Tai buvo seniai, labai seniai... Perskaičiau S. Jesenino keleto eilėraščių vertimus į lietuvių kalbą. Susižavėjau! Pabandžiau bibliotekoje gauti jo knygų, bet pasirodė, kad yra tik dvitomis rusų kalba, po vieną knygą, kurias galima skaityti tik bibliotekoje (gal anksčiau turėta ir daugiau, bet skaitytojai negrąžino...). O ir aš pats – penkiolikmetis – neatrodžiau labai patikimas.... Pradėjau dažnai lankytis bibliotekoje, skaičiau vieną eilėraštį po kito, rašiausi į sąsiuvinį ir palengva įgijau darbuotojų pasitikėjimą. Gavau pirmą tomą, o po to ir antrą, dešimčiai dienų į namus! Daug eilėraščių nusirašiau į storą sąsiuvinį, keliasdešimt išmokau mintinai. Kai kurie liko atmintyje iki šiol.
Po keleto metų, kai studijavau Kaune, pamačiau skelbimą, kad filharmonijos salėje Jesenino eiles skaitys aktorius iš Maskvos. Salė buvo pilnutėlė. Įspūdis, kuris neblėsta iki šiol...
Yra gerų lietuviškų S. Jesenino vertimų (P. Širvys, J. Marcinkevičius, J. Jasaitis ir kt.), bet originalas lieka originalu, kas jį beišverstų...