Ir tada žmonės svajojo, mylėjo, juokavo ir valgė... baltąją mišrainę.
Tada visi turėjo darbą! Tiesa, labai rimtai niekam dirbti neteko, bet visi partijos iškelti penkmečio planai buvo sėkmingai vykdomi. Parduotuvės buvo tuščios, bet visi visko turėjo. Viskas buvo vagiama, bet visiems visko užteko.
Atkaklumo, apsukrumo ir humoro jausmo nestokojančiai knygos herojei Elvyrai toks gyvenimas – smagus nuotykis ir rimtas pasirengimas ateičiai, netrukus atsivėrusiai laisvajai rinkai ir dar laisvesnei konkurencijai. „Nuodėmes darome nepriklausomai nuo santvarkų ir laikų, kuriais gyvename. Tarp gėrio ir blogio paklysti galima vienodai lengvai – tiek laisvėje, tiek ir nelaisvėje.
Ir jokie laikai čia niekuo dėti", – teigia linksmo, įkvepiančio ir tikromis istorijomis grįsto romano autorė televizijos laidų vedėja Dalia Kutraitė.
Jei gali – išgyvenk! Išgyvenai, vadinasi – gali!
Pokalbių laidų vedėja Dalia Kutraitė, iki šiolei rengusi knygas anksčiau rodytų televizijos laidų pagrindu, šį sykį „išlipa" iš televizijos ekrano ir ima kalbinti patį gyvenimą.
Dalia Kutraitė Giedraitienė – žinoma žurnalistė, Lietuvos politikos ir visuomenės veikėja, knygos „Dalia Kutraitė kalbina. Žvaigždžių karai tęsiasi" autorė. Dar besimokydama žurnalistikos Vilniaus universitete, Dalia Kutraitė pradėjo bendradarbiauti Valstybinio radijo Vaikų ir jaunimo laidų redakcijoje ir LTV išdirbo daugiau nei dešimtmetį, vėliau aktyviai dalyvavo politikoje, o nuo 2013m. dirba premjero Algirdo Butkevičiaus konsultante visuomenės švietimo programų kūrimo ir viešinimo klausimais.
Darbo Lietuvos televizijoje laikais Dalia Kutraitė tapo žinoma dėl autorinių pokalbių laidų „Dalia Kutraitė kalbina...", kurios pagrindu parašyta ir jos knyga „Dalia Kutraitė kalbina. Žvaigždžių karai tęsiasi", kurioje dalijasi pokalbiais su žinomais Lietuvos žmonėmis, gyvenimiškomis įžvalgomis ir padeda jaunesnėms kartoms geriau pajusti dvidešimtojo amžiaus paskutinio dešimtmečio dvasią.
Dalia Kutraitė-Giedraitienė (born April 18, 1952) is a Lithuanian journalist, PR specialist and politician.
She studied at the Salomėja-Neris Secondary School in Kaunas, and graduated from Vilnius University in 1975 in journalism. From 1975 to 1988 she was an editor for Lithuanian National Radio and Television. From 1998 to 1999 she was a consultant of the mayor of Vilnius, Rolandas Paksas, and subsequently was given a position in the city government of Vilnius. From 1999 to 2001 she was a member of the Liberal Union of Lithuania and was a member of the Seimas from 9 November 2000 to 27 September 2002, but moved to the Order and Justice party. From 2005 she was Director of "Strateginių komunikacijų centras". She teaches at the Department of Journalism of Vilnius University.
Tiesiog, jeigu buvo galimybė nerašyti šios knygos, reikėjo ja ir pasinaudoti. Visiška siužeto banalybė, teksto skurdumas, veikėjų lėkštumas. Ir apie jokį humorą čia net kalbos nėra, nes skaitant norisi verkti dėl šleikščiai beprasmiškos, tarsi paskubomis sukurptos ir skurdžios iki begalybės istorijos. O viltis buvo....
Knygyne ši knyga mane labai suviliojo savo viršeliu ir pavadinimu. Turėjau gal 2 minutes apsisukti ir išsirinkti knygą atostogoms. Niekada daugiau!!
Ko gero tai pirmas kartas, po labai ilgo laiko tarpo, kuomet knygą turėjau pabaigti per prievartą, vien dėl to kad pabaigti. Visų pirma, šio romano žodynas ir pats turinys yra labai skurdus ir man buvo labai sunku suprasti, ką autorė būtent šia gyvenimo istorija norėjo pasakyti. Pagrindinė veikėja manęs visai neįkvėpė, net kėlė šiokį tokį pasibaisėjimą ir net pyktį. O gal toks ir buvo autorės tikslas?
Nesu aš kokia romanų ekspertė, bet šis romanas mane tikrai labai nuvylė, ir kaip kažkas parašė peržiūrą žemiau, jei buvo galimybė šios knygos nerašyti, reikėjo ja pasinaudoti.
Jei ką ir išmokau iš šitos knygos ,,patirties", tai prieš renkantis knygą būtina ja pasidomėti ir peržiūrėti įvertinimus!! Tik kažin, ar tokia pamoka buvo verta €10...
Su D. Kutraite teko susidurti kaip su dėstytoja. Dėl to, išeidama iš žurnalistikos instituto, ir gavau jos knygą - šventam patirties atminimui, nes šiaip tai boba patrakus panašiai kaip šio veikalo herojė. Turiu pasakyti, kad knyga tiksliui puikiai tiko - ji tokia pat baisi kaip ir visas žurfakas. Kiekvieną puslapį skaičiau įdėmiai, kad tiksliai prisiminčiau, koks žurfakas yra nykus, apgailėtinas ir pan. epitetai, nes knyga tokia pati.
Tiesiog. Ji lėkšta, per daug bandyta sutalpinti ir per greitai lėkti, nieko labai įdomaus, neskaityto. Ir viskas - nėra daugiau ką kalbėti. Gal geriau D. Kutraitė telieka kalbinti kitų, o ne kalba pati.
Knyga apie tarybinę Lietuvą ir jos heroję, gyvenančią tuo laikmečiu. Viskas buvo pasiekiama per kyšius, pažintis... Kai pagalvoji, tai neturėjo būt lengvas gyvenimas, nors dauguma pensijinio amžiaus žmonių dabar sako, kada tada buvo lengviau gyventi. Aš to laikmečio nepažinau... Gimiau dar tarybinėj Lietuvoje, bet greit Lietuva tapo nepriklausoma. Iš "tų laikų" prisimenu tik daiktus: nespalvotas televizorius, radijas, pinigus (žvėrelius), litus,ir pan., ir aišku smagią vaikystę su tėvais :) Gal ši knyga labiau patiktų to laikmečio žmonėms :) Man buvo tiesiog pažintis :)
..iki galo nepabaigiau (nors stengiausi). Šiaip kažkuo primenanti sovietinę šlapianką (daktarišką dešrą) - valgyti galima, stilius lengvas, lyg nuobodoka, lyg ne visai, stumiesi kaip valtele per kisielių.