rekomendinu besidomintiems XIX a. intelektualiniu gyvenimu ir moterų istorija. Tikrai įdomi ir įkvepianti Volfgangaitės istorija (nebuvo ji kokia revoliucionierė, nepaisant to - tikrai išskirtinė moteris tuometiniame kontekste), aišku, kartais liekanti vyrijos pašonėje (autorė atliko milžinišką darbą ieškodama užuominų apie jos gyvenimą įvairiuose šaltiniuose). p.s. gausu šaltinių nuotraukų ir neverstų lenkiškų susirašinėjimų - gal ką tai gali erzinti.
Straipsnis puikus kaip visada. Reda Griškaitė dar niekada nerašė prastų tekstų. Ji siekia vėl prikelti seniai tarpukario ištrintus lietuvius iš mūsų sąmonės. Ir tai kalbu kaip perskaitęs visus jos darbus.
Tik stebina pasirinkimas neversti lenkiškų intarpų, nes susidaro toks jausmas, kad lietuviai privalo mokėti lenkų kalba. Ir tai Istorijos instituto didžiausia problema - siekimas per istoriją vėl polonizuoti lietuvius.
Romantišku viršeliu aprengtas labai kruopštus ir, tikriausia, ilgai trukęs mokslinis darbas, su daugybe citatų originalo kalba, nuorodant net kuri raidė rankraštyje buvo taisyta. Už tų citatų veriasi intensyvus dvasinis XIX a. gyvenimas. Galėtų virsti romanu arba filmu, skaniai paverktume. Dabar gi tarsi praveria plyšelį laike, įleidžia pluoštą seniai išėjusių žmonių šviesos.
Ačiū už įdomų priėjimą prie temos, už puikias iliustracijas ir citatas originalo kalba. Tai nėra lengvas bestselleris prie vyno taurės, bet istorinės mokslinės knygos žanre nusipelno penkių žvaigždžių tikrai.