1900-luvun kylmää sotaa ja Neuvostoliiton romahdusta seurasi toiveikas vuosikymmen. Yhä uudet maat avautuivat demokratialle, ja poliittinen propaganda näytti painuvan diktatuurien mukana historian hämärään.
Meneillään oleva vuosisatamme on osoittanut, että viimeksi mainittu kehitys ei sittenkään toteutunut. Irakin sota, Ukrainan konflikti ja äärijärjestö Isisin nousu ovat nostaneet propagandan rytinällä maailmanpolitiikan keskiöön. Demokratiat eivät ole ilmiöltä suojassa. Äänestäjät Euroopassa ja Yhdysvalloissa kuuntelevat jälleen omaa valtaansa pönkittävien demogogien kutsua. Lisäksi nyt niin kuin ennenkin näyttävät propagandan tekijät olevan aina askeleen edellä suurta yleisöä. Miten se on mahdollista?
Joonas Pörstin Propagandan lumo esittelee mielipiteenmuokkauksen aakkoset alkaen niiden modernista alkuperästä, ensimmäisestä maailmansodasta. Teos johdattaa lukijan läpi 1900- ja 2000-luvun myrskyisten vuosikymmenten. Pörsti kertoo kattavasti mielten hallinnan mekanismeista, jotka ovat internetin aikakaudella yhä käytössä lännessä ja idässä, niin oikealla kuin vasemmalla. Propagandan ilmiötä avataan uusimman tutkimuksen valossa.
Propagandan lumo kannustaa lukijansa kohti avoimempaa maailmaa.
„Norint išplauti smegenis, jų reikia turėti daugiau, negu reikia išplauti“ – V. Šerelis.
Knyga apie smegenų plovimą. Išties. Čia aprašyta tiek rytietiškoji, tiek vakarietiškoji propagandos. Mane labiau sukrėtė vakarietiškosios atskleidimas, kadangi apie Rusijos propagandą nuolat gaunu įvairią informaciją. Apie amerikietiškąją buvau girdėjusi ženkliai mažiau.
Į propagandos mechanizmą pažvelgta per istorinę prizmę: apsvarstyti esminiai XX amžiaus įvykiai, vėliau kilęs JAV ir Irako karas bei kaip buvo veikiama per informacines erdves. Dėl kai kurių dalykų buvau itin nustebusi, gal net kiek sukrėsta. Juk tas info srautas buvo pasiekęs ir mus. Atrodo, kad būčiau buvusi įtikėjusi legenda, kuri žlugo. Gana skvarbiu ir aštriu žvilgsniu pažvelgta ir į britų politiką. Atskleisti SSRS ir šiuolaikinės Rusijos viešosios nuomonės veikimo principai, Islamo valstybės įsigalėjimo priežastys. Dalinamasi pastebėjimais apie dabartinę demokratijos padėtį, kurie skatina susimąstyti.
Knyga man imponavo gana įdomiai perteikiamu istorinių ir šiuolaikinių realijų analizavimu. Perskaičius dar labiau atsivėrė akys, koks ginklas yra vieša informacija ir kokiais mastais jis naudojamas. Taip pat patiko, kad yra ne tik aptariami įvairūs veiksmai, procesai, bet ir daromos išvados. Ir ji tikrai skatina mąstyti! Kelti iššūkį smegenų plovėjams, nes kuo mes gudresni, tuo sunkiau mus apmulkinti, kaip ir nurodyta V. Šerelio citatoje. Deja, propaganda vis aršėja ir vienintelis ginklas prieš ją – žinios ir kritinis mąstymas.
Sakyčiau, visai neblogas įvadas į propagandos pasaulį. Didžioji dalis knygos skirta aptarti istoriniams / politiniams propagandos aspektams (karas Irake, Rusija ir Putinas, ISIS), man gerokai pritrūko poveikio mechanizmų, būdų analizės. Bet verta skaitymo
Skaitėsi sunkokai - nežinau, ar tai vertimo, ar autoriaus stiliaus kaltė. Daugiau pateikiama propagandos istorija, ir apskritai daugiau vietos skiriama istorijai. Pasakojama kada ir kokiam tikslui pasiekti naudota propaganda, bet apie ją pačią info trūksta - kokie buvo poveikio mechanizmai, apskritai gilesnės analizės (to buvo, bet norėjosi kiek daugiau). Gana smulkiai aprašoma JAV skleidžiama propaganda prieš Iraką ir neva jame esantį masinio naikinimo ginklą bei jo bendradarbiavimą su teroristais (al-Qaida), vykdant rugsėjo 11-osios išpuolį. Kaip buvo išpučiami faktai, įrodantys šių teiginių "teisingumą" ir nustumiami į šalį įrodymai, rodantys, kad nieko panašaus nėra. Taip pat įdomiai autorius pasakoja ir apie Rusijos propagandą. Šitie du skyriai knygoje yra didžiausi, bet skaitosi įdomiausiai.
Knygos nugarėlės informacijoje parašyta: „Žurnalistas Joonas Pörsti knygoje „Propagandos kerai“, remdamasis naujausiais tyrinėjimais, apžvelgia šimtą nuomonės kontroliavimo metų“ – čia kertinis žodis būtų apžvelgia. Ne ištiria, ne analizuoja, bet būtent apžvelgia arba kitaip – tiesiog perpasakoja politinius įvykius, tų dienų aktualijas. Knygoje trūksta gylio, autoriaus pamąstymų, knygos išvados silpnokos, nėra kažkokio wow. Taip pat iš knygos nugarėlės informacijos: „publicistinis stilius įtaigus, jam netrūksta humoro ir ironijos.“ – Nežinau, nepastebėjau čia nei humoro, nei ironijos. Tačiau knyga tikrai lengvai skaitoma, skaitosi greitai. Patiko tai, jog rodomi propagandos pavyzdžiai ne tik tironijose, bet ir demokratijose.
Kiinnostavia pointteja ajankohtaisesta aiheesta. Välillä upottiin aika syvälle tiettyjen maitten yleisen poliittisen tilanteen kuvaukseen, mutta kyllä se propagandan punainen lanka siellä jotenkin kiemurteli... Olisin mielelläni lukenut enemmän aiheeseen liittyvää teoretisointia, mutta kyllä tämä kirja kaikessa konkreettisuudessaan paikkaansa ehdottomasti puolustaa.
Man patiko informacijos susisteminimas, bet pateikimas pasirodė kiek chaotiškas. Gal dėl to, jog apie politiką nelabai ką žinau, tad kai kurių minčių gijas sekti buvo sudėtinga. Vis dėlto jaučiuosi geriau suprantanti, kaip mus, žmones, veikia informacija bei jos pateikimas ir kaip sunku atsijoti propagandą nuo tiesos.
Kirja, joka kaikkien pitäisi lukea. Selkeä, informatiivinen ja perusteltu teos joka avaa silmiä propagandan historian kautta siihen, miten propagandaa nykyään käytetään. Ajankohtaiset esimerkit ovat valaisevia. Lukeminen oli hidasta, koska kirja antoi paljon ajateltavaa. Taukoja piti pitää myös hetkinä, jolloin kotimaisen politiikan narratiivi ja kirjan vaiheet yhdessä olivat vain liikaa.
Yksinkertaistettu kevytversio tästä peruskoulun opetussuunnitelmaan.
Paikoin vähän mutkia oikova, mutta se on näin tiiviissä ja laajassa teoksessa ymmärrettävää. Hyvä teoriapaketti tiedonvälityksestä ja propagandan käytöstä lähihistorian esimerkkejä peilaten, Yhdysvalloista Venäjään ja Natsi-Saksasta ISISiin.
"Dažnas kartojimas - patikimas būdas priversti žmones patikėti melu, nes kažko pažįstamo pojūtį nelengva atskirti nuo tiesos." - psichologas Danielis Kahnemanas
Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad ši knyga ne tik patvirtino mano spėjimus dėl tam tikrų dalykų, bet dar ir su kaupu pridėjo naujų žinių ir faktų, kuriais remiantis į gyvenimą galima žiūrėti absoliučiai kitaip.
Manote, kad jūsų niekas neapgaudinėja? Manote, kad jūsų gyvenamojoje šalyje nėra propagandos? Jūs klystate... Ji visur. O ypač patogu ją plėtoti demokratiškose valstybėse.
Viešieji ryšiai. Dažnai girdimas žodis, toks nekaltas ir įprastas. Tačiau būtent tai ir reiškia propagandą.
Kas apskritai yra propaganda? Tai tam tikro žmogaus, organizacijos, įmonės ar valstybės įtaka bei nuomonės formavimas kitam žmogui, siekiant naudos sau.
Dažniausiai ji reiškiasi neapykanta ar nesantaikos kurstymu kitai šaliai, kultūrai, tautai, organizacijai ar tiesiog kito žmogaus nuomonei. Būtent pagal šį dalyką propagandą lengviausiai atpažinti.
Jei didžioji dauguma žmonių mąsto vienaip ir ne kitaip, ta idėja greičiausiai yra įskiepyta jiems dirbtinai.
Šioje knygoje plačiai aprašoma trijų didžiausių propagandos skleidėjų metodai: Hitlerio, buvusio JAV prezidento Bušo ir Rusijos prezidento Putino.
Įdomiausia buvo skaityti apie Hitlerį. Nes tiesą sakant, jis buvo šios srities genijus. Jis kaip niekas kitas gerai sugebėjo valdyti žmonių mintis taip, priversti juos galvoti taip, kaip jam paranku, žudyti, nekęsti ir priešinti niekuo nekaltus žmones. O svarbiausi jo metodai ir memuarų knyga, kurioje jis pasakoja apie savo veiksmus yra uždrausta iki šiol. Tikriausiai dėl to, jog dauguma metodu naudojami lyg šiol...
Knygos dalis apie Bušą man buvo kažkas naujo. Nežinojau nieko apie jį per daug, bet šis žmogus padarė tiek, jog sunku suvokti... Nors ir patys veiksmai buvo kvaili ir stipriai neapgalvoti, jam pavyko pasiekti savo ir dėl to mirė daug žmonių. Ypatingai jo darbai susiję su apsimestiniu "karu su terorizmu", kuris ir iššaukė tikrą karą.
Putinas. Na, čia pernelyg daug nėra ko plėstis. Strategija vykdoma ir gyvuoja iki šiol. Žmonės besalygiškai viskuo tiki, nes nuo pat gimimo yra užauginti skatinant vieną ir tą patį mąstymą.
Labai įdomu tai, kad knygoje ne kartą ir ne du paminėtas Lietuvos vardas. Ir kaip tarpukario laikotarpiu propagandą skleidė mums ne tik Sovietų Sąjunga, bet ir Amerika. Įdomu tai, kad ji yra iki šiol, tik niekas nenori to fakto priimti.
Visi galvoja, jog "aš renkuosi tuos šaltinius, kurie rodo tiesą". Bet niekas iš tikrųjų nežino kokia ta tiesa yra. Mes galvojame, kad meluoja JIEMS, o jie galvoja, kad meluojama MUMS. Tiesa ta, kad meluojama VISIEMS.
Taigi, kodėl žmonės nemąsto kritiškai? Yra daug priežasčių. Stipriausia jų ta, jog jie nenori būti vieniši. Nori priklausyti kokiai nors grupei, nenori išsiskirti iš kitų savo nuomone, nes tuomet jų nepriims. Ir pasirenka paklusti tam, kas jiems yra nurodoma. Galvoti taip, kaip jiems sakoma, gyventi taip, kaip jiems nurodoma, nesipriešinti ir žeminti tuos, kurie elgiasi kitaip. Taip viskas yra paprasčiau.
Kita priežastis yra ta, jog žmonės per daug skuba, dirba. Todėl nespėja gilintis į aplinką, pasikliauja tomis naujienomis, kurias jam parodo žinios ar socialiniai tinklai.
Taigi... Norite sužinoti dar daugiau? Tuomet įsigykite, pasiskolinkite ar kitaip gaukite šią knygą.
This entire review has been hidden because of spoilers.
Jäntevä, selkeästi kirjoitettu teos propagandasta. Sen määrittelemisestä, historiasta ja käytöstä nykypäivänä. Case-esimerkkeinä USA, Venäjä ja Isis. Internet- ja valeuutisaikakaudella propagandan mahdollisuudet ovat pelottavan laajat, mutta toisaalta samat välineet ovat informaatiosodassa (totuutta (onko sellaista?)) puolustavalla osapuolellakin käytössä. Lopussa Pörsti vielä puhuu kauniisti demokratiasta, että luotettaisiin nyt vain siihen kun ei vielä olla parempaakaan keksitty.
Se, mitä olisin ehkä kaivannut lisää olisi ollut yksi luku kotoisia esimerkkejä, vaikka ymmärrän toki rajauksen näinkin. Mutta itseäni olisi kiinnostanut vaikkapa se, voidaanko Hesarin kasvisyöntimyönteisyys jo lukea propagandaksi tutkijan mielestä. Muutenkin suomalaiset keissit olisivat lisänneet kirjan uskottavuutta, sillä emme liene propagandalle tai sen käytölle immuuneja mekään.
Plečia supratimą, visiems verta perskaityti. “Tokie lyderiai kaip Putinas arba Trumpas moka sušvelninti žmonių nežinomybės jausmą paprastais naratyvais, vaizduodami pasaulį kaip kovą tarp gėrio ir blogio jėgų. Jie siūlo tvirtus, besąlyginius problemų sprendimus: senojo elito pašalinimą iš valdžios, nacionalizmą, supriešinimą su kitomis valstybėmis. Demokratija negali pasiūlyti žmonėms paprastų atsakymų.”
“Žodžio laisvės idėja neįpareigoja toleruoti nesantaikos kurstymo”
Valitettavankin ajankohtainen kirja. Pörsti tuntee asiansa ja kirjoittaa selkeästi. ISISin käsittely jää aika pintapuoliseksi, mutta kokonaisuus on oikein hyvä. Toivottavasti saamme lukea kirjoittajalta lisääkin.
Tiukka paketti propagandan lähihistoriasta. Sisältää maailmansotien propagandan läpikäynnin lisäksi ajantasaiseen faktatietoon perustuvia analyysejä sekä Yhdysvaltain, Venäjän että Isisin propagandasta 2000-luvulla. Nopeaa ja helppoa lukemista opus ei ole, mutta luettuaan ymmärtää taas maailmaa vähän enemmän.
Loppukappale on vahva puheenvuoro demokratian ja riippumattoman tiedonvälityksen sekä tasa-arvoisen yhteiskunnan puolesta.
"Vapaus on vain tyhjä sana ilman tasa-arvoa ja veljeyttä." Mitäs siihen enempää lisäämään.
Daug įdomių faktų, tačiau pačios propagandos veikimo mechanizmai aptarinėjami mažai. Kai kur tiesiog užsižaidžiama su pačių įvykių nupasakojimu, o analizė lieka paviršutiniška. Pasirinkti atvejai labai mainstreaminiai, o pabaiga, kur prabėgšmais pateikiami neva priešnuodžiai prieš propagandą, apskritai infantili. Aktualiausia dalis, ko gero, apie JAV ir britų vyriausybių komunikaciją ruošiant dirvą invazijai į Iraką - puikus priminimas, kad ir demokratinės valstybės naudoja propagandą.