Vilius Kočiubaitis (g. 1963) yra karo gydytojas, turi majoro laipsnį. Tarnauja Lietuvos kariuomenėje, dirba Marijampolės ligoninėje. Laisvai kalba anglų, prancūzų, lenkų, rusų kalbomis. Beveik dvejus metus dirbo Afganistane, Kabulo ir Goro provincijos ligoninėse.
Yra išleidęs romaną „Miestelis, kuris buvo Jo“ (2013), dviejų tomų monografiją „Vištytis“ (2015), šiuo metu rengia naujus monografijos tomus.
Kuris žmogus sielos ramybės galėtų ieškoti pragaru virtusiame krašte? Taip elgiasi lietuvis gydytojas Vilhelmas Vėberis, grįžęs dirbti į Afganistano ligoninę. Skurdas, viduramžių tradicijos, neapykanta kitatikiams, smurtaujantys talibai – tokia Afganistano kasdienybė. Akistata su mirtimi čia įprastas dalykas, o išlikimo pamokos ypač skausmingos. Keliaudamas per nusiaubtą kraštą, Vėberis bando prisitaikyti prie vietos papročių. Jo kelyje išdygsta ir vienas kitas atklydęs svetimšalis. Užsienietė moteris, dešimčiai dienų tapusi Vėberio pakeleive, irgi bėga nuo praeities šmėklų. Ji lyg šviesos spindulys blyksteli gydytojo gyvenime, tačiau užgęsta taip ir nesugebėjusi prigyti nesvetingoje žemėje.
Šis vyriškas, kiek šiurkštokas, erotikos kupinas romanas mus veda ne tik per Hindukušo kalnus ir slėnius. Tai kelionė žmogaus sielos labirintais, kartais nerandant jokio išėjimo.
Rankraštį perskaičiau vienu prisėdimu. Nuo tų laikų, kai rankose laikiau „Tūkstantį ir vieną naktį“, nebuvau taip įnikęs skaityti jokios knygos. Keisti, egzotiški įvykiai čia aprašomi įtikinamai, nors ir sunku patikėti, kad visa tai dedasi mūsų dienomis. Apie Afganistaną girdime ir skaitome daug, tačiau grožinis tekstas sukelia visai kitų emocijų nei laikraščiai ar televizija. Knygoje Vakarai susitinka su Rytais, Europa su Azija.
Po visko, ką matome per TV, panorau kažką paskaityti apie Afganistaną. Neseniai skaičiau "Mano turbano paslaptis", o šiai, "Afganistano daktaras", daviau antrą šansą. Šįkart skaitėsi įdomiai, įtraukiančiai, tačiau erotinės scenos, kurios atgrąsė pirmąkart, tikrai nevykusios. Nepaisant jų, siužetas įdomus, tačiau kiek padrikas ir sausas. Toks vyriškas, be jokių pasiseiliojimų. Matosi, kad autorius ne naujokas, o turintis patirties. Knygoje netrūko šalies vaizdų, medicininių istorijų ir aprašymų. Nors istorija, kaip minėjau, padrika, tačiau skaitydama tikrai pabuvojau Afganistane. Ačiū dievui, kad tik knygoje, nes realybė per daug žiauri kelionėms. Ko jau ko, bet ten gimti moterimi tikrai nenorėčiau.
kaip visiems jau žinoma, knygos dalis apie kelionę su belge buvo labai blogas užmanymas. šlykštus poravimasis ir apskritai užtęsta, nuobodi kelionė. toliau viskas buvo labai neblogai, buvo galima suprasti, kodėl knygos pavadinimas yra „Afganistano daktaras”, nebe „Afganistano ištvirkėlis”. gausu detalių apie žiaurią realybę Afganistane, pateikiamos priežastys, kodėl šioje šalyje dedasi neramumai, yra istorinių detalių. ir jei anksčiau būčiau romantiškai pagalvojusi apie savo pramoginę kelionę į Afganistaną, tai po „Afganistano daktaro” tokios pramogos apgailestaudama atsisakyčiau. vėlgi, kas teigiamai nustebino, daktaro istorijoje meistriškai įmegzta jo psichologinių išgyvenimų paletė, taip tarp eilučių atskleidžiant, kodėl pusamžis daktaras išvyko į Afganistaną. netgi romano pabaiga subtiliais atskirais žodžiais, kaip kad „suspės”, pasako, kodėl daktaras liko Taivaros ligoninėje.
Nuobodi, sausa. Pagrindinis gerojus tuščias ir beveidis. Siužetas padrikas bei aiškios kripties. Taip, Afganistanas, skurdi šalis, bet be skurdo yra žmonės, o knygoje vien dvokas, elgetos ir beveidžiai personažai. Tikėjausi stipraus siužeto, pasakojimo, bet gavosi padriki užrašai. Nerekomenduočiau tiems, kas nori įtraukiančio ir apie šalį, kultūrą ir žmonės romano. Nieko nėra…
Apie toki tikra gyvenima, apie koki retai susimastome savo patogiuose namuose, saugioje aplinkoje ir pazistamoj kulturoj. Skaitant labai nesunku istrukti is savo komforto zonos. Knyga privercia bent pabandyti suprasti kitokias vertybes, nors ir labai ziauriais bei tikroviskais pavyzdziais.
Kaip ir reikėjo tikėtis, silpniausia dalis šios knygos yra pirmas trečdalis. Sunkiai skaitėsi ir jau vienu metu norėjau mesti ją į šalį ir pridėti prie nebaigtų skaityti knygų, tačiau mūsų šalta žiema sudarė sąlygas perskaityti ją iki galo. Kai už lango buvo (-20) laipsnių šalčio ir reikėjo atgaivinti senai užvestą automobilį, nusprendžiau telefoną iškeisti į knygą ir taip perkelti ją į perskaitytų knygų lentyną. Afganistano daktaro kasdienybė, labai ir dar kartą labai tamsi. Sunkiai įsivaizduoju, kodėl žmogus turėtų iškeisti daktaro gyvenimą Lietuvoje į tą sunkiai prognozuojamą šalį, kuri vis dar giliam ir labai giliam dugne.
Knygos pirmas trečdalis buvo nuobodokas ir prailgo, bent jau gale dar būtų susirišę, bet tiesiog buvo aprašoma ištempta kelionė iki ligoninės. Nuo pusės knygos prasidėjo veiksmas ligoninėje ir įdomumas. Patiko, kad pasakojant perteikiama Afganistano gamta, oras, tikri objektai, faktai, papročiai, gyvenimo būdas, mąstymas, esama karinė padėtis, skurdas, purvas, ligos. Skaitant džiaugiesi, kad gyveni išsilavinusioj šaly, o ne tokioj primityvioj purvinoj šaly, kaip Afganistanas, todėl puikiai suprantama, kodėl jų toks trumpas gyvenimo vidurkis. Skaitydama knygą susipažinau su Afganistanu iš arčiau, nes dar kilo noras papildomai pasidomėti, pasigūglinti kas kaip.
Pagal aprašymą tikėjausi šiek tike kitko. Pirmąją dalį įveikiau ganėtinai sunkiai. Buvo nuobodu, labai smulkmeniškai aprašomi dalykai kurie nesukelia daug įdomumo, neskoninga erotika. Tačiau baigusis veikėjų kelionei, atsirado tos istorijos kurių knygoje ir laukiau. Antra dalis super, ir turiniu, ir stiliumi, persipinančiomis veikėjų istorijomis.
Nors knyga atrodo be pabaigos o erotiniai momentai visiškai ne į temą ir nebuvo reikalingi knygoje, man kūrinys patiko, nes visi aprašymai sukėlė jausmą lyg matyčiau Afganistaną savo akimis, dažnai knyga sukeldavo tam tikrus jausmus, sukrėsdavo, keldavo šleikštulį.. O jei knyga mano manymu sukelia jausmus reiškias knyga gera:)
Tarpais įdomu, tarpais nuobodoka. Kelio moterys iš mano aplinkos skaitė ir skyrė tik pačius geriausius atsiliepimus, o man asmeniškai tarpais skaitės, tarpais norėjos numesti ir nebeskaityti. Bet, kadangi knygą turiu perskaityt iki galo- perskaičiau. Pabaiga tokia irgi sakyčiau nei šiokia nei tokia.
Duodu 3,5. Pirma dalis ir daktaro kelionė su Belge buvo žiauriai nuobodi, nepatraukliai parašyta. Trūko visko, kas recenzijoje žadama. Antra knygos pusė buvo kur kas įdomesnė, daugiau atskleidė Afganistaną.
Įdomi ir įtraukianti knyga. Patiks tiems, kas domisi Afganistanu. Gal pirma knygos pusė per daug orientuota į romaną tarp pagrindinio herojaus ir užsienietės, tačiau ir ta dalis gana nebogai parašyta. Vietomis buvo sunku patikėti, kad aprašyti įvykiai ir sutikti žmonės yra tikri
Knyga suzavejo vietinio gyvenimo, neramumu, ore tvyrancio nerimo ir laikinumo aprasymu tolimuju rytu salyje. Taciau siuzetas neypatingai itraukiantis ir tam tikros scenos aprasytos gan grubiai. Visgi perskaityti rekomenduociau.
Jei išmestume knygos pradžią, knyga būtų labai gera! Kelionė su Belge prailgo ir užėmė beveik puse knygos 🤦🏻♀️ bet tolimesnė istorijos dalis patiko. Rekomenduoju.
Knyga apie gydytoją ir moterį iš Belgijos ieškančius nuotykių ir gyvenimo prasmės karo nualintame Afganistane. Daug šokiruojančių epizodų apie karo žiaurumus, žmonių blogį ir gerumą.
Autorius akivaizdžiai buvęs Afganistane, autorius akivaizdžiai supranta medicinoje, autorius akivaizdžiai nemoka rašyti. Nes negali būt knygos be fabulos.
Siužetas padrikas, vietomis buvo labai įdomu, vietomis nuobodu skaityti. Daug klausimų liko perskaičius, neaišku, kaip susiklostė kai kurių žmonių likimai.
Per daug erotikos, lengvo stiliaus, bet ne mano skonio knyga. Nebuvo tokia bloga, kad mesti, bet kartu nebuvo tokia gera, kad norėtųsi kuo greičiau perskaityti.
Ech, kažkaip ne to tikėjausi. Maniau paskaityti apie mediko profesiją Afganistane, o gavau kelionių romaną su erotikos elementais. Apie mediciną pirmoje knygos pusėje labai jau mažai, apie visokius kartą sutinkamus afganistanietiškus veikėjus ir jų elgesį labai daug, bet visa tai dažniausiai kažkaip nenatūraliai įpinta į pasakojimą. Ganetinai daug veikėjai tarsi pasakoja skaitytojui, iš serijos "matai, Amerikoje moterys vaikšto susikibę už rankų, o pas mus tik vyrai... Europoje va taip, o pas mus va priešingai." Apie moteris knygoje iš vis gal geriau patylėti. Pirmoji meilužė/mylimoji - jauna graži, intelektuali moteris, jis "aukštas, šiek tiek patukęs, taisyklingų veido bruožų, mėlynų akių. Žilstelėję plaukai ne sendino, o veikiau suteikė jam šiokio tokio žavesio". Kai jie susitinka, jis jos vengia, su ja bendrauja atžagariai, bet ją, aišku, sužavi "keistas ir paslaptingas" vyriškis ir ji pasikviečia jį į savo viešbučio kambarį, kur persirengia trumpa suknele ir jis pastebi, kad ji nemūvi kelnaičių. O po to ji toliau dėl jo "lydosi", vadina mažybiniu vardu (t.y. pavarde) ir taip toliau. Kitos jaunos gražios moterys knygos eigoje irgi iš karto geidžia šito vyresnio (žilo ir patukusio) vyro.
Na, bet kai jau įveiki kokius du trečdalius knygos, galų gale atsiranda ir šiek tiek mediko profesijos ir, bent jau man, pasidaro įdomiau.