What do you think?
Rate this book
Spiečius
Ji neturėjo išgyventi. Priesakai reikalavo, jog tokie, kaip Anuka būtų grąžinami Gamtai. Tačiau rodos, kad jos išsižadėjo ne tik tikra motina, bet ir pati Gamta. Šioji nepriėmė nekalto kūdikio gyvybės, vietoje to atsiuntė paslaptingą globėją, padėjusią vaikui išgyventi pirmuosius metus laukiniame pasaulyje.
Po daugelio metų, moteris ir vėl viena. Klaidžioja po pasaulį, ieškodama laikino prieglobsčio spiečiuose, vis tikėdamasi, jog kada nors išsipildys vaikystėje išgirsta pranašystė ir ji suras saviškius. Tačiau kas tie saviškiai ir kur jų ieškoti? Niekada to nežinojo, visuomet abejojo. Ir tuomet, kai jau ėmė tikėti, jog globėjos paskubomis duotas pažadas tebuvo vaikiška iliuzija, likimas Anuką atveda prie Kaulinių kalnų, prie kurių įsikūręs ne tik didelis ir galingas motinėlės Sembos spiečius, bet ir gyvena paslaptingas padaras…
Nemokamą elektroninę knygą galite rasti čia: https://naujasvardas.lt/knygos/sirse-...
Po daugelio metų, moteris ir vėl viena. Klaidžioja po pasaulį, ieškodama laikino prieglobsčio spiečiuose, vis tikėdamasi, jog kada nors išsipildys vaikystėje išgirsta pranašystė ir ji suras saviškius. Tačiau kas tie saviškiai ir kur jų ieškoti? Niekada to nežinojo, visuomet abejojo. Ir tuomet, kai jau ėmė tikėti, jog globėjos paskubomis duotas pažadas tebuvo vaikiška iliuzija, likimas Anuką atveda prie Kaulinių kalnų, prie kurių įsikūręs ne tik didelis ir galingas motinėlės Sembos spiečius, bet ir gyvena paslaptingas padaras…
Nemokamą elektroninę knygą galite rasti čia: https://naujasvardas.lt/knygos/sirse-...
- GenresFantasyScience Fiction
228 pages, ebook
50 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 22 of 22 reviews
November 15, 2023
Prisipažinsiu – prieš kelerius metus jau bandžiau skaityti. Pasiėmiau, perskaičiau prologą, nusprendžiau, kad ne mano arbatos puodelis ir atidėjau į šalį. Į tą įsivaizduojamą lentyną „gal kada nors“ arčiau to lentynos galo, kur „kai ištiks skaitymo badas“. Ne, badas neištiko, bet tas „kada nors“ ėmė ir atėjo. Nusprendžiau – ką, aš ne didvyris? Neįveiksiu iššūkio?
Juokingiausia, kad nieko įveikinėt nereikėjo. Skaitėsi lengvai, greitai. Atmetimo reakcija neištiko. Yra tiesos tame, kad kartais knyga patenka į rankas tiesiog netinkamu metu. Ir taip, tai vis dar ne mano arbatos puodelis.
Anuka – Gamtos vaikas. Tai yra toks, kuri spartiečiai, kaip brokuotą, vos gimusį išmestų velniop. Pasaulyje, kuriame svarbi švaraus kraujo linija, Anuka – atstumtoji. Klajoja po tą pasaulį, genama vilties, kad kada nors suras kažkokius „savus“, nors kas jie tokie, nė pati neįsivaizduoja. Sykis nuo sykio trumpam apsistoja viename ar kitame Spiečiuje – nedidelėje bendruomenėje, į kurias susibūrę tame pasaulyje gyvena žmonės. (Vos neparašiau „tame apokaliptiniame pasaulyje“, bet ne viskas taip paprasta – apie tai vėliau.) Ir štai sykį aptinka Spiečių, kuriame, palankiai susiklosčius aplinkybėms, Anuka pritampa. Tampa beveik sava. Beveik. Nes, kai esi kitoks, barjeras per aukštas. Nes ir pati Anuka turi paslapčių, kurių neketina atskleisti, suprasdama, kad jas atskleidus tas iliuzinis „savos“ šydas kaip mat nukris.
Pasaulis sukurtas kruopščiai, o atskleidžiamas iš lėto, po kruopelytę. Ir ne sykį beskaitant susidaręs vaizdas gal ir ne aukštyn kojom apsivers, bet pakis nemenkai. Klausimai kaupiasi, o atsakymus autorė pataupo paskutiniams knygos skyriams. Ir tie atsakymai pagimdo dar ne vieną klausimą, į kurį atsakymą jau galėsite susigalvoti patys. Visų kortų iki galo jums niekas neatskleis. Dėliokitės vaizdelį iš to, kas pasakyta puse lūpų.
Neskubrus (nors veiksmo lyg ir nemažai) pasakojimo tempas, turintis kažkokį labiau klasikinės, nei moderniosios fantastikos kvapą. Vis dar ne mano arbata, bet keturi iš penkių.
Juokingiausia, kad nieko įveikinėt nereikėjo. Skaitėsi lengvai, greitai. Atmetimo reakcija neištiko. Yra tiesos tame, kad kartais knyga patenka į rankas tiesiog netinkamu metu. Ir taip, tai vis dar ne mano arbatos puodelis.
Anuka – Gamtos vaikas. Tai yra toks, kuri spartiečiai, kaip brokuotą, vos gimusį išmestų velniop. Pasaulyje, kuriame svarbi švaraus kraujo linija, Anuka – atstumtoji. Klajoja po tą pasaulį, genama vilties, kad kada nors suras kažkokius „savus“, nors kas jie tokie, nė pati neįsivaizduoja. Sykis nuo sykio trumpam apsistoja viename ar kitame Spiečiuje – nedidelėje bendruomenėje, į kurias susibūrę tame pasaulyje gyvena žmonės. (Vos neparašiau „tame apokaliptiniame pasaulyje“, bet ne viskas taip paprasta – apie tai vėliau.) Ir štai sykį aptinka Spiečių, kuriame, palankiai susiklosčius aplinkybėms, Anuka pritampa. Tampa beveik sava. Beveik. Nes, kai esi kitoks, barjeras per aukštas. Nes ir pati Anuka turi paslapčių, kurių neketina atskleisti, suprasdama, kad jas atskleidus tas iliuzinis „savos“ šydas kaip mat nukris.
Pasaulis sukurtas kruopščiai, o atskleidžiamas iš lėto, po kruopelytę. Ir ne sykį beskaitant susidaręs vaizdas gal ir ne aukštyn kojom apsivers, bet pakis nemenkai. Klausimai kaupiasi, o atsakymus autorė pataupo paskutiniams knygos skyriams. Ir tie atsakymai pagimdo dar ne vieną klausimą, į kurį atsakymą jau galėsite susigalvoti patys. Visų kortų iki galo jums niekas neatskleis. Dėliokitės vaizdelį iš to, kas pasakyta puse lūpų.
Neskubrus (nors veiksmo lyg ir nemažai) pasakojimo tempas, turintis kažkokį labiau klasikinės, nei moderniosios fantastikos kvapą. Vis dar ne mano arbata, bet keturi iš penkių.
December 25, 2017
Pati istorija nebloga, įdomiai ir detaliai sukurtas pasaulis, tik man pritrūko tokio pat detalaus paaiškinimo, kaip, kas, kada ir kodėl ten įvyko - galbūt autorė sąmoningai paliko tai skaitytojo fantazijai, bet man labiau patinka, kai į kilusius klausimus yra išsamiai atsakoma (galbūt dėl to, kad man pačiai tos fantazijos trūksta :D).
Skaitymo malonumą, deja, labai menkino begalė gramatinių, skyrybos, kalbos ("nedakepusią" - really?) ir stiliaus klaidų (nors, prisipažinsiu, knygos pradžioje perskaičiusi pastabą, kad tekstą redagavo pati autorė, nieko kito ir nesitikėjau. Šios klaidos manęs nenustebino, nes panašiu (ne)raštingumu pasižymi 90% lietuvių. Kas nustebino - tai antra tiek neatidumo klaidų. Kilo įspūdis, kad autorė prieš išleisdama knygą net neperskaitė teksto antrą kartą. Pusei šių klaidų ištaisyti pakaktų paprasčiausio gramatikos patikrinimo Word dokumente.
Dar vienas patarimas - nereikia taip bijoti įvardžių! Taip, kas per daug, tas nesveika, bet absoliutus jų vengimas tekstą vietomis tikrai darė sunkiai suprantamą ir net juokingą.
Jei tekstą suredaguotų gera redaktorė ir pabaigoje būtų išsamiau paaiškinti įvairūs procesai, knygą gal net rekomenduočiau kitiems, ypač turint omenyje, kad tai lietuvių autorės kūrinys :)
Skaitymo malonumą, deja, labai menkino begalė gramatinių, skyrybos, kalbos ("nedakepusią" - really?) ir stiliaus klaidų (nors, prisipažinsiu, knygos pradžioje perskaičiusi pastabą, kad tekstą redagavo pati autorė, nieko kito ir nesitikėjau. Šios klaidos manęs nenustebino, nes panašiu (ne)raštingumu pasižymi 90% lietuvių. Kas nustebino - tai antra tiek neatidumo klaidų. Kilo įspūdis, kad autorė prieš išleisdama knygą net neperskaitė teksto antrą kartą. Pusei šių klaidų ištaisyti pakaktų paprasčiausio gramatikos patikrinimo Word dokumente.
Dar vienas patarimas - nereikia taip bijoti įvardžių! Taip, kas per daug, tas nesveika, bet absoliutus jų vengimas tekstą vietomis tikrai darė sunkiai suprantamą ir net juokingą.
Jei tekstą suredaguotų gera redaktorė ir pabaigoje būtų išsamiau paaiškinti įvairūs procesai, knygą gal net rekomenduočiau kitiems, ypač turint omenyje, kad tai lietuvių autorės kūrinys :)
November 2, 2020
Didelis ačiū autorei, kad nemokamai pasidalino savo knyga fb puslapyje!
Labai įdomi istorija, su puikiu worldbuildingu, įdomiais (nors vietomis ir gan klišiniais) personažais. Autorė labai gerai sukuria atmosferą, įtraukia į personažų gyvenimą.
Buvo dalykų, kurie man mažiau patinko (pvz pagrindinės personažės crush'as) ir pabaiga man kiek antiklimatiška, tačiau visumoj knyga labai patiko.
Labai įdomi istorija, su puikiu worldbuildingu, įdomiais (nors vietomis ir gan klišiniais) personažais. Autorė labai gerai sukuria atmosferą, įtraukia į personažų gyvenimą.
Buvo dalykų, kurie man mažiau patinko (pvz pagrindinės personažės crush'as) ir pabaiga man kiek antiklimatiška, tačiau visumoj knyga labai patiko.
April 15, 2018
Širšė „Spiečius“ viena iš tų knygų, kurias norėjosi nepadėti, kol nebus baigta. Sukurtas įdomus pasaulis, apie jį papasakojama būtent tiek, kiek reikia esamai istorijai plėtoti. Anuka yra Gamtos vaikas – atstumtoji, nes gimė kitokia. Bet ji išgyveno miške ir klajoja nuo vieno spiečiaus prie kito. Spiečiai – tai gyvenvietės. Jose laikomasi tam tikrų taisyklių, vykdomi tam tikri ritualai. Dažniausiai Gamtos vaikai spiečiuose neužsibūna, bet Anukai pavyksta rasti vieną, kurio dalimi ji ima jaustis. Keista, tačiau būtent tada prasideda Anukos kelias į savęs pažinimą, ji ima suprasti savo tikrąjį „aš“. Pasakojimas nenuspėjamas, kupinas netikėtumų.
Knygoje yra rašybos ir skyrybos klaidų, tačiau jos man netrukdė mėgautis teksto visuma. Džiaugiausi skaitydama lietuvišką kūrinį, kuriame kalba taip gražiai, gyvai vartojama. Keletas man itin patikusių žodžių: nešiotė, tvėriai, medžioklis. Skaitydama galvojau, kad bent jau pirmi du yra sukurti naujai, tačiau dabar rašydama atsiliepimą įvedžiau juos į paiešką ir radau, kad nešiotė yra žodyne ir reikšmė būtent tokia, kaip knygoje. O Kaune yra Tvėrių gatvė.
Skaitant kai kurie epizodai, vaizdiniai man atrodė lyg kažkur matyti, tad pabandžiau išskirti keletą galimų knygos įkvėpimo šaltinių (tai labiau nuorodos į filmus, nes taip lengviau lyginti matytus dalykus su tuo, ką fantazija piešia skaitant knygą):
• "Kaimas" – .
• "Žmonių vaikai" – .
• "Saulėlydis" ir jo tęsiniai – .
• "Drakonų kova" – .
• "Ypatingų vaikų namai" – .
• "Mauglis" – .
• "Lojalioji" – .
Po šios knygos imu galvoti, kad man visai patinka tokio stiliaus fantastika. Viskas tarsi realu, galėtų laisvai būti realu, bet pasaulis gyvena pagal kitokias taisykles nei dabartinė žmonija.
Knygoje yra rašybos ir skyrybos klaidų, tačiau jos man netrukdė mėgautis teksto visuma. Džiaugiausi skaitydama lietuvišką kūrinį, kuriame kalba taip gražiai, gyvai vartojama. Keletas man itin patikusių žodžių: nešiotė, tvėriai, medžioklis. Skaitydama galvojau, kad bent jau pirmi du yra sukurti naujai, tačiau dabar rašydama atsiliepimą įvedžiau juos į paiešką ir radau, kad nešiotė yra žodyne ir reikšmė būtent tokia, kaip knygoje. O Kaune yra Tvėrių gatvė.
Skaitant kai kurie epizodai, vaizdiniai man atrodė lyg kažkur matyti, tad pabandžiau išskirti keletą galimų knygos įkvėpimo šaltinių (tai labiau nuorodos į filmus, nes taip lengviau lyginti matytus dalykus su tuo, ką fantazija piešia skaitant knygą):
• "Kaimas" – .
• "Žmonių vaikai" – .
• "Saulėlydis" ir jo tęsiniai – .
• "Drakonų kova" – .
• "Ypatingų vaikų namai" – .
• "Mauglis" – .
• "Lojalioji" – .
Po šios knygos imu galvoti, kad man visai patinka tokio stiliaus fantastika. Viskas tarsi realu, galėtų laisvai būti realu, bet pasaulis gyvena pagal kitokias taisykles nei dabartinė žmonija.
February 27, 2018
Oho. Nelabai skaitau Lietuvos fantastų kūrinių (nedaug jų ir yra), tačiau po šios knygos ketinu rimtai pasiieškoti lietuviškos fantastikos. Nes ką dar galėjau praleisti?
Mane itin sužavėjo puikiai sukurtas pasaulis. Iki pat galo išlaikoma intriga ir paliktos kelios neaiškios detalės, kurios neleidžia iki galo suprasti, kas gi vyksta (tiesa, be tos pabaigos net nebūčiau supratusi, koks šios knygos žanras - fantasy? Sci-fi? Mistika? Tačiau galiausiai ši žanrinė raizgalynė sukūrė visai neblogą pagrindą kūrinio įvykiams ir veikėjams). Pabaiga padėjo sudėlioti kelis taškus, tačiau toli gražu ne viską. Spėju, autorė tai padarė sąmoningai, tik nežinau, ar planuodama tęsinį, ar palikdama laisvės skaitytojui pačiam paaiškinti tai, ką perskaitė.
Stilius įdomus, klasikinis, daug epitetų ir aprašymų, kartais gal net kiek per daug nudailintas. Ypač tai jaučiau knygos pradžioje, paskui kažkaip "susiskaitė". Dauguma veikėjų gan statiški, tačiau juos atpirko Anuka, kurios portretas ryškus, gyvybingas, įsimenantis. Man ji kažkuo priminė Wassmo Diną. Gal tuo savo gaivališkumu.
Didelis pliusas - dialogai. Nors kartais jie ir skambėjo kiek perdėtai, tačiau bent jau nevertė susiraukti (kaip neretai nutinka).
Didelis minusas - pabaiga. Po tokios stiprios pradžios norėjosi ir stiprios kulminacijos. Tačiau tiek kovos scenai, tiek atomazgai kažko pritrūko. Jau minėjau, kad iš dalies trūko paaiškinimo, kas slepiasi už širmos (tačiau šį autorės sprendimą suprantu). Tačiau dar labiau trūko kažko tokio. Wow. Bumt. Kad likčiau pritrenkta ir norėčiau daugiau. Dabar mane kažkiek domina "Spiečiaus" priešistorė, bet pati pabaiga nesukėlė jokių jausmų.
Mane itin sužavėjo puikiai sukurtas pasaulis. Iki pat galo išlaikoma intriga ir paliktos kelios neaiškios detalės, kurios neleidžia iki galo suprasti, kas gi vyksta (tiesa, be tos pabaigos net nebūčiau supratusi, koks šios knygos žanras - fantasy? Sci-fi? Mistika? Tačiau galiausiai ši žanrinė raizgalynė sukūrė visai neblogą pagrindą kūrinio įvykiams ir veikėjams). Pabaiga padėjo sudėlioti kelis taškus, tačiau toli gražu ne viską. Spėju, autorė tai padarė sąmoningai, tik nežinau, ar planuodama tęsinį, ar palikdama laisvės skaitytojui pačiam paaiškinti tai, ką perskaitė.
Stilius įdomus, klasikinis, daug epitetų ir aprašymų, kartais gal net kiek per daug nudailintas. Ypač tai jaučiau knygos pradžioje, paskui kažkaip "susiskaitė". Dauguma veikėjų gan statiški, tačiau juos atpirko Anuka, kurios portretas ryškus, gyvybingas, įsimenantis. Man ji kažkuo priminė Wassmo Diną. Gal tuo savo gaivališkumu.
Didelis pliusas - dialogai. Nors kartais jie ir skambėjo kiek perdėtai, tačiau bent jau nevertė susiraukti (kaip neretai nutinka).
Didelis minusas - pabaiga. Po tokios stiprios pradžios norėjosi ir stiprios kulminacijos. Tačiau tiek kovos scenai, tiek atomazgai kažko pritrūko. Jau minėjau, kad iš dalies trūko paaiškinimo, kas slepiasi už širmos (tačiau šį autorės sprendimą suprantu). Tačiau dar labiau trūko kažko tokio. Wow. Bumt. Kad likčiau pritrenkta ir norėčiau daugiau. Dabar mane kažkiek domina "Spiečiaus" priešistorė, bet pati pabaiga nesukėlė jokių jausmų.
February 5, 2018
Ir kodėl man buvo susišvietę, kad šios knygos aprašyme mačiau žodį "postapokaliptinis pasaulis" ir neskubėjau jos skaityti.. O kaip džiaugiuosi klydusi ir galų gale ją paėmusi!
Fantastinėse knygose vienas iš nuostabiausių dalykų man yra pasaulio kūrimas. Šioje knygoje jis kuriamas viliojančiai, po truputį, pristatant po vieną detalę, dėl ko norisi net urgzti "duokit dar!!", bet drauge išlaikoma intriga, dėl kurios verti (elektroninius) puslapius toliau ir toliau! Pati juokiausi iš savęs, kai gavusi naują detalę apie pasaulį turėdavau savo galvoje jį perpiešti iš naujo
Labai pritariu Ievos reviewui, kuris pasakė beveik viską, ką būčiau minėjusi pati: knyga, deja, gausi gramatinių klaidų (bet juk elektroninę knygą turėtų būti labai lengva pataisyti! Nieko perspausdinti nereikia :) ), o tikrai keistai erzinantis įvardžių nenaudojimas priminė mokyklą, kai lietuvių kalbos pamokose buvome mokomi nekartoti "ji jis", o keisti "mergaitė, klajoklis". Bet kas per daug, tas nesveika.. Nors vėliau, įsitraukusi į įdomų siužetą pradėjau mažiau kreipti dėmesį į tokias detales, o gal tiesiog įpratau prie stiliaus.
O siužetas įtraukė taip, kaip tikrai nesitikėjau!! Jokių bereikalingų tusčiažodžiavimų, tačiau tekstas tikrai nesausas, gausus vaizdingų, ryškių aprašymų, kurie prisidėjo prie pasaulio kūrimo. Įdomi istorija, man net neleidusi patikėti, kad čia ne pirma didelės serijos knyga (o gal?). Deja, tik pabaiga paliko daugiau klausimų, nei atsakymų, ne tik, kaip dažnai būna įsitraukus į įdomią knygą ir ją pabaigus, lieki su kažkieno trūkumo jausmu, bet ir todėl, kad dalies veikėjų istorijos liko kyboti, skaitytojui norisi žinoti, kas bus!! Man visada norisi žinoti iki galo.. Bet gal ir gerai.. Tas ilgesys paliks gilesnį prisiminimą..
Puiki fantastinė istorija, verta būti ir popierine knyga ant lentynos! Tikrai patiks tiems, kam patiko J.M Auel Pirmykštė moteris: Urvinio lokio gentis ("Earth's Children" serija), kas nori prieš save regėti dar vieną nematytą, bet drauge tokį beveik artimą fantastinį pasaulį. Nuostabus debiutas!
Fantastinėse knygose vienas iš nuostabiausių dalykų man yra pasaulio kūrimas. Šioje knygoje jis kuriamas viliojančiai, po truputį, pristatant po vieną detalę, dėl ko norisi net urgzti "duokit dar!!", bet drauge išlaikoma intriga, dėl kurios verti (elektroninius) puslapius toliau ir toliau! Pati juokiausi iš savęs, kai gavusi naują detalę apie pasaulį turėdavau savo galvoje jį perpiešti iš naujo
Labai pritariu Ievos reviewui, kuris pasakė beveik viską, ką būčiau minėjusi pati: knyga, deja, gausi gramatinių klaidų (bet juk elektroninę knygą turėtų būti labai lengva pataisyti! Nieko perspausdinti nereikia :) ), o tikrai keistai erzinantis įvardžių nenaudojimas priminė mokyklą, kai lietuvių kalbos pamokose buvome mokomi nekartoti "ji jis", o keisti "mergaitė, klajoklis". Bet kas per daug, tas nesveika.. Nors vėliau, įsitraukusi į įdomų siužetą pradėjau mažiau kreipti dėmesį į tokias detales, o gal tiesiog įpratau prie stiliaus.
O siužetas įtraukė taip, kaip tikrai nesitikėjau!! Jokių bereikalingų tusčiažodžiavimų, tačiau tekstas tikrai nesausas, gausus vaizdingų, ryškių aprašymų, kurie prisidėjo prie pasaulio kūrimo. Įdomi istorija, man net neleidusi patikėti, kad čia ne pirma didelės serijos knyga (o gal?). Deja, tik pabaiga paliko daugiau klausimų, nei atsakymų, ne tik, kaip dažnai būna įsitraukus į įdomią knygą ir ją pabaigus, lieki su kažkieno trūkumo jausmu, bet ir todėl, kad dalies veikėjų istorijos liko kyboti, skaitytojui norisi žinoti, kas bus!! Man visada norisi žinoti iki galo.. Bet gal ir gerai.. Tas ilgesys paliks gilesnį prisiminimą..
Puiki fantastinė istorija, verta būti ir popierine knyga ant lentynos! Tikrai patiks tiems, kam patiko J.M Auel Pirmykštė moteris: Urvinio lokio gentis ("Earth's Children" serija), kas nori prieš save regėti dar vieną nematytą, bet drauge tokį beveik artimą fantastinį pasaulį. Nuostabus debiutas!
April 16, 2019
Kelios mintys perskaičius kūrinį:
1. Knygoje minima kaip Anuka keliolika pavasarių klajojo viena. Norėjosi galbūt detalesnio aprašymo iš to vienišo laikotarpio, kad pasijaustų kontrastas atsiradus Spiečiuje. Taip pat gal buvo kiek gaila, kad Anuka, vos gavosi dėmesio, pradėjo juo kvėpuoti tarsi oru. Ar gali tiek metų buvęs atstumtas žmogus taip greitai pasijausti naujoje, svetimoje vietoje kaip namuose?
2. Jaro ir Anukos ryšys. Visiškai nesuvokiama jo prasmė. Jeigu ryšys buvo toks stiprus, kodėl Jaras susimetė su kita moterimi? Ar jis tiesiog neatlaikė ryšio stiprumo ir nukreipė savo dėmesį į kitą objektą kad palengvėtų? Ar visgi nugalėjo tobulas Iglit kūnas kurio neturi Anuka (kas būtų liūdna ir vistiek neatsakytų į klausimą - tai apie kokį ryšį čia ėjo kalba)? Žodžiu, pasirodė labai neišpildyta šita dalis.
3. Pritrūko platesnių Spiečiaus ir jame vykstančių scenų aprašymo. Dėl to buvo labai sunku suvokti kokio dydžio bendruomenė ir kokio masto kovos jame vyksta.
4. Visa istorija pasakojam per Anukos akis. Pritrūko kitų veikėjų "balso". Tik pačiame gale atsirado Iglit, tačiau tokie veikėjai kaip Jaras, Motinėlė - juos irgi būtų buvę įdomu išgirsti.
O šiaip knygą perskaičiau vienu prisėdimu, užkabino ir patiko :) Tikiuosi dar sulauksim daugiau kūrinių iš autorės!
1. Knygoje minima kaip Anuka keliolika pavasarių klajojo viena. Norėjosi galbūt detalesnio aprašymo iš to vienišo laikotarpio, kad pasijaustų kontrastas atsiradus Spiečiuje. Taip pat gal buvo kiek gaila, kad Anuka, vos gavosi dėmesio, pradėjo juo kvėpuoti tarsi oru. Ar gali tiek metų buvęs atstumtas žmogus taip greitai pasijausti naujoje, svetimoje vietoje kaip namuose?
2. Jaro ir Anukos ryšys. Visiškai nesuvokiama jo prasmė. Jeigu ryšys buvo toks stiprus, kodėl Jaras susimetė su kita moterimi? Ar jis tiesiog neatlaikė ryšio stiprumo ir nukreipė savo dėmesį į kitą objektą kad palengvėtų? Ar visgi nugalėjo tobulas Iglit kūnas kurio neturi Anuka (kas būtų liūdna ir vistiek neatsakytų į klausimą - tai apie kokį ryšį čia ėjo kalba)? Žodžiu, pasirodė labai neišpildyta šita dalis.
3. Pritrūko platesnių Spiečiaus ir jame vykstančių scenų aprašymo. Dėl to buvo labai sunku suvokti kokio dydžio bendruomenė ir kokio masto kovos jame vyksta.
4. Visa istorija pasakojam per Anukos akis. Pritrūko kitų veikėjų "balso". Tik pačiame gale atsirado Iglit, tačiau tokie veikėjai kaip Jaras, Motinėlė - juos irgi būtų buvę įdomu išgirsti.
O šiaip knygą perskaičiau vienu prisėdimu, užkabino ir patiko :) Tikiuosi dar sulauksim daugiau kūrinių iš autorės!
This entire review has been hidden because of spoilers.
October 10, 2021
Lietuviškos fantastikos nėra taip jau neišsemiamai daug, todėl kiekviena knyga anksčiau ar vėliau turėtų patekti į prijaučiančių fantastikai rankas. Į maniškes pateko po kažkurios "Piknikas kaukų draustinyje" tinklalaidės. Ir gerai kad pateko. Įdomi istorija, gražiai nupieštas pasaulis. Susiskaitė vienu ar dviem prisėdimais.
June 27, 2019
Lietuviu literatūra, o ypač jaunų rašytojų man kažkaip sunkiai priimama. Bet Širšė įrodė, kad mes vis dėl to rašome ne ką prasčiau už užsienį. Jau seniai mačiau "Spiečių" savo akiratyje, bet vis nedrįsau jos skaityti. Ir dabar džiaugiuosi, kad ją įveikiau.
Pats sukurtas pasaulis, nustebino, nes buvo gerai užpildytas ir apgalvotas. Nors kortais būdavo sunku prisiminti ką reiškia vienas ar kitas teriminas. Patiko, kad autorė nuo pirmo skyriaus ėjo prie "reikalo", nors vėliau susivokiau, kad man vis dėl to reikėjo pačios, pačios pradžios. Knyga skaitėsi lengvai, aišku popierinis variantas būtų dar gėriau.
Tik nepatiko ta meilės-seilės liniją, bet pabaigai ji buvo reikalinga ir be jos niekaip neišsuksi.
Taigi dabar tikiuosi, kad bus nauja knyga, kuri paaiškins viso pasaulio atsiradimą ir kas bei kodėl taip susiklostė. Kaip "Šachta" triligijoje.
Rekomenduoju
Pats sukurtas pasaulis, nustebino, nes buvo gerai užpildytas ir apgalvotas. Nors kortais būdavo sunku prisiminti ką reiškia vienas ar kitas teriminas. Patiko, kad autorė nuo pirmo skyriaus ėjo prie "reikalo", nors vėliau susivokiau, kad man vis dėl to reikėjo pačios, pačios pradžios. Knyga skaitėsi lengvai, aišku popierinis variantas būtų dar gėriau.
Tik nepatiko ta meilės-seilės liniją, bet pabaigai ji buvo reikalinga ir be jos niekaip neišsuksi.
Taigi dabar tikiuosi, kad bus nauja knyga, kuri paaiškins viso pasaulio atsiradimą ir kas bei kodėl taip susiklostė. Kaip "Šachta" triligijoje.
Rekomenduoju
September 13, 2021
Pažymiu kaip spoilerį dėl viso pikto.
Viskas prasidėjo prieš metus, kai artėjant Lituaniconui užsimaniau paskaityt kažką lietuviškai. Sutapimas ar ne, pirmą aptikau Širšės "Spiečių", mečiau elektroknygon, pradėjau skaityt.
Pradžioj viršelis visiškai nesirišo su tekstu, pasaulis atrodė svetimas ir nesuprantamas, veikėja nepasirodė artima. Tačiau įvykiai pynėsi tarpusavy, vaizdas ryškėjo, ir tie trūkumai pavirto pranašumais. Iš tikro, man net patiko tas "faktų apie pasaulį" nebuvimas kuriais taip mėgsta prisodrinti savo tekstus kiti autoriai - tą galimų paaiškinimų miglą kiekvienas skaitytojas galėjom apčiuopt savaip. Ar pasauly nutiko ekologinė katastrofa? Ar eina kalba apie ketvirto ar penkto tipo artimą kontaktą Hynek'o skalėje? Ar ateities mokslininkai aptiko praeities aborigenų gentis? Spoksojau į viršelį ir bandžiau įminti kas už jo iš tikro slypi.
Knygą privertė prie jos grįžti po metų, kai vėl artėjant Lituaniconui prisiminiau kad taip ir neparašiau ką norėjau pasakyt autorei, o ypač padėkot. Paskaičius kitų žmonių atsiliepimus, supratau kad man visiškai netrukdė minėtos kalbos klaidos. Gal dėl to kad lietuvių nėra mano gimtoji kalba, gal dėl to kad pasineriau taip giliai kad vietoj žodžių jutau Spiečiaus spalvas, kvapus, garsus.
Ačiū už patirtą kelionę!
Viskas prasidėjo prieš metus, kai artėjant Lituaniconui užsimaniau paskaityt kažką lietuviškai. Sutapimas ar ne, pirmą aptikau Širšės "Spiečių", mečiau elektroknygon, pradėjau skaityt.
Pradžioj viršelis visiškai nesirišo su tekstu, pasaulis atrodė svetimas ir nesuprantamas, veikėja nepasirodė artima. Tačiau įvykiai pynėsi tarpusavy, vaizdas ryškėjo, ir tie trūkumai pavirto pranašumais. Iš tikro, man net patiko tas "faktų apie pasaulį" nebuvimas kuriais taip mėgsta prisodrinti savo tekstus kiti autoriai - tą galimų paaiškinimų miglą kiekvienas skaitytojas galėjom apčiuopt savaip. Ar pasauly nutiko ekologinė katastrofa? Ar eina kalba apie ketvirto ar penkto tipo artimą kontaktą Hynek'o skalėje? Ar ateities mokslininkai aptiko praeities aborigenų gentis? Spoksojau į viršelį ir bandžiau įminti kas už jo iš tikro slypi.
Knygą privertė prie jos grįžti po metų, kai vėl artėjant Lituaniconui prisiminiau kad taip ir neparašiau ką norėjau pasakyt autorei, o ypač padėkot. Paskaičius kitų žmonių atsiliepimus, supratau kad man visiškai netrukdė minėtos kalbos klaidos. Gal dėl to kad lietuvių nėra mano gimtoji kalba, gal dėl to kad pasineriau taip giliai kad vietoj žodžių jutau Spiečiaus spalvas, kvapus, garsus.
Ačiū už patirtą kelionę!
This entire review has been hidden because of spoilers.
January 30, 2024
Ok, knyga, kurią perskaičius norisi aiškesnio idėjos paaiškinimo - nes, tai kas vyksta realiai (iš tikro) paliečiama tik pakraščiu ir kelia norą tęsiniui - gal tokia ir buvo idėja?
Gal buvo galima daugiau to aiškumo, nes nors stipriai jaučiamas Colin Wilson ir jo kūrinius tęsenčių autorių įtaka, bet nuoseklumo šiek tiek pritrūko.
Bet ačiū už malonų skaitymą ir labai lauksiu dar kažko.
Gal buvo galima daugiau to aiškumo, nes nors stipriai jaučiamas Colin Wilson ir jo kūrinius tęsenčių autorių įtaka, bet nuoseklumo šiek tiek pritrūko.
Bet ačiū už malonų skaitymą ir labai lauksiu dar kažko.
September 4, 2023
Graži knyga, kėlė geras emocijas. Apie atjautą, priėmimą kitokio žmogaus, priklausymą bendruomenei, vienišumą, meilę. Labai maloniai praleidau laiką skaitydama, buvo lengva įsijausti.
July 8, 2017
Sako, nespręsk apie knygą iš jos viršelio, bet šiuo atveju tikrai galima būtų prisifantazuoti pamačius vien jį. Autorė Širšė, knyga „Spiečius“. Jau, rodos, seniai praėjo laikai, kai autoriai slėpdavosi už slapyvardžių. Nebemadinga, kiti sakytų - net nereikalinga. Juk absoliuti dauguma nė nesugalvotų savo rašymo, ir dargi knygos išleidimo fakto nuslėpti nuo draugų, socialinių tinklų pažįstamų ir apskritai „plačiosios skaitytojų auditorijos“. O Širšė paėmė ir padarė kitaip. Va jums ir Intriga nr. 1.
Intriga nr. 2 turbūt būtų kodėl slapyvardis būtent toks, ir ar galime tikėtis, kad jei ta pati autorė išleis knygą, pavyzdžiui, pavadinimu „Miškas“, pasikeis slapyvardį į tarkim „Lokė“. Na, čia vis tik abejoju. Intrigą nr. 2 sugadina rašyk.lt, kur beveik visi vartotojai, užsibuvę svetainės gyvenime bent kiek daugiau nei kelis mėnesius, turbūt yra nors girdėję apie tokią piktą kaip širšę Širšę.
Prieš pradėdama, tiesa, vieną dalyką turiu prisipažinti: lietuviškos fantastikos esu tik ragavusi. Lietuviai autoriai fantastai, kurių knygas skaičiau, suskaičiuojami ant vienos rankos pirštų, todėl gilių palyginimų su „kolegomis“ taip pat nesitikėkite. O ko iš manęs tikėtis galima? Skaitytojo nuomonės.
Kad būtų paprasčiau aš gal toliau dėliosiu ją numerėliais.
Pradėkime nuo to, kas patiko labiausiai:
Pliusas nr.1:
Riebiausias, labiausiai sužavėjęs „Spiečiaus“ pliusas buvo fantastinio pasaulio sukūrimas. Nėra jis ten koks sunkiai skaitytojui įsivaizduojamas sci-fi ar planeta apgyventa dar neaprašinėtomis ateivių rasėmis. Tas pasaulis panašus į mūsiškį ir vis tik... Na, čia reikia pabandyti paskaityti patiems. Šitame spiečiaus pasaulyje tvarka kitokia, gyventojai kitokie, jų darbai, ritualai, titulai kitokie, galų gale ir gamta ne tokia kokią esam įpratę matyti. Kiekviena smulkmena, atrodo, turi plačią priešistorę ir pagrindimą ir net norėdamas nerandi jokios loginės klaidos prie kurios galėtum prikibti. O prikibti man norisi visada.
Minusas nr.1:
Ir būtent dėl to didžiausio knygos pliuso įrašau jai pirmą minusą. Spiečiaus pasaulis man taip patiko, kad jo norėjosi gerokai daugiau. Aiškiai matoma, kad autorė viską apgalvojo plačiai, jos galvoje visos tos detalės tvarkingai sudėliotos į joms priklausančias vietas, tačiau skaitytojams informacijos trūksta. Jei nebūčiau galėjusi skaitydama kreiptis į Širšę man būtų likę neaiškios kai kurios socialinės struktūros, pozicijos, „specialybių“ pavadinimai ir kiti įvairūs įdomūs mažmožiai.
Pliusas nr.2
Gerai sukurtas ne tik pasaulis, bet ir pagrindinė veikėja. Ji išskirtinė, įdomi, elgiasi logiškai, įtikinamai, skaitytojas gali ją suprasti, su ja džiaugtis ir dėl jos liūdėti. Visad maniau, kad tai tose išspausdintose, leidyklų išleistose knygose yra savaime suprantama, tačiau pastaruoju metu sugebėjau pataikyti ir ant tokių autorių, kurie apie veikėjų kūrimą neišmano beveik nieko ir vis tiek yra spausdinami. Čia ne tas atvejis.
Minusas nr. 2
Jei toliau kalbame apie veikėjus, paantrinsiu kai kuriems kitiems skaitytojams rašyk.lt: vyriški veikėjai įtikinamumo kažkiek stokoja. Jie, tiesa, irgi yra savaip įdomūs ir skirtingi, tačiau spiečiaus pasaulyje bent dalis vyrų per daug supanašėja į moteris.
Pliusas nr. 3
Autorė rašo gerai, siužetas užkabina ir įtraukia nuo pat pirmo puslapio. Istorija nepasidaro nuobodi, joje nėra nereikalingo balasto. Visi veikėjai, visos scenos stumia veiksmą tolyn ir vienintelė priežastis, kodėl neperskaičiau knygos vienu prisėdimu ar per vieną naktį buvo ta, kad tuo metu dar laukiau, kol Širšė įdės naujas dalis į savo blog‘ą.
Minusas nr. 3
Pabaiga. Vis tik tikrai norėjosi stipresnės. Knyga buvo to nusipelniusi.
Minusai baigėsi, tai aš irgi jau į pabaigą. Mano rekomendacija – paskaitykit. Tuo labiau, šitos knygos net nereikia ieškoti knygynuose ar bibliotekose – knyga elektroninė ir nemokama.
Intriga nr. 2 turbūt būtų kodėl slapyvardis būtent toks, ir ar galime tikėtis, kad jei ta pati autorė išleis knygą, pavyzdžiui, pavadinimu „Miškas“, pasikeis slapyvardį į tarkim „Lokė“. Na, čia vis tik abejoju. Intrigą nr. 2 sugadina rašyk.lt, kur beveik visi vartotojai, užsibuvę svetainės gyvenime bent kiek daugiau nei kelis mėnesius, turbūt yra nors girdėję apie tokią piktą kaip širšę Širšę.
Prieš pradėdama, tiesa, vieną dalyką turiu prisipažinti: lietuviškos fantastikos esu tik ragavusi. Lietuviai autoriai fantastai, kurių knygas skaičiau, suskaičiuojami ant vienos rankos pirštų, todėl gilių palyginimų su „kolegomis“ taip pat nesitikėkite. O ko iš manęs tikėtis galima? Skaitytojo nuomonės.
Kad būtų paprasčiau aš gal toliau dėliosiu ją numerėliais.
Pradėkime nuo to, kas patiko labiausiai:
Pliusas nr.1:
Riebiausias, labiausiai sužavėjęs „Spiečiaus“ pliusas buvo fantastinio pasaulio sukūrimas. Nėra jis ten koks sunkiai skaitytojui įsivaizduojamas sci-fi ar planeta apgyventa dar neaprašinėtomis ateivių rasėmis. Tas pasaulis panašus į mūsiškį ir vis tik... Na, čia reikia pabandyti paskaityti patiems. Šitame spiečiaus pasaulyje tvarka kitokia, gyventojai kitokie, jų darbai, ritualai, titulai kitokie, galų gale ir gamta ne tokia kokią esam įpratę matyti. Kiekviena smulkmena, atrodo, turi plačią priešistorę ir pagrindimą ir net norėdamas nerandi jokios loginės klaidos prie kurios galėtum prikibti. O prikibti man norisi visada.
Minusas nr.1:
Ir būtent dėl to didžiausio knygos pliuso įrašau jai pirmą minusą. Spiečiaus pasaulis man taip patiko, kad jo norėjosi gerokai daugiau. Aiškiai matoma, kad autorė viską apgalvojo plačiai, jos galvoje visos tos detalės tvarkingai sudėliotos į joms priklausančias vietas, tačiau skaitytojams informacijos trūksta. Jei nebūčiau galėjusi skaitydama kreiptis į Širšę man būtų likę neaiškios kai kurios socialinės struktūros, pozicijos, „specialybių“ pavadinimai ir kiti įvairūs įdomūs mažmožiai.
Pliusas nr.2
Gerai sukurtas ne tik pasaulis, bet ir pagrindinė veikėja. Ji išskirtinė, įdomi, elgiasi logiškai, įtikinamai, skaitytojas gali ją suprasti, su ja džiaugtis ir dėl jos liūdėti. Visad maniau, kad tai tose išspausdintose, leidyklų išleistose knygose yra savaime suprantama, tačiau pastaruoju metu sugebėjau pataikyti ir ant tokių autorių, kurie apie veikėjų kūrimą neišmano beveik nieko ir vis tiek yra spausdinami. Čia ne tas atvejis.
Minusas nr. 2
Jei toliau kalbame apie veikėjus, paantrinsiu kai kuriems kitiems skaitytojams rašyk.lt: vyriški veikėjai įtikinamumo kažkiek stokoja. Jie, tiesa, irgi yra savaip įdomūs ir skirtingi, tačiau spiečiaus pasaulyje bent dalis vyrų per daug supanašėja į moteris.
Pliusas nr. 3
Autorė rašo gerai, siužetas užkabina ir įtraukia nuo pat pirmo puslapio. Istorija nepasidaro nuobodi, joje nėra nereikalingo balasto. Visi veikėjai, visos scenos stumia veiksmą tolyn ir vienintelė priežastis, kodėl neperskaičiau knygos vienu prisėdimu ar per vieną naktį buvo ta, kad tuo metu dar laukiau, kol Širšė įdės naujas dalis į savo blog‘ą.
Minusas nr. 3
Pabaiga. Vis tik tikrai norėjosi stipresnės. Knyga buvo to nusipelniusi.
Minusai baigėsi, tai aš irgi jau į pabaigą. Mano rekomendacija – paskaitykit. Tuo labiau, šitos knygos net nereikia ieškoti knygynuose ar bibliotekose – knyga elektroninė ir nemokama.
December 13, 2024
Vienas iš mano subjektyvių vertinimo kriterijų ar knyga gera - jei negali atsitraukti :) Kiti - (ypač tai galioja sf ar fantasy (ar dabar jau romantasy rolling eyes hehe :D ) ar logiškas pasaulio kūrimas (na ok, ar bent jau nėra visiškų nesąmonių, jei visa kita tinka), nenuspėjami siužeto vingiai, stiprūs charakteriai ar visiškai nenusisaldinama ir pan.
Tai va, ši knyga tokia ir buvo - negalėjau atsitraukti, geras rašymas, įdomus pasaulio kūrimas, stiprūs charakteriai, veiksmas ir siužeto vingiai. Šiaip jau man kažkuo priminė seną gerą fantastiką kurią skaitydavau praeitame amžiuje, kai dar niekas negirdėjo YA termino :D (čia pagyrimas autorei, jei ką :)
Kita vertus, atrodytų, jei fantastika, tai gali belekaip fantazuoti ir bus ok (juk ne kokia istorinė, kur negali ignoruoti nei laikmečio tendencijų nei faktų). Deja, ne, kaip tik čia norisi aiškumo, kas kaip ir kodėl. Ir pritariu kitiems komentarams, kad pabaigoje trūko atsakymų.
Tai dabar ir pasikabinėsiu.
Kaip supratau, Žemėje (?) žmonija tiek nusitechnologino, kad nebegalėjo susilaukti vaikų, todėl įsteigė "fermas" natūralioje aplinkoje (kažkur už megapolių/-io? bet gamtos dar daug daug likę?), sukūrė legendas, ritualus, kad būtų genetinis grynumas ir leido jiems vystytis savaime, patiems atrenkant ir atsikratant "netinkamais". Neaišku, ar gmorgams reikia visų vaikų, kad patys neišnyktų ar tik konkrečių evoliucionavusių vaikų, kaip Gelo ir Lorotos, savo eksperimentui? Ir kodėl jie sunaikindavo apskritai visą kaimą, užuot sukūrę ritualą, kad kaimas pats duotų tą vieną vaiką ar dalį vaikų (religija stipri jėga, taip kad gali tai veikti kelis amžius, kol kas nors ims maištauti :) ), kaimas toliau gyventų ir toliau "tiektų vaikus"? Kas atsitikdavo tiems vaikams vėliau? Taip pat, ar gmorgai įkurdavo kitus naujus kaimus vietoj sunaikintų (juk reikėjo naujų vaikų)? Patiko pasaulio pasaulyje idėja, bet pabaigoje norėjosi to platesnio (išorinio) pasaulio atskleidimo - kas kaip ir kodėl.
Mistika pabaigoje man iš pradžių pasirodė, nee, not-for-me, bet vėliau pagalvojus, why not, juk kiek mažai mes dar ir apie save ir savo galimybes žinome, taip kad o kodėl gi ne?
Šiek tiek neaiškūs man Anukos ir Jaro santykiai - ar tai tik instinktas? Iš Anukos pusės tikrai ne tik instinktas, o iš Jaro?... nežinau, pabaigoje lyg ir ne..
Šiaip labai labai gerai, autorė rašo puikiai ir gyvai, turi idėjų (skaičiau dar kitą kūrinį, skaitysiu ir kitus).
4.5
p.s skaičiau tinklalapyje, daug klaidų nepastebėjau, galbūt jau ištaisytos.
Viršelis, ką matau Goodreads - nlb, atstumtų, sorry.
Autorės knygas pirkčiau.
Tai va, ši knyga tokia ir buvo - negalėjau atsitraukti, geras rašymas, įdomus pasaulio kūrimas, stiprūs charakteriai, veiksmas ir siužeto vingiai. Šiaip jau man kažkuo priminė seną gerą fantastiką kurią skaitydavau praeitame amžiuje, kai dar niekas negirdėjo YA termino :D (čia pagyrimas autorei, jei ką :)
Kita vertus, atrodytų, jei fantastika, tai gali belekaip fantazuoti ir bus ok (juk ne kokia istorinė, kur negali ignoruoti nei laikmečio tendencijų nei faktų). Deja, ne, kaip tik čia norisi aiškumo, kas kaip ir kodėl. Ir pritariu kitiems komentarams, kad pabaigoje trūko atsakymų.
Tai dabar ir pasikabinėsiu.
Kaip supratau, Žemėje (?) žmonija tiek nusitechnologino, kad nebegalėjo susilaukti vaikų, todėl įsteigė "fermas" natūralioje aplinkoje (kažkur už megapolių/-io? bet gamtos dar daug daug likę?), sukūrė legendas, ritualus, kad būtų genetinis grynumas ir leido jiems vystytis savaime, patiems atrenkant ir atsikratant "netinkamais". Neaišku, ar gmorgams reikia visų vaikų, kad patys neišnyktų ar tik konkrečių evoliucionavusių vaikų, kaip Gelo ir Lorotos, savo eksperimentui? Ir kodėl jie sunaikindavo apskritai visą kaimą, užuot sukūrę ritualą, kad kaimas pats duotų tą vieną vaiką ar dalį vaikų (religija stipri jėga, taip kad gali tai veikti kelis amžius, kol kas nors ims maištauti :) ), kaimas toliau gyventų ir toliau "tiektų vaikus"? Kas atsitikdavo tiems vaikams vėliau? Taip pat, ar gmorgai įkurdavo kitus naujus kaimus vietoj sunaikintų (juk reikėjo naujų vaikų)? Patiko pasaulio pasaulyje idėja, bet pabaigoje norėjosi to platesnio (išorinio) pasaulio atskleidimo - kas kaip ir kodėl.
Mistika pabaigoje man iš pradžių pasirodė, nee, not-for-me, bet vėliau pagalvojus, why not, juk kiek mažai mes dar ir apie save ir savo galimybes žinome, taip kad o kodėl gi ne?
Šiek tiek neaiškūs man Anukos ir Jaro santykiai - ar tai tik instinktas? Iš Anukos pusės tikrai ne tik instinktas, o iš Jaro?... nežinau, pabaigoje lyg ir ne..
Šiaip labai labai gerai, autorė rašo puikiai ir gyvai, turi idėjų (skaičiau dar kitą kūrinį, skaitysiu ir kitus).
4.5
p.s skaičiau tinklalapyje, daug klaidų nepastebėjau, galbūt jau ištaisytos.
Viršelis, ką matau Goodreads - nlb, atstumtų, sorry.
Autorės knygas pirkčiau.
This entire review has been hidden because of spoilers.
February 14, 2019
Ši recenzija yra tiesiog nukopijuotas postas iš skaitytojų mEgėjų grupės FB :)
"Spiečius" buvo pats pirmasis mano skaitytas Naujo Vardo romanas. Buvau įsitikinus, kad esu parašiusi jam recenziją ir beliks ją perkopijuoti, bet pasirodo ne :)) BUS SPOILERIŲ. (užtat dabar kopijuoju priešinga kryptimi, t.y. iš FB į GR)
Patiko: sukurtas pasaulis. Su savo tvarka, papročiais. Bet tie fantastiniai dalykai nekliuvo ir netrukdė - gražiai įsipynė į tekstą, ir iš konteksto buvo aišku, kas tie vijūnai/tvėriai. Smagu ir tai, kad jie nebuvo šiaip teksto papuošimai, o dalyvavo siužete. Pvz, Anukos erezinė mintis įsiūti žmonėms antrą tvėrių kapsulę. Skaitant nė karto nekilo mintis, kad dalykai išgalvojami vien tam, kad užsidėti pliusiuką fantastinių elementų sąraše. Ir apeigų metu Iglit nusidažanti odą baltai, taip pasidaranti panaši į savo kūrėjus.
Nepatiko, nors taip labai sąlyginai: neatsakytas iki galo klausimas, kas tie gmorgai, ir kas tie baltieji žmonės, ir kas čia apskritai vyksta. Kodėl jie naikina spiečius, jei yra nuo jų priklausomi? Kodėl spiečiaus motinėlė pasirinko didžiausią vištą savo įpėdine?
Vienintelis liapsusas šioje knygoje tas, kad prologe pasakojama apie Anukos vaikystę ir jos globėją Heket. Tas pasakojimas toks ryškus, kad paskui niekaip neišeina patikėti Anukos svarstymais, kad Heket buvo tik sapnas.
Pabaiga buvo keista, bet maloniai kutenanti smegenis. Atsakanti į dalį klausimų, bet tuo pačiu užduodanti jų dar daugiau. Paskui dar ilgai mąsčiau apie knygą ir norėjau sužinoti, kas ten toliau buvo.
"Spiečius" buvo pats pirmasis mano skaitytas Naujo Vardo romanas. Buvau įsitikinus, kad esu parašiusi jam recenziją ir beliks ją perkopijuoti, bet pasirodo ne :)) BUS SPOILERIŲ. (užtat dabar kopijuoju priešinga kryptimi, t.y. iš FB į GR)
Patiko: sukurtas pasaulis. Su savo tvarka, papročiais. Bet tie fantastiniai dalykai nekliuvo ir netrukdė - gražiai įsipynė į tekstą, ir iš konteksto buvo aišku, kas tie vijūnai/tvėriai. Smagu ir tai, kad jie nebuvo šiaip teksto papuošimai, o dalyvavo siužete. Pvz, Anukos erezinė mintis įsiūti žmonėms antrą tvėrių kapsulę. Skaitant nė karto nekilo mintis, kad dalykai išgalvojami vien tam, kad užsidėti pliusiuką fantastinių elementų sąraše. Ir apeigų metu Iglit nusidažanti odą baltai, taip pasidaranti panaši į savo kūrėjus.
Nepatiko, nors taip labai sąlyginai: neatsakytas iki galo klausimas, kas tie gmorgai, ir kas tie baltieji žmonės, ir kas čia apskritai vyksta. Kodėl jie naikina spiečius, jei yra nuo jų priklausomi? Kodėl spiečiaus motinėlė pasirinko didžiausią vištą savo įpėdine?
Vienintelis liapsusas šioje knygoje tas, kad prologe pasakojama apie Anukos vaikystę ir jos globėją Heket. Tas pasakojimas toks ryškus, kad paskui niekaip neišeina patikėti Anukos svarstymais, kad Heket buvo tik sapnas.
Pabaiga buvo keista, bet maloniai kutenanti smegenis. Atsakanti į dalį klausimų, bet tuo pačiu užduodanti jų dar daugiau. Paskui dar ilgai mąsčiau apie knygą ir norėjau sužinoti, kas ten toliau buvo.
This entire review has been hidden because of spoilers.
June 12, 2022
Ką tik pabaigiau ir bandau suvirškinti. Šiaip, bendras įspūdis - wow! Tas poapokaliptinio pasaulio vaizdavimas, būtybės, gamta vs. dirbtinis pasaulis - labai įspūdinga. Sužavėjo vaizdinga, gyva pasakojimo kalba, natūralūs dialogai, tiesą sakant, dėjau aš ant tų kelių mistype'ų, nesuderintų linksnių ir kitų klaidelių - kai tokia įtraukianti istorija, tai ir akių nebadė. Kodėl ne penkios žvaigždutės? Dėl pabaigos. tad nekreipkite dėmesio į paburbėjimus, imkite ir skaitykite.
November 3, 2018
Puiki, stipri ir gerai parasyta fantastika. Nuostabu, net nesitiki, jog lietuviska;) Sirse, nesustok rasyti. Spiecius gula i ta pacia lentyna su Veju nuo juros. Aciu!
March 22, 2025
Skaitant knygą turėjau pastabą, kuri aktuali visai fantastikai, kurią esu skaitęs : kas kam tarnauja - fantastika tam, kad įdomiai pažiūrėtų į tikrovę, ar fantastika vardan fantastikos?
Autorė turi daug idėjų, rašo vaizdžiai, kalba vietomis labai graži. Labiausiai norėjosi to Ursula K. Le Guin fantastikos kalbėjimo apie tikrą pasaulį, apie tikrą žmonių prigimtį. O čia dažniau atrodo pasaka vardan pasakos, fantastika vardan fantastikos. Gal čia mano bėda, gal su amžiumi žmogus praranda vaikišką gebėjimą džiaugtis fantazavimu? Gal… Gaila, kad taip.
Bet kokiu atveju reikia pagirti už nuoseklią, didelės apimties, išbaigtą istorijos liniją ir sukurtą vaizduotės pasaulį.
Autorė turi daug idėjų, rašo vaizdžiai, kalba vietomis labai graži. Labiausiai norėjosi to Ursula K. Le Guin fantastikos kalbėjimo apie tikrą pasaulį, apie tikrą žmonių prigimtį. O čia dažniau atrodo pasaka vardan pasakos, fantastika vardan fantastikos. Gal čia mano bėda, gal su amžiumi žmogus praranda vaikišką gebėjimą džiaugtis fantazavimu? Gal… Gaila, kad taip.
Bet kokiu atveju reikia pagirti už nuoseklią, didelės apimties, išbaigtą istorijos liniją ir sukurtą vaizduotės pasaulį.
May 3, 2022
Nuostabi knyga. Seniai kažką tokio skaičiau. O gal ir niekada nieko panašaus neteko skaityti. Knyga taip įtraukė, kad negalėjau jos išleisti iš rankų kol nebaigiau skaityti. Užverčiau ją trečią valandą nakties. Tai tikrai pasako viską apie tai kaip ji man patiko. Ryte šeštą valandą kėliausi į darbą. :)
Rekomenduoju visiems fantastikos mėgėjams, ypač tikriems lietuvių fantastikos fanams. Laikas neprailgs.
Rekomenduoju visiems fantastikos mėgėjams, ypač tikriems lietuvių fantastikos fanams. Laikas neprailgs.
October 30, 2018
Lengvai ir smagiai skaitosi, bet mane asmeniškai labai erzino, kad knyga moters rašyta ir tai labai jaučiasi...
December 4, 2024
★3/5★
Writing--3.5
Plot--3
Logic--3
Characters--2.5
Ending--3
Enjoyment--3
Writing--3.5
Plot--3
Logic--3
Characters--2.5
Ending--3
Enjoyment--3
May 6, 2025
Bandau prisijaukinti fantastikos knygų žanrą. Ši knyga labai geras to bandymo pavizdys
Displaying 1 - 22 of 22 reviews