Hanna, Gottes kleinster Engel

by Angela Sommer-Bodenburg

176 pages, Paperback

First published January 1, 1995

About the author

Angela Sommer-Bodenburg is the author of a number of fantasy books for children. Her most famous contribution to the field of children's fantasy is "The Little Vampire" series which has sold over 10 million copies and has been translated into over 30 languages. Sommer-Bodenburg states that her "vampire is not a bloodthirsty monster, however, but an affectionate little vampire with fears and foibles who will perhaps help free children of their own fears." The novel, written in 1979, spawned a series of books, and the plot has been adapted to theatre, radio, cinema, and television. A Canadian-German TV series was released in 1986 and a film version, directed by Uli Edel was released in 2000.

Reviews

[Skaitytojos užrašai · Rating 4 out of 5]

Ši knyga yra tik 127psl. Tai trumpa istorija, kurios vienintelis minusas - per trumpa. Jos norėjosi žymiai daugiau, plačiau, giliau, bet tai buvo tiesiog neilga istorija, kurioje greitai pereinami tam tikri Hanos gyvenimo įvykiai. Vis dėl to pabaiga privertė tiktai giliai įkvėpti ir permąstyti visą knygos turinį.

Dažnai man sunku suvokti ir suprasti kai kurių tėvų, o ypatingai mamų nemeilę savo vaikams.. man tai iš ties nesuvokiama, bandau kartais pateisinti tokį poelgį, bet atrodo ieškant tų pateisinimų vis tiek atsimuši į tą “bet tai kaip tu gali nemylėti savo kūno ir kraujo”. Būtent ši knyga sugrąžina visus apmąstymus ir vėl man sunku skaityti apie vaikus, kurie negauna meilės, kuri jiems tiesiog priklauso.

Vis dėl to mažoji Hana knygoje pasirodo yra ne tik tas užguitas vaikas, išduotas mamos, kurios meilės jai taip reikia, Hana taip pat lakios fantazijos ir pilna optimizmo mergaitė. Ji dažnai iš skaudžių situacijų stengiasi pasiimti kažką gero. Būtent tai dar labiau skaudina ir supranti, kad tokių vaikų augančių nemylimuose namuose yra tikrai ne vienas.

[Inga Narijauskienė · Rating 5 out of 5]

Atrodo mažutė ir lengvai skaitoma, bet tai stipri ir sudėtingos temos knyga...

*
- Pirmame lygmenyje yra serafimai ir cherubinai, jie arčiausiai Dievo. Antrame - kunigaikščiai ir valdytojai, jie tvarko Visatą. O trečiame - arkangelai ir angelai sargai, jie yra kovos su tamsa kariai.
Hana atidžiai klausėsi ir nieko nesakė.
- Dar yra ketvirtas lygmuo, - tęsiau aš, - ir jam priklausai tu.
- Aš?
- Taip. Ketvirtame lygmenyje yra visai maži angeliukai. Jie ateina į šeimas, kurioms jų labiausiai reikia.
- O ką maži angeliukai turi veikti tose šeimose?
- Išmokyti mylėti!
*
- Mama mus savaip myli, savo būdu.
- Tai labai keistas būdas, - tarė Hana. - Toks paslaptingas, kad sunku pastebėti.
- Mes visi turime mokytis teisingai mylėti, - atsakiau.
- Manai, mama galėtų išmokti?
- Taip! Tam ir siunčiami į šeimas maži angelėliai!
- Tačiau mažiems angelėliams taip pat reikia meilės, - atsakė Hana, - ir ne tik mielojo Dievo meilės.
*
- Mama sako, kad aš esu velnio išpera.
- Ji taip sako todėl, kad jos širdis sušalusi į ledą. Ir todėl, kad tu jos dar neištirpdei, - pridūriau.
- O kodėl tėtis negali jos ištirpdyti? - Hanos balsas drebėjo. - Arba tu?
- Mes bandėme, bet mums nepavyko. Ir tada Dievas atsiuntė tave, savo mažąjį angelėlį.
- O jeigu aš nesu angelas? Jei aš esu tik paprasčiausia Hana?
*
- Mielasis Dievas mūsų mamai pirmiausia atsiuntė tave, kad tu atitirpdytum jos širdį. Tačiau vėliau Dievas pastebėjo, kad vienas tu nieko nepadarysi, nes mamos širdis labai įšalusi. Tikriausiai jos širdis visame pasaulyje šalčiausia. Tada Dievas kaip pastiprinimą atsiuntė mane.
*
- Mielojo Dievo balsas yra vidinis balsas, - paaiškino Hana.
-Vidinis balsas? Ką tai reiškia?
- Tai reiškia, kad tik vidumi girdi, ką sako mielasis Dievas.
(...)
- Su manimi Dievas dar nekalbėjo.
- Kalbėjo. Tik tu pamiršai, - atsakė ji. - Arba pašaliniai balsai buvo per garsūs.
- Kokie pašaliniai balsai?
- Kiti balsai. Jie gali pasidaryti tokie garsūs, kad tu net nepastebėsi, jog dar yra vidinis balsas - svarbiausias iš visų.
(...)
- Ar tą vidinį balsą gali girdėti kiekvienas žmogus?
- Taip, - patvirtino Hana.
- Tada kiekvienas gali kalbėtis su Dievu?
- Taip.
- Taigi ir mama!
- Mama? - Hana suabejojo. - Manau, mamoje pašaliniai balsai yra per daug garsūs.
- O ką tie pašaliniai balsai mamai sako?
- O! Daug ką. Kad ji turi daryti gerą įspūdį kaimynams, kad savo klasės rdaugėms damoms gali patiekti tik tai, kas geriausia, kad visada turi būti gerai susišukavusi, kad negali leisti tėčiui išeiti išsitampiusiais keliais kelnėmis.
- Man atrodo, ne itin dag, - pastebėjau. Per tokius pašalinius balsus mama turėtų gana gerai girdėti vidinį balsą.
- Turbūt mamoje ne viskas priklauso nuo pašalinių balsų, - tarė Hana. - Turbūt mamos vidus labai įšalęs. O pro storą ledo sluoksnį mielojo Dievo balsas nepraeina.
- Taip, ir todėl Dievas mums atsiuntė tave! - tariau. - Kad ištirpdytum ledą ir mama vėl galėtų gordėti savo vidinį balsą.
- Mielasis Dievas atsiuntė mus abu, - atšovė Hana.
- Ne, manęs ne, - niekaip nesutikau.
*
- Ponia Bekman sako, kad pabaiga su barniais geriau negu barniai be pabaigos.
*
- Mūsų tėvai nesivaidija nuolat!
- Ne. pas mus nuolat ledynmetis.
*
- Mama yra iš amžino ledo!
- Nėra amžino ledo, - tariau. - Visi ledai kada nors ištirpsta.
- "Kada nors" - man per vėlu, - atsakė Hana.

[Bella Baxter · Rating 5 out of 5]

Πρόκειται για την Hanna, ένα πεντάχρονο κοριτσάκι που είναι η χαρά της ζωής. Όλοι στην οικογένεια τη λατρεύουν, ειδικά ο αδερφός της, και τη φωνάζουν "αγγελούδι". Η Hanna είναι πάντα ευχάριστη και ποτέ θυμωμένη, βλέπει τον κόσμο με αθωότητα. Ωστόσο, η φαινομενικά τέλεια εικόνα κρύβει ρήγματα, και η ιστορία καταλήγει τραγικά, δείχνοντας ότι η αθωότητα μερικές φορές δεν είναι αρκετή για να αντέξει τον σκληρό κόσμο των ενηλίκων.
Το βιβλίο είναι βαθιά ανθρώπινο και αγγίζει τη δύναμη της αγάπης, αλλά και τα όριά της. Η συγγραφέας θέλει να μας υπενθυμίσει τη δύναμη της παιδικής αθωότητας και πώς αυτή μπορεί να συγκρουστεί με την πραγματικότητα, αφήνοντας πίσω της μεγάλα "γιατί". Είναι μια ιστορία που αναδεικνύει πόσο εύθραυστη είναι η ψυχή ενός παιδιού.
Το ύφος της συγγραφέως είναι μαλακό, ζεστό και γεμάτο τρυφερότητα. Δεν είναι ούτε βαρύ, ούτε ψυχρό. Αντίθετα, είναι χαριτωμένο και χρησιμοποιεί γλώσσα προσβάσιμη, γεμάτη χιούμορ και φαντασία, ταιριάζοντας απόλυτα με την ηλικία και τον χαρακτήρα της πρωταγωνίστριας. Είναι ένα βιβλίο που ρέει σαν παραμύθι, αλλά αφήνει μια γλυκιά, μελαγχολική επίγευση.
Η Hanna είναι το κέντρο, μια αξιαγάπητη μικρή φιγούρα που ξεχειλίζει ζωή. Όλοι την αγαπούν και το δείχνουν. Η σχέση με τον αδελφό της, είναι το φωτεινό σημείο του βιβλίου.
Είναι ένα βιβλίο που σε αγγίζει κατευθείαν στην καρδιά και σου υπενθυμίζει τα απλά, όμορφα πράγματα στη ζωή. Όσοι το έχουν διαβάσει το περιγράφουν ως συγκινητικό, αισιόδοξο (παρά το τέλος του) και "όμορφο". Η αγάπη που λαμβάνει η Hanna είναι εμφανής σε κάθε σελίδα και αυτό είναι το κύριο χαρακτηριστικό του. Η τρυφερότητά του είναι ανεκτίμητη, παρά το βάρος που κουβαλάει.

[Gintare Urboniene · Rating 5 out of 5]

Perskaitoma “vienu prisėdimu”, bet sukėlė tiek daug stiprių emocijų, netgi ašarų! Kaip svarbu meilė ir palaikymas mažųjų angelelių, koks jų nuostabus pasaulis tik reik leisti ir mokėti tą pasaulį pamatyti, išsaugoti, apgauti šiluma, supratingumu ir saugumu. Puikiai pavaizduoja kaip galima norit geriausio padaryti blogiausia…

[Nina Mielke · Rating 5 out of 5]

Hanna ist ein Engel. Das zumindest behauptet ihr großer Bruder, der die Geschichte von Hanna aufschreibt. Hanna wurde auf die Erde geschickt um den Menschen Liebe zu bringen und sie darf als Engel wieder in den Himmel wenn sie ihre Mission erfüllt hat. Ob sie auch in den Himmel kann, wenn sie ihre Mission nicht erfüllt hat, möchte Hanna von ihrem Bruder wissen. Ja, sagt dieser, denn manche Menschen kann man nicht heilen. Hannas Mama weiß nicht, wie das funktioniert mit dem Liebhaben. Anstatt dessen sperrt sie Hanna ins dunkle Badezimmer und Hanna weiß nicht, ob sie die Kraft hat, ihr beizubringen wie es ist, jemanden lieb zu haben.