Miglės Anušauskaitės komiksas pasakoja vieno žmogaus gyvenimo istoriją: nuo vaikystės Kupiškyje iki mokslų Kaune, per II pasaulinio karo baisumus, pro Aleksandriją iki Prancūzijos. Šis žmogus – tai pasaulinio garso mokslininkas, semiotikas Algirdas Julius Greimas, sukūręs naują metodą analizuoti kultūros reiškinius, visą gyvenimą kėlęs prasmės klausimą. Autorė į grafinį pasakojimą žaismingai įterpia semiotikos teoriją, filosofijos sroves ir patarimus, kaip atrodyti protingai. Tai labai svarbi ir įdomi istorija, skirta suaugusiems skaitytojams!
„Nuostabu, kad Miglė sugebėjo ne tik pavaizduoti A. J. Greimo kaip mąstytojo kelią, istorinį ir filosofinį kontekstą, kuriame gimė semiotika, bet ir padarė tai su jai būdinga ironija, puikiu humoro jausmu ir švelniai absurdišku stiliumi. Be jokių panegirikos ženklų galiu pasakyti, kad tai vienas geriausių mano matytų būdų populiarinti humanitarinius mokslus ir jų kompleksines problemas bei sprendinius.“
Žurnalistas ir politikos komentatorius PAULIUS GRITĖNAS
„Rašau įvertinimą šiai knygai ir jau dešimtą kartą jį ištrinu, nes nesugebu aprašyti to jausmo, kurį man ji kelia. Vaizdiniai ir gyvenimas, stebuklai ir atradimai. Struktūros, kurios auga. Vis sudėtingesnė logika, o paskui – pasirodo, kad tiesiog jausmas. Ir atradimas. Ar galima atrasti prasmę, kurios prasmė negali būti apibrėžiama? Šioje knygoje Greimas ją atrado. Tai geriausia knyga apie Greimą ir semiotiką.“
Tinklaraštininkas Rokiškis Rabinovičius ( RIČARDAS SAVUKYNAS )
Komikso autorė Miglė Anušauskaitė gimė 1988 m. Kaune, vėliau gyveno Pakruojyje ir Vilniuje, kur mokėsi, skaitė, rašė, o ilgainiui pradėjo ir paišyti. Vilniaus universitete pabaigė žurnalistikos bakalauro ir semiotikos magistro studijas, o šiuo metu studijuoja doktorantūrą Lietuvių kalbos institute, dirba Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centre. Miglės komiksų galima rasti knygoje „10 litų“, kurią 2014 m. ji nupiešė drauge su Gerda Jord ( leidykla – „Aukso žuvys“ ), savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“, portale „Kultūrpolis“, jos tinklaraštyje „ihavenoteeth. com“, „Heraklis. com“ ir, gerai paieškojus, dar daug kur. Knyga „Dr. Kvadratas“ – naujas puslapis autorės kūryboje, kur studijų metu įgytos žinios perfiltruojamos per komikso formą ir knygos puslapiuose atgimsta nauju formatu.
Super greitai suskaičiau ir su dideliu malonumu bei susidomėjimu. Taip sakant, ir skanu, ir sveika, ir neatsiejamas nuo Miglės kūrybos humoras irgi sušildė. Džiugu, kad nestatome naujų stabų, o pristatome Žmogų kaip... tiesiog žmogų, kad ir išskirtinį. Tik šiek tiek liūdina faktas, kad šio leidinio tiražas buvo tik 600 egz. (šeši šimtai, jeigu kas pamanėt, kad man pirštas spausdinant nuslydo) ir tikrai ne kiekvienam pasiseks jį gauti.
P.S. Autorė mane pakoregavo - ačiū jai už tai - išėjo trys knygos leidimai - 600 x 3=1800 egzempliorių. Valio!!!!
Ar skaityčiau knygą apie Greimą ir/ar semiotiką, jei ji nebūtų komikso pavidalu? Eeee, turbūt kad nelabai. Bet aš jau žinau, kad Anušauskaitė yra atradusi tiesiog tobulą būdą pasakoti apie jai (o ir kitiems) svarbius dalykus, o ir jai patikėčiau papasakoti apie beleką – tikiu, kad sugebėtų įdomiai. Tai įdomiai (ir juokingai!) jai gaunasi papasakoti apie žmogų, kuriuo akivaizdžiai žavisi, tuo pat metu (sąmoningai) nepaverčiant jo šventa karve, o ir stojant akis į akį su nemenku iššūkiu – kaip ne tik papasakoti apie įspūdingą asmenybę, bet ir ne moksliškai, įdomiai, linksmai ir AIŠKIAI perteikti jo mintis, darbus ir šiųjų prasmę bei esmę. Rezultatas gaunasi visomis prasmėmis puikus. Aišku, jis galėtų būti kad ir dvigubai, trigubai ilgesnis, bet ir čia yra ką pakramtyti – ypač kai tema sudėtinga, daugialypė o ir man iki tol tik iš nuogirdų pažįstama.
Aš neįsivaizduoju geresnio būdo pristatinėti mažai, daug, mažiausiai ar net daugiausiai pažįstamas asmenybes, nei kad šitaip linksmai, paprastais žodžiais, nevengiant asmeniškumų ir taip be patoso, kaip kad tą daro Miglė. Rankos pačios tiesiasi prie tokių knygų, o ne rimtų mokslinių darbų – kelias į juos, rodos, gali būti tiesiamas pastangomis tokių, kaip Miglė – kalbant paprastai, aiškiai, ne infantiliai, tačiau ir ne pretenzingai. Jaučiuosi ir dalykų sužinojusi, ir gerai praleidusi laiką, ir dar labiau autorę įsimylėjusi.
tikiuosi, kad Miglės komiksas taps pirmuoju komiksu-universitetiniu vadovėliu!!!
Greimas jos knygoj išvengia bet kokių asmenybės kulto + mistikos + superherojaus elementų, kaip tik - lieka gal net labiau nuošaly savo žygdarbių negu jos pieštas Steponas Darius (10 Litų). norisi sakyti, kad pirmam knygos plane - tai, ką linktum laikyti itin siauram rateliui įdomiais dalykais (kalbos filosofija ir tt), bet kad irgi ne - pirmam plane yra pasakojimas apie tai, kaip vyksta mokymasis-supratimas-analizė, kai "realiam gyvenime" pradedi įžvelgti dėsningumus ir pakartojimus. kaip sako jos herojus - Prasmę.
lietuvos kontekste prasmės klausimas kasdien aktualinamas vis naujais kontekstais, istorijos, politikos, praeities ir ateities plotmėse; man labai gražu, kad šitam komikse Prasmė palieka mokymesi, atpažinimo ir pažinimo džiaugsme.
Manau, kad Anušauskaitei sėkmingai pavyko praskleisti užuolaidėlę, slepiančią semiotikos mokslą ir Greimo asmenybę - turbūt jei ne šita knyga, jie ir būtų likę man visiškai tamsus miškas (dabar toks su proskynomis ir zuikučiais). Gražiai viskas istorijoje sukrito, maloniais intervalais įsiterpia teoriniai pristatymai. Mitologiniams tyrinėjimams tikriausiai sąmoningai neskirta dėmesio, vos palikta užuomina pradžioje (į tą atkreipiau dėmesį tik paskaičiusi baigiamąjį straipsnį). Gerai išlaikyta pusiausvyra tarp rimties ir jau pažįstamo autorės humoro. Turbūt ką labiausiai norisi pasakyti - tai kad nėra ko gąsdintis šitos knygos ir Greimo. Aišku, norint atsirinkti sąvokų reikšmes ir jų ryšius, smegenis vertėtų įjungti, bet sėkmingai galima perskaityti ir per daug neprakaituojant. 4/5, solidu.
Jau seniai norėjau suprasti, kas per dalykas yra semiotika, tad labai nudžiugau pamačiusi darbe šią knygą (nors neturiu supratimo, kas ir iš kur ją ten atnešė). Nepasakyčiau, kad tikrai daugiau supratau, tačiau skaityti buvo įdomu ir noras pasidomėti visgi niekur nedingo.
Geniali idėja šmaikščiai pristatyti žymaus lietuvių filosofoso, kalbininko ir semiotikos mokyklos įkūrėjo biografiją ir esmines jo tyrinėjimo dalyko gaires perteikti komikso pavidalu.
Autorė subtiliai juokaudama dėsto į žmonių kalbą išverstą trumpą filosofijos, kalbotyros kursą ir stengiasi nevarginti skaitytojo neįkandamomis mokslinėmis frazėmis, nes šiuo atveju tikslas aiškus - išlaikyti susidomėjimą dažnam itin sudėtinga tema.
Tikiuosi, kad Miglė ir toliau mus stebins tokio pat žanro kūriniais (ne viena LT įžymybė lauktų tokio savo darbų ir spalvingos biografijos įamžinimo, neabejoju), nes, panašu, kad filosofija ir kalbos tyrinėjimas gali įsilieti ir į plačiuosius visuomenei labiau pažįstamus vandenis, o ne likti įkalinti uždaram universiteto mokslininkų diskusijų rately.
Oi, MIGLĖ ANUŠAUSKAITĖ. Kaip Tau prisipažinti, kad Tavo ir kolegės Gretos Jord ankstesnįjį leidinį priskyriau ne tai kategorijai. Dabar jau žinočiau kur palikti Tavo „Dr. Kvadratą“ – rimtos ir akademinės literatūros skyriuje. Juokas juokais, aišku!
Litui atsisveikinus, eurą įsivedus, atėjo eilė Algirdui Juliui Greimui! Susipažinti turėjau kelias progas, už kurias esu maloniai dėkingas – Lietuvai minint jo metus, pasirodžius keliems svarbiems leidiniams bei Dominique Frot pokalbiams prancūziškai (aš prancūziškai nemoku, bet pajautimą turiu – šerše tužūr, soo liamūr) spektaklyje NETIKĖTUMAS SLEPIASI. Esu tas, kuris nieko bendro neturi su semiotika, kvadratais ir kitokiomis geometrinėmis figūromis, bet jau dabar galiu suprasti, kodėl žmonės dėl jo kraustosi iš proto abiem atvejais – mylėdami arba keikdami.
Turėjau progą atsiversti talmudą apie jo gyvenimą ir asmenybę. Kiek visko ten pasirodė man daug. Po to dar buvo prasitarta, kad tai tik tam tikras jo gyvenimo laikotarpis.. Irrr tuomet aš įvertinu MIGLĘ ANUŠAUSKAITĘ ir jos darbą-komiksą suaugusiems DR. KVADRATAS. Tai trumpa, paprasta ir informatyvi „biografija“ apie Algirdą Julių Greimą, apie Jo semiotiką.
Nuostabus laikas, būnant taip toli, jausti taip arti gerą lietuvišką humoro jausmą, kurį autorė įvaldžiusi brilliantly! Šmaikštus ir įdomus pateikimas ne tik „teorinės“ medžiagos (ir tai buvo suprantama!), tačiau pati leidinio nuotaika fantastiška. Šypsausi prisimindamas vieną epizodą, kai, atrodo, imsiu rautis plaukus, autorė pačiu laiku pasibeldžia į duris „tuk tuk!“ ir palengvina man naštą. Kiek autorė yra artima semiotikai, nežinau, tačiau įsivaizduoju, kad jai pačiai buvo įdomu prisiliesti prie šios temos.
„Komiškame Miglės Anušauskaitės diskurse dominuoja lengvas ir visiems malonus noras juoktis“.
Visada komiksą įsivaizdavau nuo vieno puslapio krašto iki kito krašto. Pilną spalvotų iliustracijų, trumpų ir konkrečių pokalbių, dramos ir ištiktukų. Tačiau patiko ir Miglės sava interpretacija, kuri, matyt, turėjo tam tikrą prasmę (ar tiesiog tai jos menas). Be to, patiko, kad pati autorė nepabijojo atvaizduoti savęs. Tai galėtų būti jos pačios vizitinė kortelė arba nuotrauka asmens tapatybės kortelėje. Bravo!
Visų pirma, rekomenduoju visiems, kam N-18. O paskui jau visiems kitiems, kas nori gerai praleisti laiką lietuviškai-prancūziškai išjaustoje aplinkoje, su komiksų žvaigžde Migle ir p. dr. Kvadratu Algirdu Juliumi Greimu. Kai įskilimas bus ne tik įskilimas. Semiotika, kas tai?
Dar negirdėjęs atsiliepimų nupirkau kelis knygos egzempliorius, nes buvau studijavęs semiotiką, ir jau buvau matęs ir pamėgęs M. Anušauskaitės kūrybą. Knyga pataikė tiesiai į mane kaip savo tikslinę auditoriją. Gili ir plati semiotikos tema kartu su A. J. Greimo biografija pateikta lengvai ir organiškai. Gerai, nes skaityti / žiūrėti gali keliais sluoksniais: kaip lengvai vartojamą ir smagų komiksą; kaip kūrybinę autorės interpretaciją; kaip gyvenimo istoriją / biografiją; kaip knygą semiotikos tema. Manau, kad knyga tinka neįpareigojančiai pažinčiai su semiotika, bet daugiau džiaugsmo suteiks tiems, kurie A. J. Greimo kūrybą jau yra skaitę.
Pradėsiu nuo disclaimer'io, kad nesu didelis komiksų fanas. Visuomet į šitą žanrą žiūrėjau, kaip į smagų ir dažniausiai nerimtą scrollinimo pakaitalą. Smagiai pakrizeni, pasižavi dailiais piešinėliais ir tiek. Tada mūsų knygų klubas nusprendžia, kad sugriausim rutiną ir visą mėnesį skaitysim lietuvių kurtus komiksus. Užverti akis, sukandi dantis ir aiškiniesi, ko gi tie lietuviai prikūrę. Tuomet maloniai nustembi radęs temas į kurias murkdei nosį dar universiteto suole.
Dr. Kvadratas iš esmės yra semiotikos crash-course kartu su paties Greimo gyvenimo atpasakojimu ir puikiais humoristiniais intarpais. Vartydamas knygelę pagalvojau, kad daug mieliau su semiotika būčiau susipažinęs šituo būdu, nei kankindamasis su dėstytojų siūlomais moksliniais darbais. Skaitai apie filosofijos teorijas ir kikeni... Už tai didžiausias komplimentas Miglei.
Taip, informacija čia paviršinė ir norint įsigilinti į semiotikos bei ją lydinčios filosofijos subtilybes šito komsikso ko gero nepakaks. Tačiau jei norisi suprasti, kas ta semiotika, o jūsų nelaukia koks baugus tarpinis atsiskaitymas ar egzaminas, Dr. Kvadratas yra tai, ką galiu drąsiai rekomenduoti visiems.
Šaunus komiksas! Nors dabar jau kelinti metai kaip nesidomiu filosofija, ši knyga buvo pats tas, kad pajusčiau tą pirminį susidomėjimą gyvenimo prasmės ir panašiais klausimais. Patiko pasikartojantis įskilimo motyvas, moksliniai intarpai, patiko, kad šie intarpai tarsi skaido knygą į jai reikalingus skyrius, patiko autorės balsas ir indėlis į knygą, kuri juk galėjo būti tiesiog Greimo gyvenimo ir semiotikos teorijos atkartojimas. Šaunus leidinys! Šauni įgyvendinta idėja! Jeigu ne ši knyga, tai ko gero taip ir nebūčiau pats ėmesis ieškotis informacijos apie semiotiką ir A. J. Greimą. Tikiuosi, kad šis leidinys paskatins ir kitus jaunus kūrėjus kalbėti apie tai, kas jiems patiems yra įdomu, pasakoti apie juos įkvepiančias asmenybes. (Patikusi vieta: „Mano tėvas mokė tyla. Mes vaikščiodavome miške, tik mudu du. Tai buvo didžioji pamoka: du žmonės kartu eina tylėdami.“) Labai žaviuosi Miglės Anušauskaitės kūrybingu komikso pateikimu: įvairiais paveikslėlių dydžiais ir jų tarpusavio sąsajomis.
Šmaikštesnė ir įdomesnė nei tikėjausi (nors tikėjausi ir šmaikščios, ir įdomios). Ir semiotika nebeatrodo toks baisus reikalas, ir Daktaras Greimas toks savas dabar. Rekomenduoju!
Ir dievaži, prisiminus pieštuku priskrebentas savo literatūros ir filosofijos knygas, vieno puslapio skaitymą 5 min. ir žavingai neapkęstas naratologijos paskaitas, per kurias teko išbandyti semiotinę analizę, Miglės komiksas atrodo kaip susapnuota knyga. Nereali, nes nugriebus greimą* nuo užvirusios nuo semiotikos ir filosofijos mokslo pasaulėlio galvėlės ir sumiksavus su kūrybiniu mąstymu, mokėjimu pasakoti ir pasijuokti iš savęs, humoru ir komiksais - tadaaam! Prieš akis turim rezultatą, kurio trečiąjį leidimą perka net tie, kurie iki tol nesukramtė apie kokį Greimą ir kvadratą čia šneka!
* Čia ne klaida, čia dalyks, kurį išvydę darželyje, bėgdavome slėptis už 7 kalvų ir 7 jūrų marių.
Puikus komiksas. Geriausias iš mano skaitytų lietuviškų, tik dėl pabaigos dar nesu visai tikras.
Komiksas žavi universalumu: gali ir apie semiotiką šio to išmokti, ir su Greimu susipažinti, ir autorės charizmą pūdais semti (nors charizma, tiesa, skoningai dozuojama). Humoro mylėtojai ir pokštininkai saiko būtinybę supras - užsijuokauti galima taip, kad net bloga.
Svarbiausia, aišku (bent jau tokiame žanre), kad yra įdomu skaityti - puslapiai nelyg tirpsta. Piešiniai neperkrauti arba deramai apkrauti tekstu. Pilkšvai melsvas dizainas irgi vagos negadina.
Perskaičiau per vieną dieną, tai naktį net sapnavos semiotika. Dabar tereikia pasitelkti kvadratą.
Bandydama neatsilikti nuo madų, paėmiau šį, galvojau, jei nepatiks žanras, tai bent apie Greimą ką nors sužinosiu. Žanras patiko: pradėjau Vilniaus oro uoste, o leidžaintis Briuselyje jau buvo baigta, ir tai pakartotinai perskaitant puslapius apie semiotiką, signifikantus ir pan. Po paros, lėktuve Briuselis-Vilnius turėjau laiko ir paveikslėlius peržvelgti: visai nieko, elegantiškai pilka, sąmojinga, lengva. Ir net panorau paskaityti herojaus tekstus. Namuose perverčiau "Iš arti ir iš toli". Kai kurie labai įdomūs, pvz., apie melžėjų mitą tarybinėje spaudoje. Ir apie kitus mitus. Tik akivaizdu, kad semiotikos nestudijuosiu, ir rimtiems Greimo tekstams man užsispyrimo neužteks. O atminčiai užsirašau citatą (Greimo, ne Anušuskaitės) iš straipsnio apie Verlaine: "...kiekvienas save gerbiąs poetas privalo savo liūdesį ir džiaugsmus naudoti tiktai kaip medžiagą universaliniams homeopatijos receptams rašyti."
Atsargiai: šis atsiliepimas (kaip, turbūt, bent iš dalies ir apskritai visi atsiliepimai) labiau apie mane negu apie knygą.
Labai norėjau perskaityti šitą knygą ir tuo pačiu jos baidžiausi. Taip ir sakiau ją skolindamasi: man labai patinka Miglės komiksai, bet aš visa širdim nekenčiu Greimo ir jo tekstų, tai nė neketinu jos pirkti. Tai gal paskolintum? :D Ta neapykanta Greimui – dar nuo pirmo kurso, kai davė skaityt jo tekstus ir nė velnio nesupratau, tik susinervinau. Platonas, Aristotelis, Froidas – gali linkčiot, gali stebėtis, ginčytis, gali nepritart, gali abejot, bet skaityti įdomu, o čia KPŠ?! – va taip maždaug galvojau pirmam kurse ir turbūt nuo tada nelabai patobulėjau. Vėliau truputį daugiau sužinojau apie semiotiką ir net ėmiau galvoti, kad čia iš tikro įdomu yra. O dar vėliau teko to įdomumo ir daugiau atsikąsti. Net springau tuo įdomumu, kuris iš tikro įdomus, Miglė teisi, bet pykau ant to įdomumo kiekvieną akimirką, kai reikėjo skaityti Greimą arba apie jį klausytis. Čia kaip nemėgti varškės – žinai, kad sveika, žinai, kad bandelės skanu, bet kodėl, kodėl šitoj valgykloj jos visos su varške?! Tai va. Galiausiai būdama sau ir lėmėju (yay, būtinai noriu perskaityti Miglės knygą apie dalyką, kurį mokiausi!), ir antilėmėju (ne, nu, tik ne apie Greimą), ėmiau ir perskaičiau šitą knygą. O skaitydama knygą tarsi iš naujo išgyvenau studijų metus, prieš akis mačiau savo pačios konspektus su naratyvinėmis schemomis, kvadratais, semomis ir mano pačios paaiškinančiais, ironizuojančiais ar šiaip iš nuobodumo susiraizgiusiais piešinėliais paraštėse (Miglės geresni). Nepasakyčiau, kad iš neapykantos Greimui būčiau perėjusi į meilę jam, bet juk toje erdvėje tarp nemeilės ir neneapykantos juk irgi yra vietos. O pati knyga yra tiesiog puiki. Tai ir vadovėlis (semiotika žaliems), ir Greimo biografija, ir smagus skaitinys su nebloga doze humoro, ir šiaip puikus kūrinys. Aš tikiuosi, kad ateinančios literatūros studentų kartos ją skaitys – kas dėl to, kad reikia, kas savo malonumui, bet galiausiai tai juk dėl abiejų dalykų. Ir dar skaitydama visą laiką galvojau, kad bent jau prancūzai tai tikrai turėtų šią knygą išsiversti ir išsileisti, tai to jiems ir linkiu. Kodėl tada ne 5 žvaigždutės, o 4, jeigu šitaip giriu knygą? Nes puikios knygos neužtenka mano Greimo sukeltoms traumoms išgydyti. :D
I love Migle's humor, wit, smart (but not pretentious!) writing, her drawing style, and everything about her really. This comic book is one of very few Lithuanian books that speak to me in a language that is just ... normal, honest, funny, relatable, vulnerable. I don't know how else to explain, it's just free of pretense and that is absolutely fantastic. I learned about Greimas (whom I knew nothing about), and when reading about Saussure I could't help but make mental comments in my head about Lacanian take on his signifiant & signifié. Overall, you rock, Migle!
Puiki knyga, paprastai išdėstomi kai kurie baziniai Greimo semiotikos teiginiai, apibrėžiamas tuometinis sociopolitkultūrinis kontekstas, linksmai, bet ir įdomiai pateikiama paties Greimo gyvenimo istorija.
Smagi santrauka, bet tik tiek. Nukėlė į studijų laikus kuomet semiotiką gaubė mistinė aureolė ir kone kiekvienam lituanistikos (gal ir kitų sričių?!) studenčiokui rūpėjo bent pro rakto skylutę pažvelgti į tą stebuklą! :)
negaliu atsidžiaugti, kad turime Lietuvoje tokių komiksų kūrėjų! susivalgė per vieną dieną ir labai gaila, norisi dar dar dar.. P.S. Greimas kietas bičas, ačiū Miglei, kad su juo supažindino.
Tikiu, kad net pačią sudėtingiausią temą autorė paverstų lengvai suprantamu ir patraukliu menu! Įkvepiantis kūrinys, kuris skatina ieškoti prasmės ir pažinti mokslą. Mehr licht!
Kadangi pati esu iš grafinio dizaino lauko, neturėjau labai kryptingo susipažinimo su semiotika, kaip dalyku – kurios ne tik sąvoką galėčiau įvardinti, tačiau ir mokėčiau suprasti. Pagaliau, tiesiogiai susidūrus su tuo paskaitoje, stengiausi rasti literatūros ir suprasti elementarius objekto ir subjekto skirtumus, tačiau negalvojau, kad rasti suprantamos, kaip man, šviežiam, supratimo apie semiotiką neturinčiam žmogui, bus sunku – ir tada prisiminiau lentynoje stovintį komiksą.
Shocking – semiotika nėra lengva. Ir labai smagu, kad Miglė Anušauskaitė parašė tokį nuostabų komiksą apie tai, tokiu lengvu formatu. Ji labai aiškiai papasakoja semiotikos pagrindus ir Greimo teorijas, piešdama diagramas ir pateikdama pavyzdžius – kas iš teorinės pusės yra labai svarbu, ypač kontekste žmonių, kurie tik per vaizdą prisimena dalykus. Iš komiksų kūrėjos pusės skaitydama, aš žavėjausi kaip gražiai ji sugebėjo suderinti komikso scenarijų kartu su teoriniais intarpais – jie kaip siūlas, vis atsiranda, pasislepia, tada vėl atsiranda visoje istorijoje. Šitas komiksą turi viską – įdomią istoriją, paveikią metaforą, aiškius teorijos paaiškinimus, skoningą, charakterį rodančią komediją.