What do you think?
Rate this book
Dina #2
Lykkens sønn
Norsk:
En elleve år gammel gutt blir vitne til et mord: Moren dreper sin russiske kjæreste. Sannheten om hvorfor lyngen rundt mannen ble farget rødt, kan gutten ikke fortelle til noen. Men de ubesvarte spørsmålene blir mange. Har et vitne skyld? Er det løgn når sannheten forties? Har moren rett til å ofre hvem hun vil?
Gutten er Benjamin, sønn av Dina på Reinsnes. Romanens handling følger hans utvikling fra gutt til mann. Han leter etter Dina, i Berlin, men også i kvinnene han møter: garverens kone i Tromsø, Karna fra feltlasarettet ved Dybbøl, professordatteren Anna, som er forlovet med hans beste venn.
Historien om den egenrådige kvinneskikkelsen Dina i spennet mellom nordnorsk natur og københavnsk byliv har siden utgivelsen av Dinas bok i 1989 fascinert flere generasjoner av lesere.
Dansk:
Da Dinas søn, den elleveårige Benjamin, ser moderen dræbe sin russiske elsker, mærker det ham for livet. Sandheden om, hvad der skete, kan han ikke fortælle til nogen, men han får ingen fred for sine ubesvarede spørgsmål: Er man som vidne medskyldig? Må man fortie sandheden? Kan moderen bestemme om liv og død?
Triologien om Dina består af:
Dinas Bog, Lykkens Søn, og Karnas Arv.
English:
When Dina's son, the 11-year old Benjamin, witnesses his mother killing her Russian lover, it marks him for life. He is unable to tell anyone the truth about what really happened, and is haunted by his unanswered questions: Is a witness an accomplice? Is it okay to withhold the truth? Can the mother rule over life and death?
The trilogy about Dina contains:
Dina's Book, Dina's Son and Karnas Arv (apparently not translated intro English yet)
En elleve år gammel gutt blir vitne til et mord: Moren dreper sin russiske kjæreste. Sannheten om hvorfor lyngen rundt mannen ble farget rødt, kan gutten ikke fortelle til noen. Men de ubesvarte spørsmålene blir mange. Har et vitne skyld? Er det løgn når sannheten forties? Har moren rett til å ofre hvem hun vil?
Gutten er Benjamin, sønn av Dina på Reinsnes. Romanens handling følger hans utvikling fra gutt til mann. Han leter etter Dina, i Berlin, men også i kvinnene han møter: garverens kone i Tromsø, Karna fra feltlasarettet ved Dybbøl, professordatteren Anna, som er forlovet med hans beste venn.
Historien om den egenrådige kvinneskikkelsen Dina i spennet mellom nordnorsk natur og københavnsk byliv har siden utgivelsen av Dinas bok i 1989 fascinert flere generasjoner av lesere.
Dansk:
Da Dinas søn, den elleveårige Benjamin, ser moderen dræbe sin russiske elsker, mærker det ham for livet. Sandheden om, hvad der skete, kan han ikke fortælle til nogen, men han får ingen fred for sine ubesvarede spørgsmål: Er man som vidne medskyldig? Må man fortie sandheden? Kan moderen bestemme om liv og død?
Triologien om Dina består af:
Dinas Bog, Lykkens Søn, og Karnas Arv.
English:
When Dina's son, the 11-year old Benjamin, witnesses his mother killing her Russian lover, it marks him for life. He is unable to tell anyone the truth about what really happened, and is haunted by his unanswered questions: Is a witness an accomplice? Is it okay to withhold the truth? Can the mother rule over life and death?
The trilogy about Dina contains:
Dina's Book, Dina's Son and Karnas Arv (apparently not translated intro English yet)
490 pages, Paperback
First published February 1, 1989
24 people are currently reading
577 people want to read
About the author
Herbjørg Wassmo
49 books301 followersHerbjørg Wassmo (born Vesterålen, December 6, 1942) is a Norwegian author. She worked as a teacher in northern Norway until her debut as an author. Her debut work was a collection of poems, "Vingeslag" ("Beating of Wings"). Her major breakthrough was her first novel, "Huset med den blinde glassveranda" ("The House with the Blind Glass Porch") in 1981.
Her best known book is Dinas bok (Dina's Book) from 1989. This novel was made into a film with the title "I Am Dina" in 2002, starring Maria Bonnevie and Gérard Depardieu.
Her best known book is Dinas bok (Dina's Book) from 1989. This novel was made into a film with the title "I Am Dina" in 2002, starring Maria Bonnevie and Gérard Depardieu.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 30 of 63 reviews
April 2, 2013
This book began a little unusually, and in the beginning I wondered if I would enjoy it. After a bit it drew me into it.
I don't know why it took me so long to read, I think I was busy with a lot of other things. But even when I was not reading the book, it was with me. I was completely invested in the life in the book. When I was unable to read the book I felt impatient to get back to it, even though I wouldn't describe it as unputdownable. It held me gently...it was a book to savour and think about. To eat a little bit at a time.
I was Benjamin, I felt as he felt. I breathed when he breathed.
In some instances I could barely separate what was reality and what was in Benjamin's own mind. Some parts of some events were implied, or simply hinted at and the rest left to the imagination. In one particular section a lot was left to the imagination and I'm still not sure what exactly happened. I felt what I would have felt if I had walked into a room and overheard an incomplete bit of a conversation, where I have a general idea what it is about, but cannot tell the complete facts.
The beginning of the book seemed like poetry. There again, the hint or suggestion of something where I wasn't quite sure if I was looking into Benjamin's fantasy in his mind.
Scandinavian writing is very different from American or other European writing. It has to be, I suppose. Just like African writing is different from Western writing.
I admired Dina, Benjamin's mother, as I tend to admire women of her character. I think because the way she is - wild, almost, like a child, almost, just living life and following her instincts and marching to her own drumbeat - is something I aspire towards and wonder if I can ever completely do. Dina was not in much of the novel, I got to know her mostly through Benjamin's thoughts, given that I have not read the first book. That didn't matter, though, this book is complete in itself.
This book is a coming of age sort of book, and I too felt like I had come of age in some ways, in reading it.
I would read it again, in fact, I think I will in due time.
I don't know why it took me so long to read, I think I was busy with a lot of other things. But even when I was not reading the book, it was with me. I was completely invested in the life in the book. When I was unable to read the book I felt impatient to get back to it, even though I wouldn't describe it as unputdownable. It held me gently...it was a book to savour and think about. To eat a little bit at a time.
I was Benjamin, I felt as he felt. I breathed when he breathed.
In some instances I could barely separate what was reality and what was in Benjamin's own mind. Some parts of some events were implied, or simply hinted at and the rest left to the imagination. In one particular section a lot was left to the imagination and I'm still not sure what exactly happened. I felt what I would have felt if I had walked into a room and overheard an incomplete bit of a conversation, where I have a general idea what it is about, but cannot tell the complete facts.
The beginning of the book seemed like poetry. There again, the hint or suggestion of something where I wasn't quite sure if I was looking into Benjamin's fantasy in his mind.
Scandinavian writing is very different from American or other European writing. It has to be, I suppose. Just like African writing is different from Western writing.
I admired Dina, Benjamin's mother, as I tend to admire women of her character. I think because the way she is - wild, almost, like a child, almost, just living life and following her instincts and marching to her own drumbeat - is something I aspire towards and wonder if I can ever completely do. Dina was not in much of the novel, I got to know her mostly through Benjamin's thoughts, given that I have not read the first book. That didn't matter, though, this book is complete in itself.
This book is a coming of age sort of book, and I too felt like I had come of age in some ways, in reading it.
I would read it again, in fact, I think I will in due time.
July 30, 2021
Kiek teko girdėti komentarų - tai Laimės Sūnus daug kam pasirodė tik tarpinė stotelė tarp pirmosios ir trečiosios knygos dalių, skaitytojai norėjo greičiau grįžti iš Kopenhagos į Norvegijos šiaurę, ir buvo taip apsėsti Dinos (tarsi patys būtų knygos herojai, kuriuos ponia Grenelv valdo kaip marionetes), kad Benjaminas pasirodė erzinantis ir blankus.
Aš nesakyčiau, jog taip nutiko ir man - man visai patiko panarplioti šiuos sūnaus ir mamos santykius, palyginti - kaip vaikystės traumos paveikė Diną, ir kaip sunki jos pačios sūnaus vaikystė sukūrė šio vyro charakterį. Nors jau pastebėjome - Dina ir Benjaminas visai skirtingi, tačiau negali pro akis praleisti, jog mamos įtaka ir būdas nuliejo giją ir sūnaus vertybių formavime.
Aš negaliu nesutikti - Benjaminui tikrai pritrūko tvirtesnio stuburo, jis erzina savo skystumu ir glebumu, nesugebėjimu veikti, baime - tarti, imtis, tesėti. Bet juk knyga gali būti stipri net tada, kai jos personažas nėra susižavėjimą keliantis herojus? Gali, tikrai gali! Aš net gi galvoju, jog palyginti su Dina - Benjaminas tyčia toks beveidis; dviem neeilinėms, išsišokusioms ir šarmingoms asmenybėms galėjo būti ankšta vienoje šeimoje ir viename pasakojime - ar tik nebūtų viskas pernelyg „pasakiška“ ir dramatiška, t.y. neįtikinama?
Beje, pradžioje net pyktelėjau - na kiek gi galima toliau apie Diną, aš atėjau Benjamino istorijos. Tačiau vėliau supratau, jog tas nuolaidus perėjimas nuo pirmosios knygos į antrąją - kaip tik puikus, nebuvo justi tokio ryškaus ir griežto kirčio - štai čia antra knyga - kita istorija. Viskas puikiai susiliejo į visumą. Ir kaip kalbėdama apie pirmą dalį sakiau - kad oi rasčiau prie ko čia prikibti, taip ir vėl pakartosiu - nepaisant tų priekabių įstorija ir toliau jaudina, įtraukia ir žavi. Na ne - ne kaip viso gyvenimo literatūra, keičianti esmę; bet kaip nuostabus pasakojimas ir kokybiškas laiko praleidimo būdas. Tikrai skani razina istorinių romanų gerbėjams.
Aš nesakyčiau, jog taip nutiko ir man - man visai patiko panarplioti šiuos sūnaus ir mamos santykius, palyginti - kaip vaikystės traumos paveikė Diną, ir kaip sunki jos pačios sūnaus vaikystė sukūrė šio vyro charakterį. Nors jau pastebėjome - Dina ir Benjaminas visai skirtingi, tačiau negali pro akis praleisti, jog mamos įtaka ir būdas nuliejo giją ir sūnaus vertybių formavime.
Aš negaliu nesutikti - Benjaminui tikrai pritrūko tvirtesnio stuburo, jis erzina savo skystumu ir glebumu, nesugebėjimu veikti, baime - tarti, imtis, tesėti. Bet juk knyga gali būti stipri net tada, kai jos personažas nėra susižavėjimą keliantis herojus? Gali, tikrai gali! Aš net gi galvoju, jog palyginti su Dina - Benjaminas tyčia toks beveidis; dviem neeilinėms, išsišokusioms ir šarmingoms asmenybėms galėjo būti ankšta vienoje šeimoje ir viename pasakojime - ar tik nebūtų viskas pernelyg „pasakiška“ ir dramatiška, t.y. neįtikinama?
Beje, pradžioje net pyktelėjau - na kiek gi galima toliau apie Diną, aš atėjau Benjamino istorijos. Tačiau vėliau supratau, jog tas nuolaidus perėjimas nuo pirmosios knygos į antrąją - kaip tik puikus, nebuvo justi tokio ryškaus ir griežto kirčio - štai čia antra knyga - kita istorija. Viskas puikiai susiliejo į visumą. Ir kaip kalbėdama apie pirmą dalį sakiau - kad oi rasčiau prie ko čia prikibti, taip ir vėl pakartosiu - nepaisant tų priekabių įstorija ir toliau jaudina, įtraukia ir žavi. Na ne - ne kaip viso gyvenimo literatūra, keičianti esmę; bet kaip nuostabus pasakojimas ir kokybiškas laiko praleidimo būdas. Tikrai skani razina istorinių romanų gerbėjams.
March 15, 2023
Ak, Benjaminai Benjaminai, kaip gi čia išeina, kad tavo gyvenimo moterys įdomesnės už tave patį net nuosavoje knygoje?
Jei atvirai, ir istorinės aplinkybės pasirodė labiau jaudinančios, nei tu… bet dėl pastarųjų (aplinkybių ir moterų), apsijungusių su nuostabia kalba, leidžiu sau apvalinti iki 4*.
Jei atvirai, ir istorinės aplinkybės pasirodė labiau jaudinančios, nei tu… bet dėl pastarųjų (aplinkybių ir moterų), apsijungusių su nuostabia kalba, leidžiu sau apvalinti iki 4*.
June 20, 2025
Heb gisterenavond Benjamin (deel 2 van de Dina-trilogie) uitgelezen. Ik zal proberen, zonder verklappers, mijn indrukken van dit boek weer te geven. Ik was enorm onder de indruk van Dina, en begon dus aan Benjamin met hooggespannen verwachtingen.
Helaas kon de hoofdfiguur Benjamin, zoon van Dina, mij niet zo boeien als Dina zelf. Wellicht komt dat doordat ik mij niet zo goed kon vereenzelvigen met de man in kwestie: die is namelijk totaal geschift!
Wat ik zeker weet is dat ik de beschrijvingen van de seksscenes over het algemeen vreselijk vond, hoewel ik daar bij Dina geen last van had. Ik werd gehinderd door een gevoel dat het bij Benjamin geen seks maar porno is? Rillingen...
De eerste tig-honderd pagina's las ik dan ook vooral om de schitterende beschrijvingen van het studentenleven in het Kopenhagen van halverwege de 19e eeuw. Waarbij moet worden opgemerkt dat het studentenleven hier en daar (akelige) parallellen heeft met hoe er hier (in Utrecht) door sommige studenten tekeer gegaan wordt.
Gisteravond echter, was ik toe aan de laatste honderd bladzijdes en zowaar: ineens werd ik gegrepen door een voor mij totaal onverwachte wending van het verhaal. Helaas is het einde weer errug voorspelbaar...
Conclusie: zeer gemengde gevoelens! Ik wacht dan ook nog maar even met deel 3. Eerst nog deel 2 van Tora uitlezen.
Helaas kon de hoofdfiguur Benjamin, zoon van Dina, mij niet zo boeien als Dina zelf. Wellicht komt dat doordat ik mij niet zo goed kon vereenzelvigen met de man in kwestie: die is namelijk totaal geschift!
Wat ik zeker weet is dat ik de beschrijvingen van de seksscenes over het algemeen vreselijk vond, hoewel ik daar bij Dina geen last van had. Ik werd gehinderd door een gevoel dat het bij Benjamin geen seks maar porno is? Rillingen...
De eerste tig-honderd pagina's las ik dan ook vooral om de schitterende beschrijvingen van het studentenleven in het Kopenhagen van halverwege de 19e eeuw. Waarbij moet worden opgemerkt dat het studentenleven hier en daar (akelige) parallellen heeft met hoe er hier (in Utrecht) door sommige studenten tekeer gegaan wordt.
Gisteravond echter, was ik toe aan de laatste honderd bladzijdes en zowaar: ineens werd ik gegrepen door een voor mij totaal onverwachte wending van het verhaal. Helaas is het einde weer errug voorspelbaar...
Conclusie: zeer gemengde gevoelens! Ik wacht dan ook nog maar even met deel 3. Eerst nog deel 2 van Tora uitlezen.
August 5, 2022
Sako, jog nutylėta tiesa taip pat gali būti melas.
*
NES KUR YRA DAUG IŠMINTIES, TEN DAUG IR APMAUDO,
IR KAS DAUGINA ŽINOJIMĄ, DIDINA IR KENTĖJIMĄ.
(Koh 1,18)
*
Bet iš tiesų tai tebuvo blankus gailestis, kad laikas nulėkė kažkur be manęs.
*
NES KUR YRA DAUG IŠMINTIES, TEN DAUG IR APMAUDO,
IR KAS DAUGINA ŽINOJIMĄ, DIDINA IR KENTĖJIMĄ.
(Koh 1,18)
*
Bet iš tiesų tai tebuvo blankus gailestis, kad laikas nulėkė kažkur be manęs.
November 13, 2023
Bet iš tiesų tai tebuvo blankus gailestis, kad laikas nulėkė kažkur be manęs.
August 5, 2023
30-oji XX a. Aukso fondo knyga. Antroji skandinaviškos sagos apie Diną ir jos šeimos narius dalis tik patvirtino tausyklę, kad tęsiniai dažniausiai (ne visada) yra šiek tiek silpnesni.
May 30, 2020
Pati didžiausia žmogaus proto yda, kad jis aklai pasitiki akimis, o tuštumą ir baltas dėmes užpildo kitomis juslėmis. Taigi visada matome tik vieną pasaulio pusę.Išorinę. Ir mažų dalykų, ir didelių. O kadangi esame įpratę matuoti š akies, pamirštame kitas puses.
October 5, 2010
The more I read by this author, the more I love her. What a grand dame of story telling!
March 17, 2024
It's a 3,5.
Benjamin is a pathetic looser at first sight (but he is),but not by his fault even though we can say that everyone can make their own choices and decisions, but it is much more harder when you are traumatised as a child by a woman who was also traumatised as a child, it's a chain,which I think,will keep further, because this man is not capable to be a father. He had neither mother nor father,who could teach him by their example how to have relationship with other people, with women,children.
Men are weaker emotionally by nature, and Benjamin represents this very well, and he is blameless in a way. He's just a traumatised, unloved,irresponsible little man who. There are such men only you judge them and think of them as irresponsible loosers,but maybe they have their own traumatising story, just as Benjamin's. But why he so desperately needed Dina as his mother I do not really understand, she wasn't a mother to him,maybe because she was indifferent and men are eager to get what they can't have. He couldn't ask for money from his stepfather to his own baby daughter, but was considering to do this to go and search for his mother.... pathetic. And also it seems that he acts and looks totally common and usual to others,but his thoughts are disturbed, and this whole book is his thoughts.
What I really didn't like was the author's writing,it was unclear, sometimes hard to understand what is happening, and where Benjamin's hallucinations meet reality. And he was hallucinating or dreaming, or whatever it was,way too much. It enriches writing, but here it was oversalted. And sometimes it is hard to understand dialogues, it seems that the author writes to herself, she knows what she means, but the reader doesn't and I didn't like it. It reminded me of cheap love romances and their author's writings.
Benjamin is a pathetic looser at first sight (but he is),but not by his fault even though we can say that everyone can make their own choices and decisions, but it is much more harder when you are traumatised as a child by a woman who was also traumatised as a child, it's a chain,which I think,will keep further, because this man is not capable to be a father. He had neither mother nor father,who could teach him by their example how to have relationship with other people, with women,children.
Men are weaker emotionally by nature, and Benjamin represents this very well, and he is blameless in a way. He's just a traumatised, unloved,irresponsible little man who. There are such men only you judge them and think of them as irresponsible loosers,but maybe they have their own traumatising story, just as Benjamin's. But why he so desperately needed Dina as his mother I do not really understand, she wasn't a mother to him,maybe because she was indifferent and men are eager to get what they can't have. He couldn't ask for money from his stepfather to his own baby daughter, but was considering to do this to go and search for his mother.... pathetic. And also it seems that he acts and looks totally common and usual to others,but his thoughts are disturbed, and this whole book is his thoughts.
What I really didn't like was the author's writing,it was unclear, sometimes hard to understand what is happening, and where Benjamin's hallucinations meet reality. And he was hallucinating or dreaming, or whatever it was,way too much. It enriches writing, but here it was oversalted. And sometimes it is hard to understand dialogues, it seems that the author writes to herself, she knows what she means, but the reader doesn't and I didn't like it. It reminded me of cheap love romances and their author's writings.
December 5, 2021
„Nes kur yra daug išminties, ten daug ir apmaudo, ir kas daugina žinojimą, didina ir kentėjimą.“
„- Nebijo tik neprotingi žmonės!“
„Taip pat nežinojau, kad tuos paprastus, tačiau būtinus žodžius reikia sakyti ne dėl to, kad palengvintum kitam mirtį. Ne, kad pačiam būtų lengviau mirti.“
„Blogiausia yra ne bijoti, bet nesuprasti, jog turi daryti būtent tai, ko bijai! Tada esi žlugęs!“
„- Laikas nėra tai, ko gali reikėti. Jis yra tai, ko tau galbūt bus duota.“
Antroji trilogijos knyga apie Diną. Tas pats šiaurietiškas niūrumas, tamsumas, tik viskas kiek kitaip, nes šioje dalyje autorė pasakoja apie Dinos sūnaus Benjamino augimą ir brandą. Visa knyga apima Benjamino paauglystę ir jaunystę, studentavimo metą. Visi įvykiai persipina su liūdnumo ir vienišumo jausmu. Ši knyga - tai berniuko, kuriam nebuvo lemta patirti motinos meilumo, prisiglaudimo, palaikymo. Bet viso to jis nuolat troško ir siekė. Knygoje daug apmąstymų apie Diną. Pats Benjaminas jos mįslės neįminė. Taip, tarp įvairių pamąstymų, po truputį kuriasi Benjamino likimo kelias...
„- Nebijo tik neprotingi žmonės!“
„Taip pat nežinojau, kad tuos paprastus, tačiau būtinus žodžius reikia sakyti ne dėl to, kad palengvintum kitam mirtį. Ne, kad pačiam būtų lengviau mirti.“
„Blogiausia yra ne bijoti, bet nesuprasti, jog turi daryti būtent tai, ko bijai! Tada esi žlugęs!“
„- Laikas nėra tai, ko gali reikėti. Jis yra tai, ko tau galbūt bus duota.“
Antroji trilogijos knyga apie Diną. Tas pats šiaurietiškas niūrumas, tamsumas, tik viskas kiek kitaip, nes šioje dalyje autorė pasakoja apie Dinos sūnaus Benjamino augimą ir brandą. Visa knyga apima Benjamino paauglystę ir jaunystę, studentavimo metą. Visi įvykiai persipina su liūdnumo ir vienišumo jausmu. Ši knyga - tai berniuko, kuriam nebuvo lemta patirti motinos meilumo, prisiglaudimo, palaikymo. Bet viso to jis nuolat troško ir siekė. Knygoje daug apmąstymų apie Diną. Pats Benjaminas jos mįslės neįminė. Taip, tarp įvairių pamąstymų, po truputį kuriasi Benjamino likimo kelias...
February 16, 2021
Dinan kirjasta alkaneen trilogian kakkososa, jota ei ole suomennettu, joten luin hollanniksi. Dinan kirjan lukemisesta on jo niin monta vuotta, etten ihan tarkkaan muista mitä siinä tapahtui, mutta tässä jatketaan saman perheen tarinaa. Päähenkilönä on tällä kertaa Dinan poika Benjamin. Dina katoaa maisemista jonnekin Eurooppaan selloa soittamaan, Benjamin lähetetään Tromssaan lukioon, ja sieltä hän jatkaa Kööpenhaminaan opiskelemaan lääkäriksi. Koko kirjassa on kyse siitä, miten Dinan teot varjostavat Benjaminin varttumista, ja lopuksi Benjamin pääsee tekemään tiliä äitinsä kanssa. Benjaminilla on Kööpenhaminassa omat naisseikkailunsa, joiden seurauksena syntyy Karna, joka on saanut osakseen trilogian kolmososan.
June 29, 2022
Laimės sūnus, antroji trilogijos knygą. Pirma mintis apie šią knygą - gili. Skaitymas reikalaujantis mastymo, sakiniai gilus ir stiprus, dialogai įdomus. Daug minčių su perkeltinėm prasmėm, kad skaitant net grįšti atgal pasitikrinti, ar teisingai supranti. Mažas prieskonis fantazijos, mistikos, ir kitokio pasaulio. Dinos sūnaus Benjamino gyvenimas su sunkia našta, nėra lengvas. Sunki vaikystė, ir sunkus jos išgyvenimai, be mamos. Tada jauno studento gyvenimas, pasiekimai, ir nupuoliai. Apie išgirstas paslaptis, ir nusivylimus. Apie draugystę su draugu, trokštant tos pačios meilės. Ir apie tos pačios meilės prisijaukinimą. Benjaminas taip pat stiprus, įdomus ir savotiškas personožas, man gal trūko šiek tiek daugiau pačios Dinos.
September 25, 2022
Продолжение трилогии о Дине (писала о ней зимой). Вторая часть — глазами ее сына Вениамина.
Не подозревала, что буду с таким интересом следить за томлениями подростка мужескаго полу. Хербьёрг Вассму и (переводчица) Любовь Горлина, что ж вы делаете, волшебницы слова? Ведь ничего особенного не происходит, а оторваться невозможно.
Книга просто сказочно хороша. Чего нельзя сказать о главном герое 😏 Посмотрим как он проявит себя в третьем томе…
Не подозревала, что буду с таким интересом следить за томлениями подростка мужескаго полу. Хербьёрг Вассму и (переводчица) Любовь Горлина, что ж вы делаете, волшебницы слова? Ведь ничего особенного не происходит, а оторваться невозможно.
Книга просто сказочно хороша. Чего нельзя сказать о главном герое 😏 Посмотрим как он проявит себя в третьем томе…
June 28, 2023
Labai patiko rašymo stilius, gražūs tekstai, jautriai pateikiamas vaiko tapimas vyru ir kaip jį paveikė vaikystės įvykiai, traumos. Šioje dalyje įvykių gal mažiau, bet labiau išjaučiami, analizuojami.
September 27, 2017
Gjenlesing.
October 3, 2023
Knyga kiek blankoka palyginus su pirma dalimi.
November 4, 2024
Patiko, bet vistiek pirmoji dalis "Dinos knyga"daug įdomesnė 🙂
August 26, 2022
Всю книгу Вениамин носит в себе русского, свою мать и своих женщин.
March 11, 2022
It is the second book of the sequel about Dina and it concentrates on her son Benjamin. It is full of distressing events, such as war and childbirth death, graphic depictions of surgeries and illness, however, its main focus is love.Love, which is not always easy to choose or appreciate, love that is not to be yours, love that is destructive and love that is saving. It is also about friendship and betrayal, probably the most hurtful kind, betrayal of a friend and a mother. As ever, the book is written in engaging, sometimes graphic way and it is difficult to put away.
May 28, 2021
📕Kur buvus, kur nebus, aš ir vėl sugrįžau prie Herbjørg Wassmo knygų serijos apie Diną. Nors šis kūrinys man tikrai labai patinka ir galėčiau visas keturias jo dalis greitu metu perskaityti, bet nusprendžiau, kad reikia pataupyti ir mėgautis šiomis rašytojos knygomis iš lėto. Nemeluosiu, tačiau Dinos istoriją norėdavau čiupti kaskart paėmusi vis kitą skaitomą knygą, nes, atrodė, kad šis pasakojimas kvieste kviečia pasinerti į jo tolimesnį siužetą. Per tą laiką, kuomet skaičiau antrąją knygą, spėjau įsigyti trečiąją ir ketvirtąją dalis. Nežinau, ar jums reikia labai išsamiai viską pasakoti, kas vyksta antrojoje knygoje "Laimės sūnus", nes tikiu, kad ir ją daugelis jūsų yra skaitę. Tačiau pabandysiu atskleisti, kokias mintis ir emocijas ji man sukėlė bei kokį įspūdį paliko.
📕Sugrįžtant prie "Dinos knyga", tikriausiai pamenate, kad joje yra pasakojama apie sunkia kalte paženklintą, audringą gaivališkos ir nesutramdomos moters gyvenimą. Ir štai antrojoje dalyje "Laimės sūnus" visas dėmesys yra skiriamas Dinos sūnui Benjaminui, kuris dar būdamas vaikas tapo vieno jos įvykdyto šiurpaus nusikaltimo liudininku. Atsiskyrėlės Dinos gyvenimas taip jau susiklostė, kad vienatvė, keistas elgesys ir nežabota aistra-yra geriausi jos palydovai. Tačiau meilė savo sūnui kažkur išgaravo vos tik jam gimus. Todėl Benjaminas norėdamas ją pelnyti, vaikšto paskui savo motiną, sekioja ją, kaip koks benamis šunelis ir vis tikisi, kad bent trumpai akimirkai jis privers ją atsisukti ir ji leis jam prie jos prisiglausti. Tačiau Dinai rūpi visai kiti dalykai, o ne jos vienišas vaikas. Nors iš pažiūros ji yra labai stipri moteris visomis prasmėmis, tačiau kaltė, atsinešta iš vaikystės, ją smaugte smaugia iš vidaus ir neleidžia pritapti XIX amžiaus Norvegijoje.
📕Kalbant apie knygą "Laimės sūnus", čia ir toliau jaučiasi tęstinumas bei pažintis su Dinos pasauliu. Tik visa tai autorė vaizduoja jos sūnaus Benjamino Grenelvo akimis. Motiną ir sūnų siejanti paslaptis sujungia juos visiems laikams nenutraukiamais meilės ir neapykantos saitais. Tačiau šį kartą istoriją pasakoja Benjaminas, kuris vaikystėje pamatęs mamos įvykdytą kraupų nusikaltimą, patiria stiprų sukrėtimą, o Dina bėgdama nuo galimų pasekmių, išvyksta į kitą šalį, palikdama berniuką internatinėje mokykloje. Knygos autorė akivaizdžiai parodo jauno žmogaus kovą su šmėklomis, kurios jį nuolatos persekioja ir labai taikliai nupasakoja, kaip jaučiasi Benjaminas slegiamas kaltės ir vienatvės. Šie padariniai jo gyvenimą tarsi įrėmina taip, kad jis nemoka ir nesugeba tinkamai bendrauti, o kiekviena nauja užsimezgusi pažintis su moterimi, įskaudina abi puses. Todėl, ši antroji dalis puikiai parodo, kaip vaikystėje patirtos traumos gali įtakoti tolimesnį vaiko gyvenimą.
📕Nors ir kaip mėgstu istorijas apie stiprias moteris, tačiau antroji dalis "Laimės sūnus" man patiko labiau nei pirmoji. Kodėl? Joje apstu psichologinių dalykų bei momentų, kuomet jaunam žmogui tenka kovoti su savo nederamais jausmais ir aistromis, o prisiminimai apie mamą jaukia jo paties gyvenimą. Skaitydama aš netgi įžvelgiau tokius aspektus, kad Benjaminas sanguliaudamas su moterimis tarsi jose ieško to švelnumo, meilės, atjautos, kurių negavo iš savo motinos. Tačiau ir čia vyras tarsi neturi jokio atsakomybės jausmo, nes šokinėjimas nuo vienos dailiosios lyties atstovės prie kitos, neleidžia jam apsistoti ties ta vienintele. Drįsčiau netgi teigti, kad savotiškas Dinos "pavyzdys" su vyrais, kurių ji turėjo ne vieną ir ne du, įskiepijo taip elgtis ir savo sūnų. Nežinau kaip jums, bet man šis vaiko ir motinos santykių modelis turbūt buvo tai, kas labiausiai ir patiko antroje dalyje. Kaskart vis labiau į tai gilinantis, galima tikrai labai daug iškapstyti bei pateikti kaip puikų pavyzdį rašantiems knygas apie motinos ir vaiko tarpusavio ryšį. Sugrįžtant prie šio kūrinio, norisi dar paminėti, kad joje Dinos yra labai mažai, ji tik yra Benjamino mintyse. Todėl, kas skaitysite knygą "Laimės sūnus", turėsite puikią progą išvysti kaip Benjamino vaikystę keičia branda: jo studijos Danijoje, dalyvavimas Prūsijos kare. Ir pagaliau labai svarbus momentas-po daugelio metų susitikimas su savo motina, kuri tiesiog vieną dieną atsiranda iš niekur. Kaip elgsis Benjaminas ją pamatęs po tokio ilgo laiko? Atsakymą surasite šioje dalyje, o kad būtų paprasčiau, pateikiu trumpą knygos anotaciją, ko galima joje tikėtis.
📕Ūgtelėjęs Benjaminas paliko gimtąjį miestelį Reinsnesą, baigė mokslus Trumsėje, studijavo mediciną Kopenhagoje, blaškėsi kruvinuose Danijos ir Prūsijos karų verpetuose. Slegiamas vaikystės prisiminimų jis instinktyviai ieško moterų artumo, mėgaujasi jų šiluma ir meile. Tačiau, visą laiką imdamas ir nemokėdamas duoti, Benjaminas savo kelyje palieka tik skausmą, širdgėlą ir kartėlį. Nes tik tai jis ir paveldėjo iš savo motinos. Iš Dinos.
📕Jei atvirai, su šia knyga man buvo labai sunku atsisveikinti, nes ji kaip reikiant suvirpino mano motiniškus jausmus. Atrodo, kad vietomis palietė netgi taip stipriai, jog privertė susimąstyti apie tai, ar pakankamai meilės ir dėmesio skiriu savo beveik trijų metų sūnui. Kita vertus, supranti, kad tai tik romanas, tačiau įprasminantis labai svarbų dalyką kaip motinos meilė savo vaikui, kurios, deja, ji nemokėjo, nenorėjo, o gal tiesiog nesugebėjo parodyti taip, kaip tikėjosi jos sūnus. Tačiau labai viliuosi, kad trečioji dalis padės viską išsiaiškinti, juolab, kad joje bus kalbama apie Benjamino dukrą Karną ir jos likimą. Na, o ketvirtoji "Dinos testamentas", kurią galima skaityti kaip atskirą knygą, sudės visus taškus ant i.
📕Užvertusi paskutinį "Laimės sūnus"knygos puslapį, dar ilgai galvojau, kaip reiktų pabaigti šią savo apžvalgą. Turbūt nieko nėra geriau kaip pasidalinti citata iš šio kūrinio, kuri pasako daugiau nei reikia: "Neapykanta lygiai tokia pat nepastovi kaip ir meilė. Ji blanksta ir nyksta nuobodžiame mažų ir nereikšmingų įvykių, kurie sudaro žmogaus gyvenimą, vandenyne. Galų gale svarbiausia pasidaro rytą atsikelti iš lovos. Sudaryti kompromisą su kūnu ir siela, kad išsilaikytum paviršiuje. Kartais pavyksta patirti džiaugsmų, vertų prisiminti. O lemtingi, svarbūs įvykiai reti kaip perlai kriauklėje. Dažnai jie išauga iš vienui vienos smiltelės, kuri be paliovos trinasi. Kartais susikristalizuoja naujos smiltys ir virsta naujais perlais, tačiau to nepastebi"📕
📕Sugrįžtant prie "Dinos knyga", tikriausiai pamenate, kad joje yra pasakojama apie sunkia kalte paženklintą, audringą gaivališkos ir nesutramdomos moters gyvenimą. Ir štai antrojoje dalyje "Laimės sūnus" visas dėmesys yra skiriamas Dinos sūnui Benjaminui, kuris dar būdamas vaikas tapo vieno jos įvykdyto šiurpaus nusikaltimo liudininku. Atsiskyrėlės Dinos gyvenimas taip jau susiklostė, kad vienatvė, keistas elgesys ir nežabota aistra-yra geriausi jos palydovai. Tačiau meilė savo sūnui kažkur išgaravo vos tik jam gimus. Todėl Benjaminas norėdamas ją pelnyti, vaikšto paskui savo motiną, sekioja ją, kaip koks benamis šunelis ir vis tikisi, kad bent trumpai akimirkai jis privers ją atsisukti ir ji leis jam prie jos prisiglausti. Tačiau Dinai rūpi visai kiti dalykai, o ne jos vienišas vaikas. Nors iš pažiūros ji yra labai stipri moteris visomis prasmėmis, tačiau kaltė, atsinešta iš vaikystės, ją smaugte smaugia iš vidaus ir neleidžia pritapti XIX amžiaus Norvegijoje.
📕Kalbant apie knygą "Laimės sūnus", čia ir toliau jaučiasi tęstinumas bei pažintis su Dinos pasauliu. Tik visa tai autorė vaizduoja jos sūnaus Benjamino Grenelvo akimis. Motiną ir sūnų siejanti paslaptis sujungia juos visiems laikams nenutraukiamais meilės ir neapykantos saitais. Tačiau šį kartą istoriją pasakoja Benjaminas, kuris vaikystėje pamatęs mamos įvykdytą kraupų nusikaltimą, patiria stiprų sukrėtimą, o Dina bėgdama nuo galimų pasekmių, išvyksta į kitą šalį, palikdama berniuką internatinėje mokykloje. Knygos autorė akivaizdžiai parodo jauno žmogaus kovą su šmėklomis, kurios jį nuolatos persekioja ir labai taikliai nupasakoja, kaip jaučiasi Benjaminas slegiamas kaltės ir vienatvės. Šie padariniai jo gyvenimą tarsi įrėmina taip, kad jis nemoka ir nesugeba tinkamai bendrauti, o kiekviena nauja užsimezgusi pažintis su moterimi, įskaudina abi puses. Todėl, ši antroji dalis puikiai parodo, kaip vaikystėje patirtos traumos gali įtakoti tolimesnį vaiko gyvenimą.
📕Nors ir kaip mėgstu istorijas apie stiprias moteris, tačiau antroji dalis "Laimės sūnus" man patiko labiau nei pirmoji. Kodėl? Joje apstu psichologinių dalykų bei momentų, kuomet jaunam žmogui tenka kovoti su savo nederamais jausmais ir aistromis, o prisiminimai apie mamą jaukia jo paties gyvenimą. Skaitydama aš netgi įžvelgiau tokius aspektus, kad Benjaminas sanguliaudamas su moterimis tarsi jose ieško to švelnumo, meilės, atjautos, kurių negavo iš savo motinos. Tačiau ir čia vyras tarsi neturi jokio atsakomybės jausmo, nes šokinėjimas nuo vienos dailiosios lyties atstovės prie kitos, neleidžia jam apsistoti ties ta vienintele. Drįsčiau netgi teigti, kad savotiškas Dinos "pavyzdys" su vyrais, kurių ji turėjo ne vieną ir ne du, įskiepijo taip elgtis ir savo sūnų. Nežinau kaip jums, bet man šis vaiko ir motinos santykių modelis turbūt buvo tai, kas labiausiai ir patiko antroje dalyje. Kaskart vis labiau į tai gilinantis, galima tikrai labai daug iškapstyti bei pateikti kaip puikų pavyzdį rašantiems knygas apie motinos ir vaiko tarpusavio ryšį. Sugrįžtant prie šio kūrinio, norisi dar paminėti, kad joje Dinos yra labai mažai, ji tik yra Benjamino mintyse. Todėl, kas skaitysite knygą "Laimės sūnus", turėsite puikią progą išvysti kaip Benjamino vaikystę keičia branda: jo studijos Danijoje, dalyvavimas Prūsijos kare. Ir pagaliau labai svarbus momentas-po daugelio metų susitikimas su savo motina, kuri tiesiog vieną dieną atsiranda iš niekur. Kaip elgsis Benjaminas ją pamatęs po tokio ilgo laiko? Atsakymą surasite šioje dalyje, o kad būtų paprasčiau, pateikiu trumpą knygos anotaciją, ko galima joje tikėtis.
📕Ūgtelėjęs Benjaminas paliko gimtąjį miestelį Reinsnesą, baigė mokslus Trumsėje, studijavo mediciną Kopenhagoje, blaškėsi kruvinuose Danijos ir Prūsijos karų verpetuose. Slegiamas vaikystės prisiminimų jis instinktyviai ieško moterų artumo, mėgaujasi jų šiluma ir meile. Tačiau, visą laiką imdamas ir nemokėdamas duoti, Benjaminas savo kelyje palieka tik skausmą, širdgėlą ir kartėlį. Nes tik tai jis ir paveldėjo iš savo motinos. Iš Dinos.
📕Jei atvirai, su šia knyga man buvo labai sunku atsisveikinti, nes ji kaip reikiant suvirpino mano motiniškus jausmus. Atrodo, kad vietomis palietė netgi taip stipriai, jog privertė susimąstyti apie tai, ar pakankamai meilės ir dėmesio skiriu savo beveik trijų metų sūnui. Kita vertus, supranti, kad tai tik romanas, tačiau įprasminantis labai svarbų dalyką kaip motinos meilė savo vaikui, kurios, deja, ji nemokėjo, nenorėjo, o gal tiesiog nesugebėjo parodyti taip, kaip tikėjosi jos sūnus. Tačiau labai viliuosi, kad trečioji dalis padės viską išsiaiškinti, juolab, kad joje bus kalbama apie Benjamino dukrą Karną ir jos likimą. Na, o ketvirtoji "Dinos testamentas", kurią galima skaityti kaip atskirą knygą, sudės visus taškus ant i.
📕Užvertusi paskutinį "Laimės sūnus"knygos puslapį, dar ilgai galvojau, kaip reiktų pabaigti šią savo apžvalgą. Turbūt nieko nėra geriau kaip pasidalinti citata iš šio kūrinio, kuri pasako daugiau nei reikia: "Neapykanta lygiai tokia pat nepastovi kaip ir meilė. Ji blanksta ir nyksta nuobodžiame mažų ir nereikšmingų įvykių, kurie sudaro žmogaus gyvenimą, vandenyne. Galų gale svarbiausia pasidaro rytą atsikelti iš lovos. Sudaryti kompromisą su kūnu ir siela, kad išsilaikytum paviršiuje. Kartais pavyksta patirti džiaugsmų, vertų prisiminti. O lemtingi, svarbūs įvykiai reti kaip perlai kriauklėje. Dažnai jie išauga iš vienui vienos smiltelės, kuri be paliovos trinasi. Kartais susikristalizuoja naujos smiltys ir virsta naujais perlais, tačiau to nepastebi"📕
October 12, 2022
Jeg læste denne bog for at få fortsættelsen på Dinas historie, men fik i stedet en uudholdelig fortæller i form af hendes traumatiserede søn Benjamin samt en uinspirerende handling.
Dina er en interessant karakter, som er svær at holde af, men man kan ikke lade være med at elske hende alligevel og interessere sig for hendes person og liv. Benjamin derimod; han siger mig intet. Faktisk følte jeg intet andet end afsky for ham halvdelen af tiden. På trods af en fordomssprængende kønsnormbryder som mor er han blevet et meget sølle, kedeligt menneske.
Og så lider han af en slem omgang kvindehad. Kvinderne i denne bog er ikke mennesker for Benjamin. I hans hoved er de altid tilgængelige for hans seksualisering og overgreb af dem. Og så er de så dumme, at Benjamin får vendt rundt på hele sin uinteressante, begrænsede verden, da Anna åbner munden og snakker filosofi ved middagsbordet. At denne bog er skrevet af en kvinde i 1989 er direkte chokerende.
Kun starten og slutningen af denne bog er værd at læse. Alt andet er tåkrummende at komme igennem. To stjerner alene på grund af Wassmos finurlige skrivestil, Dinas tilstedeværelse til sidst og Anna, som skider både Benjamin og Aksel et stykke. Så kan de lære det. Forhåbentligt bliver der mere Karna og mindre Benjamin i efterfølgeren, Karnas arv.
Dina er en interessant karakter, som er svær at holde af, men man kan ikke lade være med at elske hende alligevel og interessere sig for hendes person og liv. Benjamin derimod; han siger mig intet. Faktisk følte jeg intet andet end afsky for ham halvdelen af tiden. På trods af en fordomssprængende kønsnormbryder som mor er han blevet et meget sølle, kedeligt menneske.
Og så lider han af en slem omgang kvindehad. Kvinderne i denne bog er ikke mennesker for Benjamin. I hans hoved er de altid tilgængelige for hans seksualisering og overgreb af dem. Og så er de så dumme, at Benjamin får vendt rundt på hele sin uinteressante, begrænsede verden, da Anna åbner munden og snakker filosofi ved middagsbordet. At denne bog er skrevet af en kvinde i 1989 er direkte chokerende.
Kun starten og slutningen af denne bog er værd at læse. Alt andet er tåkrummende at komme igennem. To stjerner alene på grund af Wassmos finurlige skrivestil, Dinas tilstedeværelse til sidst og Anna, som skider både Benjamin og Aksel et stykke. Så kan de lære det. Forhåbentligt bliver der mere Karna og mindre Benjamin i efterfølgeren, Karnas arv.
This entire review has been hidden because of spoilers.
February 19, 2015
I loved the first book in this trilogy very much (Dina's Book/Dinas Bog). I was completely taken by Dina, even though she is at times hard, heartbreaking, unreasonable and sometimes straight up crazy. This book was great, because Herbjørg Wassmo is a phenomenal writer, but somehow I didn't take to Benjamin, the way I did Dina... I was so gut-wrenchingly annoyed by him and his selfish naïveté, his lack of common sense and of self-restraint beyond what you would expect of a 10-year old, that it made me like the book less... which may be unfair on my part...
If you are just too curious about what happens after Dina's Book/Dinas Bog, or you simply love Herbjørg Wassmo's writing, then (by all means!) read this book and the third (Karnas Arv)...
If you liked (or even loved) Dina's Book/Dinas Bog, but feel that it was a fulfilled story in it's own right, then you really don't have to read the other two... They focus much more on the next generations, and Dina is merely a peripheral character.
If you are just too curious about what happens after Dina's Book/Dinas Bog, or you simply love Herbjørg Wassmo's writing, then (by all means!) read this book and the third (Karnas Arv)...
If you liked (or even loved) Dina's Book/Dinas Bog, but feel that it was a fulfilled story in it's own right, then you really don't have to read the other two... They focus much more on the next generations, and Dina is merely a peripheral character.
July 4, 2021
Leste denne første gang da jeg gikk på ungdomsskolen - skjønte mer av alt som stod mellom linjene nå. Boken var nok mer «sjokkerende» for en jente på 15 år, likevel liker jeg godt å lese videre om familien fra Reinsnes - denne gangen fra Benjamins perspektiv. Hvordan Dina ser ut igjennom øynene hans, hvor kompleks relasjonen mellom mor og sønn er. Og hvordan det å være vitne til drap påvirker din relasjon til andre mennesker senere i livet.
«Dinas bok» overgår nok «Lykkens sønn» plottmessig synes jeg, men om du er like hekta på dette universet som meg, liker du den sikkert vel så godt.
Wassmo forblir en av mine favorittforfattere. Elsker språket hennes og skildringene av karakterer!
«Dinas bok» overgår nok «Lykkens sønn» plottmessig synes jeg, men om du er like hekta på dette universet som meg, liker du den sikkert vel så godt.
Wassmo forblir en av mine favorittforfattere. Elsker språket hennes og skildringene av karakterer!
May 12, 2022
Turpinu ceļojumu Dinas ģimenē, kā grāmatas nosaukumus vēsta tad šoreiz uzsvars būs uz viņas dēlu Benjaminu. Un tik tiešām grāmata mainās, tas nav uzkrītoši, bet jutīgam un vērīgam lasītājam manāmi. Starmeši novēršas no spilgtās Dinas personības un grāmata iegūst citu noskaņu, citu emociju. Ir tāda kā atgūšanās no pirmās grāmatas, valoda vairs nešķiet tik koša, emocijas vairs nav tik pakļautas un noburtas... Tomēr joprojām ir interesanti, bet ar zaudējuma nokrāsu.
November 9, 2019
Andra delen i trilogin kring Dina, även om denna handlar mer om Sonen Benjamin och hans uppväxt och utbildning till läkare. Är kanske ensam om att föredra denna andra del jämfört med den första. 1800-talet börjar röra på sig, kring 1860-talet, innebär visst nytt blod och begynnande uppluckring av patriarkatets tvångströja - även om det är långt kvar.
November 4, 2020
👨Laimės sūnus - Herbjørg Wassmo 👨
3⭐iš 5⭐!
Tai - "Dinos knygos" tęsinys. 2 dalis.
Nors "Dinos knyga" manęs nesužavėjo, toliau tęsiau pažintį su ja ir jos sūnumi Benjaminu.🦋
Pirmoji dalis man labai sunkiai skaitėsi, o su šia knyga - vargo daug mažiau. Matot, ką reiškia psichologinis nusiteikimas? 😂
Aš jau iš ankstesnės patirties žinojau, kad autorės Wassmo rašymo stilius sunkokas. Ypač "Dinos knygoje".
Tad dabar mano smegenys jau iš anksto buvo pasiruošusios apdoroti sunkesnį tekstą ir skaityti sekėsi tikrai lengvai. Skaitomas tekstas net ėmė labai patikti!🐚
Nežinau, ar čia dėl psichologinio nusiteikimo, ar dėl to, kad istorija pasakojama per Dinos sūnaus akis, šis romanas mane maloniai nustebino.
Trumpai apie knygą: Benjaminas keliauja per gyvenimą atgailaudamas už motinos kaltes, tačiau skaudina kitus, ypač moteris, to nenorėdamas. 🦇
Vis įvykus blogiausiam scenarijui klausiantis savęs, kodėl jis taip padarė? Kas jį apsėdo, kad jis negali nepalikti purvino pėdsako kitų širdyse?
✖Ah, viršelis ir vėl bėda. Labai "neužkabinantis" kaip ir "Dinos knygoje".
✖Tekstas sunkiai "sudorojomas", bet jei susitvarkėte su pirma dalimi, čia eisis lengviau.
✖ Daug liūdesio, lietaus, darganos, nakties, šalto, rudeniško oro.
✔Paguoda ta, kad istorija malonesnė už "Dinos".
✔Knygos pabaiga nenuvylė. Kaip tik nustebino! Ir tikrai skaitysiu trečią dalį!
✔Benjaminas - įdomus herojus, tačiau neturintis "stuburo". Tobulėjantis. Spaudžiantis iš savęs maksimumą ir vėl "nuvažiuojantis" į pačią pradžią.
✔Daug jausmų.
✔Šiltos motiniško ryšio užuomazgos romano pabaigoje.
Šį kartą tiek apie Diną ir Benjaminą - ironiškai vadinamą laimės sūnų. 🎲
Ar jau skaitėte šią istoriją? Sudomino? O gal nebetęsėte pažinties su Benjaminu, kai nepatiko Dinos išpažintis?🌱
3⭐iš 5⭐!
Tai - "Dinos knygos" tęsinys. 2 dalis.
Nors "Dinos knyga" manęs nesužavėjo, toliau tęsiau pažintį su ja ir jos sūnumi Benjaminu.🦋
Pirmoji dalis man labai sunkiai skaitėsi, o su šia knyga - vargo daug mažiau. Matot, ką reiškia psichologinis nusiteikimas? 😂
Aš jau iš ankstesnės patirties žinojau, kad autorės Wassmo rašymo stilius sunkokas. Ypač "Dinos knygoje".
Tad dabar mano smegenys jau iš anksto buvo pasiruošusios apdoroti sunkesnį tekstą ir skaityti sekėsi tikrai lengvai. Skaitomas tekstas net ėmė labai patikti!🐚
Nežinau, ar čia dėl psichologinio nusiteikimo, ar dėl to, kad istorija pasakojama per Dinos sūnaus akis, šis romanas mane maloniai nustebino.
Trumpai apie knygą: Benjaminas keliauja per gyvenimą atgailaudamas už motinos kaltes, tačiau skaudina kitus, ypač moteris, to nenorėdamas. 🦇
Vis įvykus blogiausiam scenarijui klausiantis savęs, kodėl jis taip padarė? Kas jį apsėdo, kad jis negali nepalikti purvino pėdsako kitų širdyse?
✖Ah, viršelis ir vėl bėda. Labai "neužkabinantis" kaip ir "Dinos knygoje".
✖Tekstas sunkiai "sudorojomas", bet jei susitvarkėte su pirma dalimi, čia eisis lengviau.
✖ Daug liūdesio, lietaus, darganos, nakties, šalto, rudeniško oro.
✔Paguoda ta, kad istorija malonesnė už "Dinos".
✔Knygos pabaiga nenuvylė. Kaip tik nustebino! Ir tikrai skaitysiu trečią dalį!
✔Benjaminas - įdomus herojus, tačiau neturintis "stuburo". Tobulėjantis. Spaudžiantis iš savęs maksimumą ir vėl "nuvažiuojantis" į pačią pradžią.
✔Daug jausmų.
✔Šiltos motiniško ryšio užuomazgos romano pabaigoje.
Šį kartą tiek apie Diną ir Benjaminą - ironiškai vadinamą laimės sūnų. 🎲
Ar jau skaitėte šią istoriją? Sudomino? O gal nebetęsėte pažinties su Benjaminu, kai nepatiko Dinos išpažintis?🌱
June 6, 2024
Dauguma, kas perskaito antrąją dalį peikia Laimės sūnų - Benjaminą. O man taip patiko! Netgi labiau negu pirmoji. Dina(Benjamino mama, jeigu taip ją galima apibūdinti) man yra asmenybė, kurios iki galo nesupratau. Jos neišnarpliosi, nesuprasi jos vidaus gylio, betgi kiekvienas atsakymas atnešdavo dar po dešimt klausimų su priežodžiais..
Benjaminas man yra labai graži asmenybė. Nei baili, nei gleibi, o asmenybė, kuris analizuoja kitus ir save per tokią prizmę, kuri nėra tokia aktuali šiais laikais. Jis savęs neperfekcionizuoja, o kaip tik narsto, pripažįsta savo silpnybes ir knygos gale, epiloge pripažįsta, kad nežino kas yra meilė. Jis žino, kad ją jautė daug kartų, bet pamiršo. Gal jis man taip patiko, nes jaučiau panašumą, skaitant jo mintis. Tiek daug gražių frazių pasakyta tai pora numesiu čia.
“Viena vertus, ji buvo iškilminga, kita vertus, tokia baisi, jog norėdavosi verkti. Toks pat jausmas apimdavo, kai stovėdavo kapinėse ir žiūrėdavo į kapų eiles, o žmonės šalia pliaukšdavo apie orą. Taip stovėdamas suprasdavo, jog tik jis vienas pažįsta mirtį.”
“Ne visada galėsi pasiimti žmones ten, kur eini. Žmonių yra visur. Tereikia juos pastebėti.”
Ir nėra Benjaminas man bailys!!! Jis pripažino savo nuodėmes ir kartu su dukryte Karna nukeliavo į Reinsnesą!!
Laukia dar dvi dalys, bet trečioji bus jau iš jo dukros perspektyvos. Labai laukiu. 🫶🏻
Benjaminas man yra labai graži asmenybė. Nei baili, nei gleibi, o asmenybė, kuris analizuoja kitus ir save per tokią prizmę, kuri nėra tokia aktuali šiais laikais. Jis savęs neperfekcionizuoja, o kaip tik narsto, pripažįsta savo silpnybes ir knygos gale, epiloge pripažįsta, kad nežino kas yra meilė. Jis žino, kad ją jautė daug kartų, bet pamiršo. Gal jis man taip patiko, nes jaučiau panašumą, skaitant jo mintis. Tiek daug gražių frazių pasakyta tai pora numesiu čia.
“Viena vertus, ji buvo iškilminga, kita vertus, tokia baisi, jog norėdavosi verkti. Toks pat jausmas apimdavo, kai stovėdavo kapinėse ir žiūrėdavo į kapų eiles, o žmonės šalia pliaukšdavo apie orą. Taip stovėdamas suprasdavo, jog tik jis vienas pažįsta mirtį.”
“Ne visada galėsi pasiimti žmones ten, kur eini. Žmonių yra visur. Tereikia juos pastebėti.”
Ir nėra Benjaminas man bailys!!! Jis pripažino savo nuodėmes ir kartu su dukryte Karna nukeliavo į Reinsnesą!!
Laukia dar dvi dalys, bet trečioji bus jau iš jo dukros perspektyvos. Labai laukiu. 🫶🏻
Displaying 1 - 30 of 63 reviews