalaus rašymo stiliaus kaitaliojimu su horizontaliu, tačiau ir tai, kad joje nebuvo puslapių, t.y. nė vienas iš jų buvo nesunumeruotas. Šiai skaitytojų kartai, kuriai taip svarbu pasigirti, kad ir tuose pačiuose goodreads, kiek knygos jau perskaitei, tai prilygo, jei ne tragedijai, tai mažyčiam confuse!
Bet tik pradėjus skaityti supratau, kad tai buvo ta poezija (kai kur autoriaus, kai kur jo paties versta) ir ta proza, kurios man šiuo metu labiausiai reikia. Kęstutis Navakas užgriebia visur. Skaitai ir jauti, kad tave nešasi nežinomi vėjai ar lietūs. Prieeini eilėraštį ir auti, kad šypsaisi, toks artimas tavo sielos būsenai jis.
Geriausia iliustracija tiesiog posmas iš atsitiktinai atsiverstos vietos. O taip - šią knygą drąsiai galima skaityti ir tai. Nes ji skaitoma, tiesiog - visaip!
leidžias takais iš tyko
pėdos lyg užmarštis
sniegas ore užmigo
tsss!...
2021 metams ryškus lyrikos poreikis tarsi savaime ją išpakavo. Ir surprise, surprise - čia knyga ir vėl nustebino, ne tik vertikalaus rašymo stiliaus kaitaliojimu su horizontaliu, tačiau ir tai, kad joje nebuvo puslapių, t.y. nė vienas iš jų buvo nesunumeruotas. Šiai skaitytojų kartai, kuriai taip svarbu pasigirti, kad ir tuose pačiuose goodreads, kiek knygos jau perskaitei, tai prilygo, jei ne tragedijai, tai mažyčiam confuse!
Bet tik pradėjus skaityti supratau, kad tai buvo ta poezija (kai kur autoriaus, kai kur jo paties versta) ir ta proza, kurios man šiuo metu labiausiai reikia. Kęstutis Navakas užgriebia visur. Skaitai ir jauti, kad tave nešasi nežinomi vėjai ar lietūs. Prieeini eilėraštį ir auti, kad šypsaisi, toks artimas tavo sielos būsenai jis.
Geriausia iliustracija tiesiog posmas iš atsitiktinai atsiverstos vietos. O taip - šią knygą drąsiai galima skaityti ir tai. Nes ji skaitoma, tiesiog - visaip!
leidžias takais iš tyko
pėdos lyg užmarštis
sniegas ore užmigo
tsss!...
May 21, 2021
Yra skaitančių ir mėgstančių poeziją, yra jos nesuprantančių (ar galvojančių, jog nesupranta) ir todėl
nesiryžtančių atsiversti - ar tai būtų kažkas seno (reliatyvu, žinoma) ir jau tapusio klasika, ar naujesnio, tačiau atrastino.
Man poezija visad buvo artima, o šita geltona knyga iškart tapo magnetu - norėjosi imti ir atsiversti, nes patiko tiek turinys, tiek pateikimo forma. Buvo užkalbinta ir paglostyta mano vidinė romantikė.
Galvoju, kad tikrai kiekvienas surastų kažką sau - net nebūtinai eilėraščiuose - laiškai irgi labai turiningi.
O aš žinau, kad Lorelei 66+66 dar tikrai paimsiu į rankas po kurio laiko, kada nors tikrai paprašysiu kokio artimo žmogaus, kad man garsiai paskaitytų kelis puslapius..
Beskaitydama užsimaniau vėl sugrįžti prie dienoraščio rašymo ir imti mokytis prancūzų. Vieną iš šių norų tikrai pradėsiu dar šį mėnesį. :)
nesiryžtančių atsiversti - ar tai būtų kažkas seno (reliatyvu, žinoma) ir jau tapusio klasika, ar naujesnio, tačiau atrastino.
Man poezija visad buvo artima, o šita geltona knyga iškart tapo magnetu - norėjosi imti ir atsiversti, nes patiko tiek turinys, tiek pateikimo forma. Buvo užkalbinta ir paglostyta mano vidinė romantikė.
Galvoju, kad tikrai kiekvienas surastų kažką sau - net nebūtinai eilėraščiuose - laiškai irgi labai turiningi.
O aš žinau, kad Lorelei 66+66 dar tikrai paimsiu į rankas po kurio laiko, kada nors tikrai paprašysiu kokio artimo žmogaus, kad man garsiai paskaitytų kelis puslapius..
Beskaitydama užsimaniau vėl sugrįžti prie dienoraščio rašymo ir imti mokytis prancūzų. Vieną iš šių norų tikrai pradėsiu dar šį mėnesį. :)
July 27, 2017
Navakas tiksliai apibūdina meilę, ilgesį, pyktį ir aistrą, rašydamas laiškus žmogui, kurį sudievina, paverčia savo mūza. XXI.
January 13, 2020
,,Tavo širdyje sudužo vienas žmogus, kurį bandai suklijuoti, mano - kitas. Abu nei pakeičiami, nei suklijuojami. Taip ir gyvensim - po mėnuliu, gebančiu padegti plaukus.''
dar viena Navako knyga, prieš kurios skaitymą patartina nusipirkt naują pieštuką citatoms pabraukti, nes seno gali ir neužtekt
dar viena Navako knyga, prieš kurios skaitymą patartina nusipirkt naują pieštuką citatoms pabraukti, nes seno gali ir neužtekt
July 29, 2025
medus akims 🍯
" <...> dar nupirkau tau kamštį, nes kamštis buvo žalias, nebuvau matęs žalio kamščio, tu irgi nebūsi mačiusi, tiesa, jis styrojo vyno butelio kaklelyje, tačiau vyną tu esi mačiusi, tad kamštį išsitraukiau, o vyną atidaviau pravažiuojančiam pienininkui, man atrodo, kad visi pienininkai yra pavargę nuo pieno, o nuo vyno dar ne.
ieškojau tau kuo keistesnių gėlių, bet neradau, visos buvo per fotogeniškos, todėl nupirkau vazoną su žeme, bet be augalo, negali būti, kad toje žemėje visiškai jokios sėklos, vis tiek kažkas sudygs ir jeigu sudygs piktžolė, auginsime piktžolę, piktžolės yra gražios."
" <...> dar nupirkau tau kamštį, nes kamštis buvo žalias, nebuvau matęs žalio kamščio, tu irgi nebūsi mačiusi, tiesa, jis styrojo vyno butelio kaklelyje, tačiau vyną tu esi mačiusi, tad kamštį išsitraukiau, o vyną atidaviau pravažiuojančiam pienininkui, man atrodo, kad visi pienininkai yra pavargę nuo pieno, o nuo vyno dar ne.
ieškojau tau kuo keistesnių gėlių, bet neradau, visos buvo per fotogeniškos, todėl nupirkau vazoną su žeme, bet be augalo, negali būti, kad toje žemėje visiškai jokios sėklos, vis tiek kažkas sudygs ir jeigu sudygs piktžolė, auginsime piktžolę, piktžolės yra gražios."
November 3, 2020
Nemoku skaityt poezijos. Man norisi versti kitą ir dar kitą puslapį, neužsilikti prie to parties teksto, vienu prisėdimu apglėbti kuo daugiau. Norisi, kad perskaitai, ir pritrenkia, o ne rymai ir galvoji, kas tuo norėta pasakyti. Taip ir šįkart. Vietom užkabino, bet nenustebino. Šiurpuliukai nevaikšto po širdį ir viskas. Bet ar gali per daug kabinėtis, kai vis pushini save skaityti toliau?
January 31, 2018
gaivaus oro pliūpsnis 🌻
October 18, 2018
"Man graži tavo tuštuma, joje dar tiek visko tilps."
August 27, 2022
Nesu skaičius skanesnių meilės laiškų. Tobula ir nepakartojama. Nepaprasta, gilu. Tokį perlą neabejotinai verta turėti savo namų bibliotekoje. Tai ir turiu♥️
January 14, 2023
"p.s. lyrika ne apie kortas. apie dulkes."
Displaying 1 - 19 of 19 reviews