Aš esu kažkoks nesusipratimas. Jei man leidžia (o vyras mano labai geras ir dažniausiai leidžia) rinktis kokį filmą žiūrėsim, aš išsirinksiu siaubo arba komedijos žanrą. Jūs niekada neišgirsite manęs sakančios: „Pažiūrėkim detektyvą/trilerį/kriminalinį ar veiksmo filmą.“ Kaip ir nepamatysit manęs kino teatre tokių filmų seansų metu. Nepatinka, neįdomu, gal keli yra geri pasitaikę, bet tai niekad nebus net mano trečias pasirinkimas. Bet kas liečia knygas tokias... O, vaikeli, tik duok. Ir nežinau kodėl taip yra. Filmai šaudo/gaudo – ne, apie tai paskaityt – duokit čia. Kodėl taip yra? Neklauskit. Tai va tokia, trileriui prilygstanti ši knyga ir yra. Įtampos apsčiai, sukčių – per akis, nusikaltimas – grandiozinis, o planas – iš esmės atrodo neįgyvendinamas, bet...
Samis, Zoranas, Niklas ir Mišelis turi planą. Neįtikėtinai pavojingą, neįtikėtinai sudėtingą, neįtikėtinai drąsų ir neįtikėtinai nusikalstamą. Nors nė vienas iš jų nebenori grįžti į nusikaltėlių pasaulį, bet gyvenimas jiems žiaurus: kiekvienas iš vyrų turi neatidėliotiną reikalą, kuriam mirk gvenk reikia pinigų. Didelių pinigų. O tokius pinigus saugo „G4S“– milžiniška apsaugos kompanija, kurioje dirba itin plepi vienišė Aleksandra. Mišelis suvilioja merginą ir pamažu išpeša iš jos smulkmenas apie pinigų apsauga, o tos smulkmenos itin padeda draugams organizuoti didžiausią iapiplėšimą Švedijos istorijoje. Nusikaltimas apgalvotas iki detalių: tam suorganizuotas net sraigstasparnis, jo pilotas ir klaidų čia būti negali. Tačiau policija suuodžia apie planuojamą išpuolį ir pradeda savo operacijas. Įtampa auga, tačiau nė viena pusė nepasiruošusi pasiduoti.
Knygoje visko labai daug. Tačiau pradėsiu nuo to, jog autorius šį trilerį rašė remdamasis tikru nusikaltimu, įvykdytu Švedijoje. Jis ėmė krūvas interviu iš nusikaltėlių, būdamas žurnalistu, ištyrinėjo galybę medžiagos, straispsnių ir sukonstravo neįtikėtinai įtikimą, detalų ir realistišką romaną. Man labai patiko. Skaitydama jaučiausi lyg žiūrėčiau dar vieną „Oušeno vienuoliktuko“ dalį (Taip, taip. Šituos veiksmo filmus mačiau). Labai kinematografiška knyga. Įtampos čia buvo per akis, visi veikėjai skirtingi, blogiukai, tačiau vis tiek palaikai juos ir spaudi kumščius, kad jiems pavyktų išnešti kudašių. Kodėl ne pankios žvaigždutės? Nes šiek tiek erzino policijos linija ir pagrindinė tyrėja Karolina. Nesu tikra ar reikėjo jai tiek daug eterio. Daug įdomiau buvo gilintis į vyrų plano detales, kurios buvo tikrai skrupulingaib apgalvotos ir surašytos. Tai nėra tas trileris, kur veiksmas keičia veiksmą. Čia tokia labiau logikos, apmąstymo ir planavimo istorija, kurioje tiesiog jauti pavojų, nes visas planas atrodo tiesiog protu nesuvokiamas ir neįgyvendinamas. Bet ko tik nepadaro ryžtingi žmonės. O jei dar nelaimėje ir stokojantys pinigų. Kieta knyga.