What do you think?
Rate this book
Moterys ir vyrai lietuvių kultūroje
288 pages, Paperback
First published January 1, 1992
1 person is currently reading
42 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 3 of 3 reviews
March 18, 2024
Skaičiau mokslams. Dabar reikalauju moralinės žalos atlyginimo už +280 psl, kuriuose jaučiausi nieko nesuprantančia idiote.
Read
July 14, 2025Labai sunkiai skaitėsi. Ką pasižymėjau:
* Reikšmingiausi kultūros objektai, anot V. Kavolio, turi galią jungti ir tai, kas patiriama socialinėje aplinkoje, ir tai, kas labiausiai joje pasigendama (p. 12).
* Liaudies dainose vieni iš dažniausiai minimų socialinių santykių yra brolio ir sesers. Ir tai pats emociškai pozityviausias santykis. Žmonos ir vyro santykis minimas retai ir yra bespalvis (p. 29).
* Remdamasis antropologo Hsu teorija (apie tai, kad kiekvienoje civilizacijoje vienas šeimos santykis pasirenkamas kaip pavyzdiniu), Kavolis hipotetiškai svarsto, kad lietuvių archajinė kultūra remiasi brolio ir sesers santykio modeliu ir kad kitus santykius bei ryšius bandoma prisiartinti būtent prie šio modelio (p. 29-33).
* Pasakoje "Eglė Žalčių karalienė" vyrai yra iš prigimties vaizduojami kaip stiprūs (sūnūs neišduoda paslapties, dukra išduoda), o Eglė tampa stipri pasiaukodama šeimai (ji nebuvo įgijusi stiprybės prieš vedybas, nes bijojo žalčio, verkė). Taigi šioje pasakoje, anot Kavolio, moteris vaizduojama taip, kad jai reikia subręsti, o vyras jau yra tobulas savaime (36 p.).
* Eglės brolių paveikslai konstruojami kaip konservatorių, užimančių tradicinę rolę (jie nori susigrąžinti seserį iš nežinomos karalystės). Tradiciją jie gina apgaule ir jėga. O Eglė yra novatorė - nors tekėti apsisprendė ne laisva valia, šiam sprendimui ji lieka ištikima. Jos ir vyro ryšys yra netradicinis (tarp žmogaus ir kito pasaulio būtybės, gyvenančios ne žmonių bendruomenėje, įtartinoje sferoje). Eglė gali nutraukti vedybas, bet lieka ištikima savo santuokai ir negrįžta gyventi į tradicinį kaimą (p. 37).
* Broliai turi fizinę galią, į Eglė - mistinę. Ji gali pasiversti medžiu ir medžiais pavirsti savo vaikus. Kadangi broliai tokios galios neturi, tai skamba beveik feministiškai (p. 38).
* Donelaičio "Metuose" pirmą kartą rašytinėje literatūroje vyras pastorius leidžia kalbėti moteriai. Tautosakoje tai įprasta, bet rašytinėje literatūroje - naujiena (p. 65).
Kavolis svarsto, kad gal leidimas kalbėti moteriai Donelaičio parašytame tekste galėtų būti protestantizmo išraiška, nes protestantiškoje tradicijoje kiekvienas individas pats turi mokėti skaityti Šventąjį raštą ir jį interpretuoti (p. 66).
* Donelaitis yra gana modernus, palyginus su tuo, kas buvo skelbiama anksčiau. Jis nebelaiko moters silpnesne būtybe, pasiduodančia nuodėmei, jis rašo "Tu su savo Ieva". Ieva nebevaizduojama kaip moraliai silpnesnė vyro suvedžiotoja (p. 73).
* Knygoje užsimenama apie Caroll Smith-Rosenberg studijas apie moterų draugystes Amerikoje XVIII-XIX a. Laiškai liudija, kad moterys, susidraugavusios mokykloje, visą gyvenimą lieja jausmus viena kitaip taip atvirai ir jaunatviškai (p. 144). Šita detalė pasirodė kaip mielas sutapimas, nes skaičiau po to, kai neseniai buvau apsvarsčiusi, kokią gerą įtaką savianalizei ir draugystėms padarė vaikystėje/paauglystėje draugėms rašyti laiškai.
* Nors Nėris yra parašiusi gerų eilėraščių, jos įtaka pokariniams lietuvių poetams ir poetėms buvo labiau kenksminga - skatino tam tikrą stereotipinį rašymo būdą užuot jautus savaip (p. 174).
* Reikšmingiausi kultūros objektai, anot V. Kavolio, turi galią jungti ir tai, kas patiriama socialinėje aplinkoje, ir tai, kas labiausiai joje pasigendama (p. 12).
* Liaudies dainose vieni iš dažniausiai minimų socialinių santykių yra brolio ir sesers. Ir tai pats emociškai pozityviausias santykis. Žmonos ir vyro santykis minimas retai ir yra bespalvis (p. 29).
* Remdamasis antropologo Hsu teorija (apie tai, kad kiekvienoje civilizacijoje vienas šeimos santykis pasirenkamas kaip pavyzdiniu), Kavolis hipotetiškai svarsto, kad lietuvių archajinė kultūra remiasi brolio ir sesers santykio modeliu ir kad kitus santykius bei ryšius bandoma prisiartinti būtent prie šio modelio (p. 29-33).
* Pasakoje "Eglė Žalčių karalienė" vyrai yra iš prigimties vaizduojami kaip stiprūs (sūnūs neišduoda paslapties, dukra išduoda), o Eglė tampa stipri pasiaukodama šeimai (ji nebuvo įgijusi stiprybės prieš vedybas, nes bijojo žalčio, verkė). Taigi šioje pasakoje, anot Kavolio, moteris vaizduojama taip, kad jai reikia subręsti, o vyras jau yra tobulas savaime (36 p.).
* Eglės brolių paveikslai konstruojami kaip konservatorių, užimančių tradicinę rolę (jie nori susigrąžinti seserį iš nežinomos karalystės). Tradiciją jie gina apgaule ir jėga. O Eglė yra novatorė - nors tekėti apsisprendė ne laisva valia, šiam sprendimui ji lieka ištikima. Jos ir vyro ryšys yra netradicinis (tarp žmogaus ir kito pasaulio būtybės, gyvenančios ne žmonių bendruomenėje, įtartinoje sferoje). Eglė gali nutraukti vedybas, bet lieka ištikima savo santuokai ir negrįžta gyventi į tradicinį kaimą (p. 37).
* Broliai turi fizinę galią, į Eglė - mistinę. Ji gali pasiversti medžiu ir medžiais pavirsti savo vaikus. Kadangi broliai tokios galios neturi, tai skamba beveik feministiškai (p. 38).
* Donelaičio "Metuose" pirmą kartą rašytinėje literatūroje vyras pastorius leidžia kalbėti moteriai. Tautosakoje tai įprasta, bet rašytinėje literatūroje - naujiena (p. 65).
Kavolis svarsto, kad gal leidimas kalbėti moteriai Donelaičio parašytame tekste galėtų būti protestantizmo išraiška, nes protestantiškoje tradicijoje kiekvienas individas pats turi mokėti skaityti Šventąjį raštą ir jį interpretuoti (p. 66).
* Donelaitis yra gana modernus, palyginus su tuo, kas buvo skelbiama anksčiau. Jis nebelaiko moters silpnesne būtybe, pasiduodančia nuodėmei, jis rašo "Tu su savo Ieva". Ieva nebevaizduojama kaip moraliai silpnesnė vyro suvedžiotoja (p. 73).
* Knygoje užsimenama apie Caroll Smith-Rosenberg studijas apie moterų draugystes Amerikoje XVIII-XIX a. Laiškai liudija, kad moterys, susidraugavusios mokykloje, visą gyvenimą lieja jausmus viena kitaip taip atvirai ir jaunatviškai (p. 144). Šita detalė pasirodė kaip mielas sutapimas, nes skaičiau po to, kai neseniai buvau apsvarsčiusi, kokią gerą įtaką savianalizei ir draugystėms padarė vaikystėje/paauglystėje draugėms rašyti laiškai.
* Nors Nėris yra parašiusi gerų eilėraščių, jos įtaka pokariniams lietuvių poetams ir poetėms buvo labiau kenksminga - skatino tam tikrą stereotipinį rašymo būdą užuot jautus savaip (p. 174).
March 23, 2018
Skaičiau, kai tik išėjo. Gal kokiais 1995 m? Pamenu mintį, kad moterims labiau, nei vyrams, būdinga "situatyvine etika". Lyg pirštu į kavolį.
Displaying 1 - 3 of 3 reviews