Teko girdėti posakį, kad žmonės kilę nuo pajūrio yra ramūs ir tikri svajotojai. Matyt neveltui šis atsiradęs posakis, nes būtent Klaipėda, Palanga, Nida išaugino nemenką būrį žinomų žmonių. Viena iš tokių yra Justė Zinkevičiūtė, kuri žinoma mums iš televizijos ekranų bei didžiosios teatro scenos. Pamenu, kai dar gyvenau Vilniuje, Pilies gatvėje dažnai prasilenkdavau su šia mergina/moterimi ir būsiu atvira sakydama, kad prasilenkus su ja, ji tiesiog spinduliuodavo gėrio bei šilumos aura. Todėl pasirodžius jos knygai "Puodelis kavos prie jūros", nusprendžiau ir aš perskaityti, atitrūkusi nuo pilkos kasdienybės ir bent akimirkai pasinerti į tą ramybės jūrą, kuria ir dvelkia ši pirmoji autorės knyga. Auksiniai pusvalandžiai - laikas, kurį Justė skiria tik sau. Savo mintims, jausmams, atsakymams į klausimus, iš ko susideda moters laimė, kas padeda jai tapti gražiai, kokios paslaptys slypi kasdienybėje. Žinau, sakysite, kad tokiomis temomis knygų yra daug, bet ši - kitokia, nes primena, kas esi: nepakartojama, nuostabi moteris, verta kasdienio puodelio kavos prie savo jūros. Tai tarsi minčių dienoraštis, kurį atsivertusi gali kažką pritaikyti ir sau. Todėl pabaigai labai tiktų citata iš šios knygos: "Moters pasaulis - kaip ta dvigeldė kriauklė, kurios viena pusė - išorinis grožis, kita pusė - vidinis grožis, o ji visa ir yra moters pasaulis" .