Koks yra pats netikėčiausias dalykas pasaulyje, galintis nutikti keistuolei mergaitei paslaptingame sename dvare?
Tvarkydama apleistą sodą Elzė randa slaptais ženklais pažymėtą raktą nuo tunelio, nuvesiančio ją 150 m. atgal į praeitį. Gniaužia kvapą? Bet tai tik pati pradžia. Kitoniškame pasaulyje Elzė turės atrasti drąsos ir nugalėti sunkiausius iššūkius. Ši istorija kupina stebuklų – nuo atgyjančio paveikslo iki amžinos sielų draugystės, nugalinčios visas kliūtis ir net... laiką!
Vaikams ši knyga visai patiko - nesudėtingas tekstas, daug veiksmo, nenuobodu. Tačiau man, kaip suaugėlei, užkliuvo keletas dalykų. Visų pirma, persikėlimo į kitą laikmetį idėja jau yra kažkur matyta ir nėra nauja ir labai originali, ją vaikų literatūroje galima rasti kad ir klasikiniame "Tomo vidurnakčio parkas", iš naujesnės literatūros, pavyzdžiui, kad ir Kristinos Ohlsson "Hester Hilo paslaptis". Visų antra, knygoje minima nemažai lietuvių mitologijos personažų, tačiau sakoma, kad Elzė nusikėlė 150 metų atgal. Ir šioje vietoje bent man gaunasi lyg ir kažkoks nesutapimas, nes, mano įsivaizdavimu, visokie kaukai, baubai turėtų gyventi darnoje su žmonėmis ankstesniu laikotarpiu, dar esant daugiau pagonybės apraiškų, kokiame XIII-XIV a.
Mėgstam mes su dukra tas paslaptis,o dar kai lietuviškos mitinės būtybės visai smagu. Skaitėsi lengvai: yra mielų ir mažiau mielų personažų,yra gražių ir ne visai gražių santykių bei poelgių,aišku nuotykių.