Tikros ir netikros seserys

by Irena Buivydaitė

AR KRAUJO BALSAS NIEKAD NEAPSIRINKA?

Romano pasakotoja ir pagrindinė veikėja Dora net pati stebisi: „Kodėl žmogui niekada negana?“ Ji turi lyg ir viską: ją suprantantį ir mylimą vyrą, gerus vaikus, neblogą darbą ir jaukius namus, santykiai šeimoje puikūs. Ir vis tiek ją graužia nerimas, noras sužinoti, kodėl ją ir motiną paliko tėvas. Mirus motinai ji savo gyvenimo istoriją sužino iš jos dienoraščio, tačiau tas žinojimas atneša skausmą, sugriauna jaukų ir aiškų jos pasaulį.

Rašytoja Irena Buivydaitė-Kupčinskienė gimė ir užaugo Šiauliuose, studijavo anglų kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. Gyvena su šeima Alytuje, dėsto anglų kalbą Alytaus kolegijoje, verčia grožinę ir populiariąją literatūrą, rašo romanus. Kūryba – jos hobis. Rašytojos knygos („Šimtas baltų „Mersedesų“, „Ironiški stebuklai“, „Geriausios draugės“, „Padovanok man savaitgalį“, „Kitapus veidrodžio“ ir kt.) nepaprastai mėgstamos skaitytojų. 2013 m. Irena Buivydaitė bibliotekų skaitytojų buvo pripažinta populiariausia 2013–ųjų lietuvių grožinės literatūros rašytoja. „Tikros ir netikros seserys“ – 12-asis rašytojos romanas.

352 pages, Hardcover

First published January 1, 2017

About the author

Irena Buivydaitė-Kupčinskienė gimė ir užaugo Šiauliuose, studijavo anglų kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. Gyvena su šeima Dzūkijos sostinėje, žaliajame Alytuje, dėsto anglų kalbą Alytaus kolegijoje, verčia grožinę ir populiariąją literatūrą, rašo romanus. Kūryba – jos hobi. Rašo tada, kai nori pabėgti nuo kasdienybės. Yra optimistė ir tiki, kad daugelį gyvenimo problemų būtų galima išspręsti, jei žmonės paprasčiausiai pažvelgtų į kitus jų akimis, nuslopintų savo ambicijas ir pamėgintų išklausyti bei suprasti kitą, dažniausiai artimą, žmogų. Rašytojai didžiausia gyvenimo vertybė – šeima. Ji mano, kad laimingi tie, kuriems pavyksta ją išsaugoti. „Gyvenime daug blogio neteisybės, sielvarto, ašarų, todėl noriu, kad mano romanai suteiktų skaitytojams nors šiek tiek vilties, kad po juodų negandų laikotarpio debesys išsisklaidys ir likimas padovanos nepakartojamų saulės akimirkų, dėl kurių verta gyventi...“

Reviews

[Jurga Šernienė · Rating 3 out of 5]

Lengvas romanas apie senų šeimos paslapčių ieškojimus. Tik ne visada tai pasibaigia ramiai ir taikiai. Kartas galima sulaukti ir didelių nusivylimų.

[Silva Jok. · Rating 4 out of 5]

Skaityti galima, bet man taip sau, skonio reikalas.

[Kristina · Rating 5 out of 5]

Perskaičiusi kitų skaitytojų atsiliepimus prieš imdama šią knygą į rankas, prisipažinsiu – šiek tiek nusivyliau iš anksto. Atrodė, kad pasirinkau nevykusį skaitinį: „lengvas skaitalas“, „viskas nuspėjama“... O dabar galiu tik paklausti – jūs čia rimtai? Tokios istorijos dar reikia gerai paieškoti, o apie nuspėjamus įvykius negali būti nė kalbos. Knyga susiskaitė labai lengvai, įtraukė nuo pirmųjų puslapių, o pabaiga buvo viena netikėčiausių, kokias esu skaičiusi. Tai pasakojimas, kuris nepaleidžia ir dar kurį laiką lieka mintyse.

[Jolė Stimbirytė · Rating 4 out of 5]

Gyveni sau ramiai, turi gražią šeimą, mylimą ir mylintį vyrą, mėgiamą darbą... Kol vieną dieną tau kažkas trinktelna galvon, ir tu nutari susirasti savo tavęs neauginusį tėvą... O rastas mamos dienoraštis apverčia viską aukštyn kojomis...
Įdomiai suregztas siužetas, lengvai skaitoma knyga.

[Zita Markūnaitė · Rating 3 out of 5]

Lengvas skaitalas vakarui.

[Aurelija · Rating 1 out of 5]

Trumpas priverstinis susipažinimas su I. Budvydaitės kūryba ir labai greitas atsisveikinimas visiems laikams. Tai tokia lengva literatūra, kad net neverta imti į rankas.

[Sandra Dytė · Rating 5 out of 5]

Knyga gal kiek ir nuspėjama, tačiau taip lengvai skaitėsi, taip smagiai praleidau laiką! 👌🏻 Nekantrauju perskaityti kitas šios autorės knygas

[Rasa Karūžė · Rating 5 out of 5]

Kartais tai, ką laikome tiesa, tėra tik kitų žmonių puikiai užmaskuotas melas. Pradžioje atrodantis toks menkas ir nekaltas... bet tik pradžioje....

[Evelina · Rating 2 out of 5]

Iš šio romano nieko ypatingo ir gilaus nesitikėjau, esu skaičius kelias kitas Irenos Buivydaitės knygas, kurios paliko vidutinį įspūdį. Ši knyga - ne išimtis, tačiau viskas nebuvo taip blogai.
Jau pradėjusi ją skaityti, iškart supratau kokią knygą pasiėmiau. Pradžia man pasirodė labai dramatiška ir skubota, bet pamažu įsiskaičiau ir pasidarė visai įdomu kas gi vyks toliau. Taip buvo iki tol, kol nepriėjau scenos, kurioje pagrindinė veikėja Dora užtinka savo vyrą Augustą lovoje su seserimi Gerda. Ši scena aprašyta labai negrabiai ir man pasirodė visiškai nereikalinga. Apskritai, Gerda yra klišių kratinys, autorei nepavyko įtikinamai jos aprašyti. Viso skaitymo metu man norėjosi, kad ji greičiau kaip nors dingtų, aš jaučiau jai antipatiją. Ne dėl jos elgesio, o todėl, kad ji - blogai parašytas personažas. Dialogai, kuriuose Gerda aiškina savo veiksmus ir lieja širdį, kažkokie tušti, neįtikinantys, lyg parašyti skubotai. Nepaisant įvykių su Gerda, artėjant link pabaigos, knygą vėl įsiskaičiau. Ir tada vėl išlindo ji su savo "gyvenimo istorija", kurią atsiuntė Dorai. Perskaičius tą istoriją antipatija beveik dingo, bet tada autorė parašė "čia aš tik prikūriau, primelavau" vietą knygoje, tada jau pajutau susierzinimą. Kiek galimą tuos istorijos vingius tokius kurti? Kita vertus, tai privedė prie gan gražios ir man patikusios knygos pabaigos, taigi galbūt tai ir nėra taip blogai.

Knygoje nemažai šabloniškų frazių, išsireiškimų ir kalbos pagražinimų, kuriuos jau esu šimtus kartų skaičiusi kitose knygose ir tekstuose.
Autorė teigia, kad knygų rašymas - jos hobis ir ji rašo norėdama pabėgti nuo kasdienybės. Tiesa, buvau šiek tiek nustebinta rašytojos amžiaus. Man kažkodėl atrodė, kad skaitau dvidešimt kelerių metų merginos rašytą romaną. Čia jau mano pačios šabloniškas mąstymas. :)
Knygą rekomenduočiau lengvo turinio knygų mėgėjoms. Kai šiek tiek susipažįsti su knygos turiniu ir perkratai savo lūkesčius, ši knyga vakarui ar dviem - pats tas.

[Reda Marozienė · Rating 4 out of 5]

Įdomi gyvenimiška istorija. Lengvas skaitinys, bet intriga išlaikyta iki galo.
Romano pasakotoja ir pagrindinė veikėja Dora net pati stebisi: „Kodėl žmogui niekada negana?“ Ji turi lyg ir viską: ją suprantantį ir mylimą vyrą, gerus vaikus, neblogą darbą ir jaukius namus, santykiai šeimoje puikūs. Ir vis tiek ją graužia nerimas, noras sužinoti, kodėl ją ir motiną paliko tėvas. Mirus motinai ji savo gyvenimo istoriją sužino iš jos dienoraščio, tačiau tas žinojimas atneša skausmą, sugriauna jaukų ir aiškų jos pasaulį.