What do you think?
Rate this book
Das Haus des Daedalus
Die junge Italienerin Coralina arbeitet als Restauratorin an einer alten römischen Kirche, als sie eine unglaubliche Entdeckung macht: In einer Nische stößt sie auf Druckplatten aus dem 18. Jahrhundert. Es handelt sich um die "Carceri", die "Kerkerlandschaften" des italienischen Kupferstecher Giovanni Battista Piranesi. Das besondere an ihrem Fund: Bisher waren nur 16 "Carceri"-Motive bekannt, doch in der Kirche ruht ein 17.
Ohne lange zu zögern lässt Coralina diese 17. Platte verschwinden. Ihre Großmutter, bei der sie aufgewachsen ist und noch immer wohnt, ist schwer verschuldet. Sie hofft, das Kunstwerk auf dem Schwarzmarkt zu verkaufen, um ihrer Großmutter zu helfen. Der Kunstdetektiv Jupiter, ein alter Bekannter, soll ihr dabei helfen.
Wie sich herausstellt, haben Coralina und Jupiter die Tragweite des Diebstahls weit unterschätzt. Bald ist ihnen ein vatikanischer Geheimbund auf den Fersen, ein scheinbar wahnsinniger Mönch kreuzt wiederholt ihre Wege, und wer ihnen zu helfen versucht, bezahlt dies bald mit dem Leben. Nur ihrem Mut und ihrer Starrköpfigkeit haben sie zu verdanken, dass sie dem Geheimnis der "Carceri" auf die Spur kommen, auch wenn des Rätsels Lösung ihre Erwartungen weit übertrifft.
Ohne lange zu zögern lässt Coralina diese 17. Platte verschwinden. Ihre Großmutter, bei der sie aufgewachsen ist und noch immer wohnt, ist schwer verschuldet. Sie hofft, das Kunstwerk auf dem Schwarzmarkt zu verkaufen, um ihrer Großmutter zu helfen. Der Kunstdetektiv Jupiter, ein alter Bekannter, soll ihr dabei helfen.
Wie sich herausstellt, haben Coralina und Jupiter die Tragweite des Diebstahls weit unterschätzt. Bald ist ihnen ein vatikanischer Geheimbund auf den Fersen, ein scheinbar wahnsinniger Mönch kreuzt wiederholt ihre Wege, und wer ihnen zu helfen versucht, bezahlt dies bald mit dem Leben. Nur ihrem Mut und ihrer Starrköpfigkeit haben sie zu verdanken, dass sie dem Geheimnis der "Carceri" auf die Spur kommen, auch wenn des Rätsels Lösung ihre Erwartungen weit übertrifft.
447 pages, Paperback
First published January 1, 2002
5 people are currently reading
148 people want to read
About the author
Kai Meyer
140 books1,446 followersWith millions of books sold worldwide, Kai Meyer is one of Germany's most successful authors. His novels have been translated into 27 languages including English, Spanish, French, Italian, Japanese, Russian and Chinese.
Kai Meyer was born in 1969 in northern Germany. He began college at the University of Bochum, Germany, where he studied film, theatre, and philosophy. After a year, he dropped out to work for a newspaper as a trainee journalist, followed by two years as a staff journalist.
Kai wrote his first novel in his early 20s, and it was published when he was just 24 years old. He has been a full-time novelist since 1995. To date, Kai has written nearly 50 books – some for adults, some for teenagers. Kai’s books are mostly historical with strong fantastical overtones. There are over 1.5 million Kai Meyer books in print in Germany, and he is quickly gaining popularity in other countries as well: THE WATER MIRROR went into its third US printing before it was even delivered to bookstores, and his young adult dark fantasy series SIEBEN SIEGEL is a substantial hit in Japan. The British edition of THE FLOWING QUEEN / THE WATER MIRROR won the 2007 Marsh Award for Best Children´s Book in Translation.
In 2007 his historical novel DAS GELÜBDE (The Vow) was turned into a movie by celebrated German director Dominik Graf. SIEBEN SIEGEL is set to be filmed in 2008, other books are optioned.
Kai has also written screenplays, two of which have been made into TV movies. He is the author of a hardcover comic book, PANDORAMICUM, and is one of the creators of the fantasy role-playing game ENGEL (US edition by White Wolf).
Kai Meyer lives in Westphalia near the Rhine in Germany.
Kai Meyer was born in 1969 in northern Germany. He began college at the University of Bochum, Germany, where he studied film, theatre, and philosophy. After a year, he dropped out to work for a newspaper as a trainee journalist, followed by two years as a staff journalist.
Kai wrote his first novel in his early 20s, and it was published when he was just 24 years old. He has been a full-time novelist since 1995. To date, Kai has written nearly 50 books – some for adults, some for teenagers. Kai’s books are mostly historical with strong fantastical overtones. There are over 1.5 million Kai Meyer books in print in Germany, and he is quickly gaining popularity in other countries as well: THE WATER MIRROR went into its third US printing before it was even delivered to bookstores, and his young adult dark fantasy series SIEBEN SIEGEL is a substantial hit in Japan. The British edition of THE FLOWING QUEEN / THE WATER MIRROR won the 2007 Marsh Award for Best Children´s Book in Translation.
In 2007 his historical novel DAS GELÜBDE (The Vow) was turned into a movie by celebrated German director Dominik Graf. SIEBEN SIEGEL is set to be filmed in 2008, other books are optioned.
Kai has also written screenplays, two of which have been made into TV movies. He is the author of a hardcover comic book, PANDORAMICUM, and is one of the creators of the fantasy role-playing game ENGEL (US edition by White Wolf).
Kai Meyer lives in Westphalia near the Rhine in Germany.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 16 of 16 reviews
December 12, 2013
Pa, ako nista drugo, brzo se cita. :-)
Salim se naravno...
Knjiga je tipicna avantura pisana po sada vec utvrdjenom pravilu, tragac/kupac starina, zgodna devojka/ljubavnica i misticni predmet. Sve vec vidjeno, mozda cak i bolje napisano, a zatim zapakovano u jos jednu modernu misteriju, ala Indijana Dzons ili mozda vise tipa pofesora Langdona.
Sve u svemu, lepo sam se proveo prateci ih na njihovoj potrazii mogao bih ju je preporuciti onima kojima nikad nije dosta romanticnih avantura i misterija. :-)
Salim se naravno...
Knjiga je tipicna avantura pisana po sada vec utvrdjenom pravilu, tragac/kupac starina, zgodna devojka/ljubavnica i misticni predmet. Sve vec vidjeno, mozda cak i bolje napisano, a zatim zapakovano u jos jednu modernu misteriju, ala Indijana Dzons ili mozda vise tipa pofesora Langdona.
Sve u svemu, lepo sam se proveo prateci ih na njihovoj potrazii mogao bih ju je preporuciti onima kojima nikad nije dosta romanticnih avantura i misterija. :-)
November 28, 2017
Įprastai man patinka tokio žanro knygos ir filmai. Žinau, kad daug kas nemėgsta Dan Brown, bet man jo knygos įdomios, labiausiai patiko „Inferno“ (įdomi istorija, puiki idėja, gera pabaiga). Kalbant apie filmus, „Kodas: L.O.B.I.A.I“ mačiau daugybę kartų ir žiūrėčiau dar ir dar kartą. Bet po tokių sėkmės istorijų visada atsiranda kopijuotojų, kuriems tas ne itin pasiseka. Iš filmų galima paminėti vokiečių „Nibelungų lobio medžioklė“. Jeigu pirmas filmas dar dar kažkiek žiūrimas, tai kiti du („Likimo ietis“ ir „Gintaro kambario beieškant“) yra tiesiog juokingi. Tas pats gali nutikti ir su knygomis. Vienas iš tokių pavyzdžių būtent Kai Meyer „Vatikano sąmokslas“.
Iš to, kiek esu skaičiusi knygų ir mačiusi filmų, galiu išskirti tokius būtinus šio žanro elementus (spoiler slepia pavyzdžius iš „Vatikano sąmokslo“):
1. Atrandama kokia nors paslaptis apie gerai žinomą senovinį meno kūrinį.
2. Už visko slepiasi slaptoji draugija, kuri nori, kad atradimas liktų slaptas.
3. Slaptajai draugijai ar tiesiog blogiukams vadovauja ligotas žmogus – kuo sunkiau jis serga ir kuo arčiau mirties yra, tuo didesnę įtaką daro žmonėms.
4. Pagrindinis veikėjas yra nieko neįtariantis, fiziniais pajėgumais nepasižymintis istorikas ar meno žinovas.
5. Pagrindinis veikėjas būtinai turi kokią nors fobiją ar kažką, kas bus panaudota prieš jį.
6. Žmonės būna sužeidžiami, netgi miršta, vyksta susišaudymai viešose vietose, o policija į tai nekreipia dėmesio.
7. Yra bent vienas stereotipinis veikėjas.
Ką „Vatikano sąmokslas“ padarė blogai? Paėmus bendrą paveikslą, istorijos idėją, viskas lyg ir gerai. Bet buvo mažų detalių, kurios man užkliuvo. Dažniausiai tai logikos klaidos. Keletas pavyzdžių:
1. Koralina yra lunatikė. O Jupiteris jos ieškodamas šaukia ją vardu. Kai aš buvau vaikas, irgi buvau lunatikė. Ir visi sakydavo, kad negalima lunatiko šaukti vardu. Mama niekada taip nedarydavo ir aš visada saugiai grįždavau į lovą. Aišku, nežinau, ar tas moksliškai pagrįsta, tad tarkim, kad ne, ir Jupiteris nepadarys žalos lunatikei, kuri stovi ant stogo krašto. Dar esu girdėjusi, kad iki maždaug penkiolikos metų lunatizmas turėtų būti išaugtas. Jeigu ne, reiktų kreiptis į gydytojus. Aš lunatizmą išaugau, Koralina ne. Ir, spėju, ji nesikreipė į gydytojus.
2. Vieną kartą, kai Koralina lunatikuodama vaikščiojo po Vatikano biblioteką, Jupiteris išėjo jos ieškoti. Ir aiškiai buvo parašyta, kad jis duris užrakino. O tada jis, kadangi Koralinos nepavyko rasti, svarsto, kad ji galbūt pati sugrįžo į lovą ir dabar ramiai miega. Kaip?! Kaip jai pavyktų per užrakintas duris grįžti į savo lovą?
3. Koralina ir vienuolis persirengia šlapius drabužius, tačiau jai nelabai jauku tą daryti jam matant. Bet juk jie yra vieni du trijų aukštų name, tai ar nebuvo jokio kambario (net ir atmetus užlietą rūsį), kur ji galėtų persirengti nebijodama, kad vienuolis į ją pažiūrės?
4. Koralina knygos pabaigoje vairuoja pikapą per siauras Romos gatveles. Ar jūs kada nors buvote Romoje ir matėte jos siauras gatveles? Ar kada nors matėte pikapą? Aš Romoje nebuvau, bet buvau Palerme. Ten siaurose gatvelėse motoroleris vos telpa. Įsivaizduoju, kad Romoje siauros gatvės ne ką platesnės. Taip pat esu buvusi San Diege, kur pirmą kartą iš arti pamačiau pikapą. Jis man pasirodė milžiniškas. Užėmė daugiau nei trečdalį normalaus pločio amerikietiškos gatvės, o jo galinio borto viršus buvo mano pečių aukštyje. Nežinau, gal tai buvo koks nors padidintas variantas, kiti mano sutikti pikapai nepaliko tokio didelio įspūdžio, bet jis tikrai netilptų į siaurą itališką gatvelę.
5. Dar ši knyga suklydo, kai ėmė vykti akivaizdžiai nerealistiški dalykai. Nors pastebėjimas, kad pagal fizikos dėsnius tam tikras statinys būtų neįmanomas, man patiko. (Radau gerą iliustraciją tam, tik reiktų įsivaizduoti, kad laiptai yra begaliniai: http://fav.me/dbtci58) Bet iš to statinio gilumos pakyla šviesos stulpas, kuris yra tarsi degantis kryžius, o gal degantis žmogus išskėstomis rankomis. Whait, what? Rimtai?
6. Yra vertimo klaidų: Koralina kartais virsta Koraline, o espreso kava pavadinta ekspreso. Dar buvo pavartotas terminas „nekroromantija“, nors akivaizdžiai turėjo būti „nekromantija“.
Šios knygos gimimą įsivaizduoju taip: autorius eina gatve, kuria jau šimtą kartų ėjo, ir staiga suvokia, kad pasiklydo. „Velnias,“ pagalvoja, „kaip aš čia šitaip sugebėjau?“. „O gal aš buvau paveiktas pasiklysti?“ [Paskutinį sakinį skaityti Vsauce Michael balsu.] Grįžęs namo autorius Google paieško, kas yra žymiausias labirintų statytojas (nes kur daugiau pasiklysi, jei ne labirinte) ir gauna atsakymą, kad Dedalas. Ir taip parašo knygą „Daedalus House“. Lietuvos leidėjai matyt nusprendė, kad Dedalo niekas nežino, o Vatikaną žino, tai pervadino knygą į „Vatikano sąmokslas“.
Tiesą sakant miesto virtimo labirintu idėja buvo viena iš geriausių šioje knygoje. Gal ji nebūtinai turėjo būti tiesiogine prasme, galėjo būti tiesiog perkeltine. Namai iš tikrųjų niekur nesislinktų, bet žmonės tiesiog imtų pasiklysti. Ir čia beveik būtų galima pagal kokią chemiją/biologiją sugalvoti, kad iš Dedalo namų ištrūko dujos/virusas ir veikia žmonių smegenis.
Taip pat sveikinu knygos autorių už atvirkščią geriečių vaizdavimą: Koralina su senele pasikviečia meno ekspertą Jupiterį, kad jis rastų pirkėją meno kūriniui, kurį Koralina pavogė iš bažnyčios, kurią ji pati restauruoja. Ir labai džiaugiuosi, kad Vatikanas ne kvailas ir jie atliko dalelių analizę bei nustatė, kad trūksta vieno dirbinio. (Kodėl aš jaučiuosi daug geresnė mokslininkė analizuodama grožinę literatūrą nei darydama savo doktorantūros eksperimentus?)
Iš to, kiek esu skaičiusi knygų ir mačiusi filmų, galiu išskirti tokius būtinus šio žanro elementus (spoiler slepia pavyzdžius iš „Vatikano sąmokslo“):
1. Atrandama kokia nors paslaptis apie gerai žinomą senovinį meno kūrinį.
2. Už visko slepiasi slaptoji draugija, kuri nori, kad atradimas liktų slaptas.
3. Slaptajai draugijai ar tiesiog blogiukams vadovauja ligotas žmogus – kuo sunkiau jis serga ir kuo arčiau mirties yra, tuo didesnę įtaką daro žmonėms.
4. Pagrindinis veikėjas yra nieko neįtariantis, fiziniais pajėgumais nepasižymintis istorikas ar meno žinovas.
5. Pagrindinis veikėjas būtinai turi kokią nors fobiją ar kažką, kas bus panaudota prieš jį.
6. Žmonės būna sužeidžiami, netgi miršta, vyksta susišaudymai viešose vietose, o policija į tai nekreipia dėmesio.
7. Yra bent vienas stereotipinis veikėjas.
Ką „Vatikano sąmokslas“ padarė blogai? Paėmus bendrą paveikslą, istorijos idėją, viskas lyg ir gerai. Bet buvo mažų detalių, kurios man užkliuvo. Dažniausiai tai logikos klaidos. Keletas pavyzdžių:
1. Koralina yra lunatikė. O Jupiteris jos ieškodamas šaukia ją vardu. Kai aš buvau vaikas, irgi buvau lunatikė. Ir visi sakydavo, kad negalima lunatiko šaukti vardu. Mama niekada taip nedarydavo ir aš visada saugiai grįždavau į lovą. Aišku, nežinau, ar tas moksliškai pagrįsta, tad tarkim, kad ne, ir Jupiteris nepadarys žalos lunatikei, kuri stovi ant stogo krašto. Dar esu girdėjusi, kad iki maždaug penkiolikos metų lunatizmas turėtų būti išaugtas. Jeigu ne, reiktų kreiptis į gydytojus. Aš lunatizmą išaugau, Koralina ne. Ir, spėju, ji nesikreipė į gydytojus.
2. Vieną kartą, kai Koralina lunatikuodama vaikščiojo po Vatikano biblioteką, Jupiteris išėjo jos ieškoti. Ir aiškiai buvo parašyta, kad jis duris užrakino. O tada jis, kadangi Koralinos nepavyko rasti, svarsto, kad ji galbūt pati sugrįžo į lovą ir dabar ramiai miega. Kaip?! Kaip jai pavyktų per užrakintas duris grįžti į savo lovą?
3. Koralina ir vienuolis persirengia šlapius drabužius, tačiau jai nelabai jauku tą daryti jam matant. Bet juk jie yra vieni du trijų aukštų name, tai ar nebuvo jokio kambario (net ir atmetus užlietą rūsį), kur ji galėtų persirengti nebijodama, kad vienuolis į ją pažiūrės?
4. Koralina knygos pabaigoje vairuoja pikapą per siauras Romos gatveles. Ar jūs kada nors buvote Romoje ir matėte jos siauras gatveles? Ar kada nors matėte pikapą? Aš Romoje nebuvau, bet buvau Palerme. Ten siaurose gatvelėse motoroleris vos telpa. Įsivaizduoju, kad Romoje siauros gatvės ne ką platesnės. Taip pat esu buvusi San Diege, kur pirmą kartą iš arti pamačiau pikapą. Jis man pasirodė milžiniškas. Užėmė daugiau nei trečdalį normalaus pločio amerikietiškos gatvės, o jo galinio borto viršus buvo mano pečių aukštyje. Nežinau, gal tai buvo koks nors padidintas variantas, kiti mano sutikti pikapai nepaliko tokio didelio įspūdžio, bet jis tikrai netilptų į siaurą itališką gatvelę.
5. Dar ši knyga suklydo, kai ėmė vykti akivaizdžiai nerealistiški dalykai. Nors pastebėjimas, kad pagal fizikos dėsnius tam tikras statinys būtų neįmanomas, man patiko. (Radau gerą iliustraciją tam, tik reiktų įsivaizduoti, kad laiptai yra begaliniai: http://fav.me/dbtci58) Bet iš to statinio gilumos pakyla šviesos stulpas, kuris yra tarsi degantis kryžius, o gal degantis žmogus išskėstomis rankomis. Whait, what? Rimtai?
6. Yra vertimo klaidų: Koralina kartais virsta Koraline, o espreso kava pavadinta ekspreso. Dar buvo pavartotas terminas „nekroromantija“, nors akivaizdžiai turėjo būti „nekromantija“.
Šios knygos gimimą įsivaizduoju taip: autorius eina gatve, kuria jau šimtą kartų ėjo, ir staiga suvokia, kad pasiklydo. „Velnias,“ pagalvoja, „kaip aš čia šitaip sugebėjau?“. „O gal aš buvau paveiktas pasiklysti?“ [Paskutinį sakinį skaityti Vsauce Michael balsu.] Grįžęs namo autorius Google paieško, kas yra žymiausias labirintų statytojas (nes kur daugiau pasiklysi, jei ne labirinte) ir gauna atsakymą, kad Dedalas. Ir taip parašo knygą „Daedalus House“. Lietuvos leidėjai matyt nusprendė, kad Dedalo niekas nežino, o Vatikaną žino, tai pervadino knygą į „Vatikano sąmokslas“.
Tiesą sakant miesto virtimo labirintu idėja buvo viena iš geriausių šioje knygoje. Gal ji nebūtinai turėjo būti tiesiogine prasme, galėjo būti tiesiog perkeltine. Namai iš tikrųjų niekur nesislinktų, bet žmonės tiesiog imtų pasiklysti. Ir čia beveik būtų galima pagal kokią chemiją/biologiją sugalvoti, kad iš Dedalo namų ištrūko dujos/virusas ir veikia žmonių smegenis.
Taip pat sveikinu knygos autorių už atvirkščią geriečių vaizdavimą: Koralina su senele pasikviečia meno ekspertą Jupiterį, kad jis rastų pirkėją meno kūriniui, kurį Koralina pavogė iš bažnyčios, kurią ji pati restauruoja. Ir labai džiaugiuosi, kad Vatikanas ne kvailas ir jie atliko dalelių analizę bei nustatė, kad trūksta vieno dirbinio. (Kodėl aš jaučiuosi daug geresnė mokslininkė analizuodama grožinę literatūrą nei darydama savo doktorantūros eksperimentus?)
August 16, 2021
"It is always night in Daedalus' house"
I LOVE THIS BOOK!
I am a big fan of greek mithology and this book had it mixed with love,job,friendship and everything. I also learned a lot from this book fr. And it was so interesting. I loved the characters(except Miva - I hate her). Coralina and Jupiter were amazing. Love 'em. Recommend this book to everyone!
5/5☆
I LOVE THIS BOOK!
I am a big fan of greek mithology and this book had it mixed with love,job,friendship and everything. I also learned a lot from this book fr. And it was so interesting. I loved the characters(except Miva - I hate her). Coralina and Jupiter were amazing. Love 'em. Recommend this book to everyone!
5/5☆
January 22, 2016
As always Kai Meyer never fails to impress me with amazing story and interesting subject. Mystery and mythology <3
April 24, 2025
La historia empezó bien pero en el camino se puso lenta, lenta. Y si a eso le sumamos que los capítulos son mas largos de lo necesario, tenemos una trama un poquitín difícil de leer pero no imposible. Acá tenemos una conspiración (como el nombre del libro lo dice) en la que nuestros protagonistas se la pasan huyendo para salvar la vida. En este punto yo esperaba ver más intensidad y pues no, todo muy lento por un lado y por el otro muy apresurado. Pero ey, no es un mal libro, solo pienso que no fue el momento ideal para que yo lo leyera.
May 30, 2019
Realmente apasionante. Me mantuvo interesado en su trama de principio a fin.
November 16, 2024
Uff era interesante pero el desarrollo final y la importancia y longitud de algunos parrafos que no hacia falta no tiene sentido y pierde velocidad el libro.
August 8, 2025
Interesante y ,para mí, muy buen libro de principio a fin. Una buena historia novelada a partir de lugares reales, que no podían ser otros que el Vaticano y aledaños. Recomendable lectura.
June 22, 2019
Dies ist ein grundsolides, spannendes Buch. Ich weiß, dass das nach gähnender Langeweile klingt, weil alles GROSSARTIG, ÜBERRAGEND und klingen muss, alles andere ist die kleine Schwester von sch***e. Nein, ist es nicht. "Das Haus des Daedalus" hat alles, was einen guten Mysterythriller ausmacht: ein Geheimnis, gründliche Recherche, realitätsnahe Charaktere. Was es nicht hat: schnelle/hektische Szenenwechsel, ein Übermaß an Gewalt/Sex, kaum Schießereien. Es ist eben ein deutsches Buch und kein amerikanisches, und genau das hat für mich den Reiz ausgemacht: es ist nicht hektisch, und fehlende Ideen werden nicht durch brutale Gewaltszenen oder sinnlosen Sex ausgeglichen. Das ein oder andere Mal habe ich mir gewünscht, der Autor hätte die Szene etwas gestrafft (ich fand z.B. die Schilderungen zum Treppenabstieg der Mönche zu lang), aber langweilig? Langweilig ist das Buch sicher nicht!
Witzig, weil heutzutage retro: Santino schaut sich Videobänder an :-) Und Handys waren noch keine kleinen Supercomputer, sondern einfach nur mobile Telefone. Einfach mal googeln war da noch nicht, und man musste - schock! - selber denken und schlussfolgern. Smartphones machen es den Helden aktueller Thriller oft ziemlich leicht.
Fazit: spannender Thriller, bestens geeignet zum Abtauchen in eine andere Welt, ohne anschließend von Alpträumen geplagt zu werden. Kai Meyer hat viel Phantasie, aber grausam ist er nicht.
Witzig, weil heutzutage retro: Santino schaut sich Videobänder an :-) Und Handys waren noch keine kleinen Supercomputer, sondern einfach nur mobile Telefone. Einfach mal googeln war da noch nicht, und man musste - schock! - selber denken und schlussfolgern. Smartphones machen es den Helden aktueller Thriller oft ziemlich leicht.
Fazit: spannender Thriller, bestens geeignet zum Abtauchen in eine andere Welt, ohne anschließend von Alpträumen geplagt zu werden. Kai Meyer hat viel Phantasie, aber grausam ist er nicht.
March 30, 2017
Die Umsetzung dieses Hörbuches als Hörspiel fand ich gar nicht so schlecht.
Thematisch mag ich ja Mysteriethriller mit religiösem Hintergrund. Hier war er für mich jedoch nur vorgeschoben, um auf den Dan Brown Zug aufzuspringen. Alles in allem für mich ein durchschnittliches Buch mit Längen
Thematisch mag ich ja Mysteriethriller mit religiösem Hintergrund. Hier war er für mich jedoch nur vorgeschoben, um auf den Dan Brown Zug aufzuspringen. Alles in allem für mich ein durchschnittliches Buch mit Längen
July 24, 2013
One of the best books I've ever read!
August 9, 2016
Puntuación: 3,5/5
February 17, 2015
The main character beat up a woman. Yeah.
May 17, 2019
Od polovine knjige može slobodno da se čita tri-četiri rečenice po strani.
Dobra vežba za brzo čitanje.
Zanimljiva priča ali previše razvučena na nepotrebne opise nepotrebnih stvari.
Dobra vežba za brzo čitanje.
Zanimljiva priča ali previše razvučena na nepotrebne opise nepotrebnih stvari.
March 6, 2020
vietomis per daug fantastikos
August 22, 2021
Still as terryfing aa the first time I read it. obviously kai meyer, obviously fantastic
Displaying 1 - 16 of 16 reviews