Angelai neverkia

by Jolita Herlyn

Meilė gali pasivyti ir po dvidešimties metų. Tada, kai nieko iš gyvenimo nebesitiki ir nebelauki.
Ar įmanoma tą patį žmogų įsimylėti antrą kartą, nors jis kadaise sudaužė širdį ir gyvenimą į šipulius? Ką daryti, kai peržengus penkių dešimčių metų slenkstį įsisuka beprotiškų jausmų verpetai?
Žengti į tą pačią upę – tikriausiai kvailas pasirinkimas. Bet... kodėl ne?
Knygos heroję Jurgą pasiveja ne tik meilė, bet ir liga, nešanti kitokių jausmų sumaištį. Skausminga patirtis jai padeda naujai pamatyti pasaulį ir artimus žmones.
Jolita Herlyn romanus pradėjo rašyti su šeima apsigyvenusi Hamburge. Praeityje palikusi filosofijos dėstytojos, valdininkės, žurnalistės, televizijos laidų vedėjos ir rinkodaros specialistės karjerą, ji ėmė kurti istorijas, kurių herojės – moterys, ieškančios savo kelio, mylinčios ir abejojančios, klystančios, bet nepalūžtančios. „Angelai neverkia“ – šeštasis autorės romanas.

288 pages, Hardcover

First published September 1, 2017

About the author

Jolita Herlyn (mergautinė pavardė Kraniauskaitė) gimė 1966 m., studijavo filosofiją Maskvos Lomonosovo universitete, dėstė filosofiją ir logiką Klaipėdos universitete, dirbo Klaipėdos miesto savivaldybės tarptautinių ryšių skyriuje, porą metų „Balticum“ televizijoje vedė diskusijų laidą „Proto aistros“. Yra parašiusi per du šimtus straipsnių dienraščiui „Klaipėda“, o „Vakarų ekspresas“ spausdino jos interviu ciklą su užsieniečiais, apsilankiusiais ar gyvenančiais Lietuvoje. Nuo 2006 m. Jolita Herlyn persikėlė į Daniją, kur vadovavo banko rinkodaros skyriui. Šiuo metu gyvena Hamburge.

Reviews

[Monika Baranauskaitė · Rating 1 out of 5]

Jei nori užsirašyt prisiminimus iš aplankytų šalių, nebūtina apie juos leist knygą... pvz personažai nuvaro atostogaut į žaliojo kyšulio salas ir prirašyta: žaliojo kyšulio salos nuvylė. Nėra žalumos, šiukšlės. Kam??? Ką tai duoda? Tik supratimą, kad: o liuks, lankeisi toj šaly, good for you. Ir taip neįdomiai aprašyta bilekiek šalių, labiau kabinančiai apie keliones Makalius parašo. Žiauru. Apskritai, knyga tokia negyva, matosi, kad autorė nepažįsta savo personažų ir, kas baisiausia, atrodo pati jų nemyli. Žodžiu, avoid.
P.S. Dabar bus SPOILERIS, tai jei žadat knygą skaityt praleiskit, jei ne (kaip aš ir rekomenduoju), tai prašom: jurga pasveiko nuo mirtino krūties vėžio, (beje, taip nejautriai rašyt apie vėžį reik pasistengt, nesakau, kad reik verkšlent, bet nu bent kažkiek pasidomėt būtų galima) galų gale pasirodė, kad fredžio žmona Inesa yra lesbietė ir paliko jį dėl savo lenkės draugės Agnieškos, o anastasija susilaukė vaiko su serioža, po to kai jis jai pasipiršo sankt peterburgo desertinėje, įkišęs žiedą į deserto dėžutę. Ačiū ir viso gero

[Ineta Anusevičienė · Rating 5 out of 5]

Nuostabi knyga, kurioj persipynė meilė ir skausmas. Iš pradžių žavėjo pažįstamos Lietuvos vietovės, o vėliau atsiskleidė ir veikėjų charakteriai. Visada žmogus ieško ko nors gyvenime. Svarbu laiku atsimerkti ir pamatyti, kad kartais laimė visai šalia...

[Alvita · Rating 2 out of 5]

Iš pat pradžių labai sudomino knyga, įtraukė savo skirtingų veikėjų aprašymais ir pan., bet vėliau teko nusivilti. Veiksmą sugreitino, 'subuitino' veikėjus.. Džiaugiuosi, kad nepirkau, o ėmiau iš bibliotekos. Labai jau lengva knyga. Pabaigos man pritrūko, per mažai apmąstymų.:)

[Rasa-Skaitau ir keliauju · Rating 5 out of 5]

„ANGELAI NEVERKIA“ JOLITA HERLYN
Knygos nugarėlė: Meilė gali pasivyti ir po dvidešimties metų. Tada, kai nieko iš gyvenimo nebesitiki ir nebelauki. Ar įmanoma tą patį žmogų įsimylėti antrą kartą, nors jis kadaise sudaužė širdį ir gyvenimą į šipulius? Ką daryti, kai peržengus penkių dešimčių metų slenkstį įsisuka beprotiškų jausmų verpetai?
Žengti į tą pačią upę – tikriausiai kvailas pasirinkimas. Bet... kodėl ne?
Knygos heroję Jurgą pasiveja ne tik meilė, bet ir liga, nešanti kitokių jausmų sumaištį. Skausminga patirtis jai padeda naujai pamatyti pasaulį ir artimus žmones.
Nuomonė: „Angelai neverkia“ – tai šeštasis Jolitos Herlyn romanas, ir man ko gero pats geriausias ir brandžiausias autorės kūrinys. Šiaip tai man irgi labai patiko autorės romanas “Geismų sukūryje”, tik tą knygą sugadino baisus knygos viršelis ir dar baisesnis, visiškai knygai netinkantis pavadinimas. Na bet šį kartą ne apie tai, šį kartą apie romaną „Angelai neverkia“. Puikus knygos viršelis ir dar puikesnis pavadinimas. Pamačius knygą, ją traukte traukia paimti į rankas....
„Angelai neverkia“ – knyga apie gyvenimą ir meilę. Tik šį kartą Jolitos Herlyn herojė Jurga brandi moteris, jai jau penkiasdešimt. Ji daug mąsto apie meilės ir santykių prasmę, ji svarsto, analizuoja praeitį ir net nerdama į jausmų jūrą, pasilieka šiek tiek šalto ir sveiko proto. Pernelyg viskas puiku buvo jos gyvenime, kol nekviesta atėjo liga.....
Labai taikliai knygą apibūdino rašytoja Lina Ever : „Taigi, jei reiktų trumpai apibūdinti romaną, sakyčiau, jog tai knyga ne apie karštą meilę, bet apie pasirinkimus ir apie moters galias prisikelti. Apie gyvenimą, kai tau penkiasdešimt.“ Tik nepagalvokit, kad knyga skirta vyresnio amžiaus moterims. Ne, tikrai ne... Knygoje pasakojama vienos moters gyvenimo istorija trijų žmonių akimis. Tai pati pagrindinė herojė Jurga – buvusi Klaipėdos bibliotekininkė, laimingai nutekėjusi į Hamburgą, Aleksandra – Jurgos draugė, gyvenanti Šveicarijoje ir sėkmingai kopianti karjeros laiptais ir Fredis – gyvenimo mėtytas ir vėtytas olandas, Jurgos gyvenimo meilė, bet kurį paliko žmona ir kuris paguodos dažnai ieško vyno taurėje. Labai idomus autorės pasirinkimas šią knygą parašyti su tokia struktūra, ir mano akimis labai tinkantis šiai knygai.
Puiki knyga. Lengvas, vasariškas ir labai įtraukiantis romanas. Tai galėtų būti puiki rekomendacija , ką skaityti atostogų metu.
Ir dar būtinai turiu pridėti, kad knygoje galima prisirikti puikių citatų apie meilę ar šiaip apie gyvenimą . Tie, kurie renka ir kolekcionuoja knygų citatas, ši knyga tikras tikras perlas kolekcijai. Nuostabių citatų čia rasite begalę..

Vat keletas man patikusių citatų iš šios Jolitos Herlyn knygos:

"Kiti daiktai turėjo keliauti į šiukšlyną ar į darbininkų, padedančių išvalyti butą, namus. Kur tiksliai man nerūpėjo. Tik knygų ranka nekilo išmesti. Niekaip. Knygos daiktų kategorijai nepriklausė. Jos buvo išminties saugyklos, tikri ir išgalvoti gyvenimai."

„Meilės kelias -ilgas ir kantrus. Jis mus augina, todėl turime būti dėkingi kiekvienai, net ir skausmingai, praeities meilei, nes į naują įžengiame brandesni. Tik senąją meilę reikia palikti preityje kaip išaugtus šliauštinukus.“

„Likimas nesimėto tokiomis dovanomis, meilės neišmelsi, neišlauksi, nesukursi. Ji arba nusviečia tave, arba ne. Meilei nesvarbi nei vietai, nei amžius, nei šeimyninė padėtis. Meilė yra stebuklas, apakinantis savo grožiu ir didybe, amžinybės šviesa laikiname pasaulyje, kito, geresnio, tobulesnio pasaulio pažadas.“

Daugiau apie knygas facebooke : Skaitau, keiauju ir viską ragauju.

[Erika Amber · Rating 5 out of 5]

Sakoma, kad atgal į tą pačią upę neįbrisi, bet Jurga pamėgino. Tvarkydama daiktus bute, po mamos mirties, rado kadaise savo pačios rašytus laiškus, skirtus mylimam vyrui. Bet jie taip ir liko neišsiųsti. Perskaičiusi laiškus Jurga pajuto, kad visgi jie turi pasiekti adresatą ir po 20 metų Fredžio sesuo jam praneša apie gautą siuntinį - pluoštą laiškų, siųstų moters, kuri jį buvo besąlygiškai įsimylėjusi. Jurgos ir Fredžio keliai kartą jau susikirto, gal gali susikirsti ir vėl? Fredis laisvas, nors ir įskaudintas buvusios žmonos. Supratęs praeities klaidas jis pasiryžęs žūtbūt susitikti su Jurga ir jos atsiprašyti, o gal, net gi pradėti viską iš naujo. Tik viena smulkmena. Radęs Jurgos profilį feisbuke sužino, kad ji ištekėjusi.

Tai istorija apie likimus žmonių, ieškančių ramybės ir saugumo. Įskaudinti ir pasimetę, kartais pikti. Nekantrūs. Kai kurie iš jų savanaudžiai. Galvojantys tik apie save. O kiti - save pamiršę, vardan kitų. Pamiršę tuos, kurie greta.
Ar visų veikėjų likimai baigiasi laimingai? Ne, bet visi gavo tai, ko nusipelnė!☺️

[Skirmantė Rugsėjis · Rating 2 out of 5]

Labai sunkiai skaitėsi ir deja visiškai nepatiko . Tai pirmasis autorės kūrinys , kurį skaitau , tad pamėginsiu ir kitas jos knygas , galbūt patiks labiau .
Knygoje daug veikėjų , pasakojima vis kitų asmenų lūpomis , vėl grįžtama prie buvusių ir vėl peršokama kitur...Tokio tipo knygos būna geros tik jei istorija labai įtraukia , o čia to nepajutau . Vis tikėjausi , kad kiek vėliau jau įsibėgės , bet taip ir nesulaukiau .
Daug kalbų apie jausmus ir meilę , pasakojimų apie santykius , bet nei vieni iš jų man nepasirodė įtikėtini ar kažkaip atsiliepiantys mano kaip skaitytojos mintyse . Tiesiog tokios nestiprios , blankios istorijos sumaltos į krūvą . Veikėjų dialogai ir veiksmai daug kur be galo netikroviški , niekaip negalėjau atsikratyti minties , kad man paprasčiausiai nuobodu . Manau autorė turėjo gerą mintį , bet jos nepavyko išpildyti .

[Ilona Vitkauskaite · Rating 2 out of 5]

autorės knygos man kažkodėl labai panašios viena į kitą, o ši didelio įspūdžio taip ir nepadarė, nors nėra ir beviltiškai bloga, tiesiog perskaitai ir pamiršti. Kaip pažiūrėjus kokį rytinį filmą savaitgalį per televizorių.

[Laurynas Mikalauskas · Rating 1 out of 5]

Silpnas kūrinys. Knyga iš esmės kaip prasidėjo, taip niekur nenuvedė. Nesupratau kokia knygos žinutė ir esmė. Perspausta su tuo saldumu ir romantika.